Vairuotojo darbo psichologija

Vairavimas yra kur kas daugiau nei tik techninių įgūdžių rinkinys. Tai sudėtingas procesas, kuriame persipina asmenybės savybės, emocijos, socialiniai įpročiai ir kognityviniai gebėjimai. Siekiant prisidėti prie saugesnės ir kultūringesnės eismo aplinkos kūrimo, svarbu gilintis į vairuotojo darbo psichologiją ir etiką.

Ankstyvieji tyrimai ir „geresnis nei vidutinis“ efektas

1965 metais Vašingtono universiteto psichologės Caroline Preston ir Stanley Harris atliko tyrimą su 50 vairuotojų iš Sietlo, kurie neseniai buvo patekę į rimtas avarijas ir atsidūrę ligoninėje. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip patys vairuotojai vertina savo vairavimo gebėjimus.

Klausimyne vairuotojų buvo prašoma įvertinti savo vairavimo gebėjimus nuo 0 (labai blogai) iki 9 (ekspertas). Nors visi apklaustieji buvo ką tik sukėlę rimtas avarijas (28 atvejais automobilis buvo sudaužytas nepataisomai, 6 atvejuose - kito automobilis, 3 atvejuose - buvo žuvusių), o kai kurie net nebuvo sąmoningi, rezultatai buvo stulbinantys.

• Visi 50 apklaustųjų savo vairavimo gebėjimus vertino geriau nei vidutiniškai - „daug arčiau ekspertų, nei prastų vairuotojų spektro“.
• Daugelis teigė, kad avarijos metu viskas buvo gerai, 34 vairuotojai sakė, kad jų vairavimas buvo „normalus“, „geras“, „100 proc.“ ar net „itin geras“.
• Vos 15 pripažino tiesioginę savo kaltę, nors policijos įrašuose tvirtinama, kad kaltininkai buvo 34 vairuotojai.
• Pasikapsčius vairuotojų praeityje, paaiškėjo, kad šešiems vienu ar kitu metu buvo uždrausta vairuoti, 11 neišlaikė vairavimo egzamino, 29 turėjo nuobaudų už du ar daugiau eismo taisyklių pažeidimus, 11 buvo kaltinami neatsargiu, beatodairišku vairavimu arba vairavimu išgėrus.

C. Preston ir S. Harrisas pasamdė 50 kontrolinių vairuotojų, kurie nebuvo pakliuvę į avariją, ir nustatė, kad abi grupės save vertino praktiškai vienodai. Tai patvirtino, kad „geresnis nei vidutinis“ efektas yra plačiai paplitęs reiškinys.

Iš pradžių šis tyrimas nesulaukė didelio dėmesio, nes prieštaravo to meto psichologijai, kuri realistinį požiūrį į save laikė geros psichologinės sveikatos pagrindu. Tačiau vėliau buvo atrasta, kad nerealistiškas pozityvumas, kai žmonės išpučia savo savivertę, nuvertina silpnybes ir priskiria sėkmes sau, o nesėkmes - išorinėms jėgoms, yra esminis žmogaus prigimties bruožas ir netgi geros psichinės sveikatos požymis. Tokios pažiūros padeda mums būti laimingais ir patenkintais, rūpintis kitais ir užsiimti produktyvia veikla. Žmonės, kuriems trūksta tokio pozityvumo, vadinami „depresyviais realistais“.

Vairavimo stiliai ir juos lemiantys veiksniai

Rizikingos elgsenos eisme moksliniai tyrimai išlieka aktualūs, siekiant keisti vairavimo kultūrą. Nors sužeidimų ir mirčių keliuose skaičius Lietuvoje mažėja, chuliganiško vairavimo atvejų daugėja. 2021 m. už chuliganišką vairavimą buvo nubausti 68 vairuotojai, o 2022 m. - 423. Užsienio tyrimuose pamažu orientuojamasi į vairavimo stilių, o ne tik į konkrečių rizikingų veiksmų analizę.

Vairavimo stiliaus apibrėžimas

Literatūroje vairavimo stilius apibūdinamas įvairiai:

• Tai vairuotojų, kaupiantis vairavimo patirčiai, susidarę vairavimo įgūdžiai (Kleisen, 2011; Warner et al., 2011).
• Tai vairuotojų pasirinktas vairavimo būdas, įprasta, nuolat besikartojanti reagavimo ir elgesio forma, nepriklausomai nuo eismo situacijos ir intensyvumo (Eboli et al., 2017; Taubman-Ben-Ari & Skivirsky, 2016; Taubman-Ben-Ari et al., 2004).

Daugelis autorių sutinka, kad nuolatos kartojami veiksmai, nepriklausomai nuo eismo intensyvumo, sąlygų ar nuobaudų, tampa elgesio įpročiais, kurie formuoja vairavimo stilių.

Vairavimo stilių klasifikavimas

2004 m. Izraelio mokslininkė O. Taubman-Ben-Ari su komanda pasiūlė keturių vairavimo stilių daugiadimensį modelį:

1. Saugus vairavimo stilius: Būdingas kantriems, lengvai prisitaikantiems vairuotojams. Jie gerai sutelkia dėmesį, planuoja veiksmus, elgiasi mandagiai ir pasižymi ramiomis, greitomis, tiksliomis reakcijomis.
2. Nerūpestingas vairavimo stilius: Apibūdina vairuotojus, kurie daro daug pavojingų veiksmų (lenkia neleistinoje vietoje, lenktyniauja, kerta ištisinę liniją, važiuoja degant draudžiamam signalui), tačiau šie veiksmai jiems sukelia jaudulį ir malonumą. Jie nepritaria Kelių eismo taisyklėms (KET) ir jas traktuoja kaip neteisingas.
3. Agresyvus vairavimo stilius: Būdingas nekantriems vairuotojams, linkusiems reikšti priešiškumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jie dažnai jaučia pyktį, konkuruoja su kitais ir nepriima KET.
4. Nerimastingas vairavimo stilius: Pasireiškia itin daug nerimo, nesaugumo ir vidinės įtampos patiriantiems vairuotojams. Jie dažnai nepasitiki savo sprendimais, delsia atlikti būtinus veiksmus ir sunkiai priima greitus sprendimus.

Ši koncepcija analizuojama skirtingose šalyse, o keturių faktorių vairavimo stilių modelis patvirtintas ne vienoje kultūroje.

Veiksniai, lemiantys vairavimo stilių

Vairavimo stiliaus susiformavimui ypač didelę reikšmę turi vairavimo patirtis:

• Jaunesniems, mažiau vairavimo stažo turintiems vairuotojams dažnai būdingas nerimastingas vairavimo stilius.
• Jaunesni, bet dažnai ir ilgas distancijas nuvažiuojantys vairuotojai, tikėtina, bus linkę susiformuoti nerūpestingą vairavimo stilių.
• Su agresyviu vairavimo stiliumi labiau siejama didesnė vairavimo patirtis ir vyriškoji vairuotojų lytis.

Profesionaliems vairuotojams, tikėtina, turėtų būti būdingas saugus vairavimo stilius dėl kelių priežasčių: įgyjami specifiniai vairavimo įgūdžiai, aiškus vairavimo tikslas, susijęs su atsakingu gabenimu, ir geresni pavojų numatymo įgūdžiai.

Lietuvos mokslininkų tyrimas (2023 m., finansuotas LMT) parodė, kad profesionaliems vairuotojams būdingesnis agresyvus ir nerūpestingas vairavimo stilius, o neprofesionaliems - nerimastingas. Didesnis vairavimo stažas ir geresnis percepcinių-motorinių įgūdžių vertinimas, bet prastesnis saugaus vairavimo įgūdžių vertinimas, reikšmingai siejasi su nerūpestingu ir jaunesnių vairuotojų demonstruojamu agresyviu vairavimo stiliumi.

Kognityviniai ir asmenybės veiksniai

Be demografinių charakteristikų, svarbūs ir kognityviniai veiksniai:

• Pavojaus kelyje suvokimas: Vairuotojo gebėjimas aptikti, įvertinti potencialų pavojų eisme ir į jį reaguoti. Klaidos šiame etape lemia rizikingus sprendimus.
• Rizikos kelyje suvokimas: Subjektyvus su eismo situacijomis susijusios rizikos interpretavimas, apimantis pavojaus atsiradimo tikimybės ir galimų pasekmių įvertinimą.

Šie įgūdžiai yra vieni iš greičiausiai lavinamų ir intervencijoms paveikių procesų, siejamų su saugia elgsena eisme.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos lektorė Renata Arlauskienė savo mokymo priemonėje „Vairuotojo darbo psichologija“ nagrinėja psichologinių veiksnių, lemiančių eismo saugumą, svarbą, vairuotojo darbo ypatumus, psichofiziologiją, darbingumą, nuovargį, asmenybės savybes ir emocinius veiksnius bei stresą.

Agresija prie vairo ir eismo dalyvių santykiai

Psichologas dr. Feliksas Laugalys teigia, kad agresyvus vairavimas yra rimta problema, tačiau automobilis nepaskatina nekultūringo elgesio, o tik parodo tikrąjį žmogaus veidą. Žmonės sunkiai priima kaltę sau, todėl ją permeta kitiems.

Eismo dalyvių pasiskirstymas į automobilių, motociklų, dviračių vairuotojus ir pėsčiuosius sukuria savotišką priešpriešą, kurios metu pastebimos tik kitų klaidos. Tai žmogiška savybė, vadinama kaltės priskyrimu. Žinomas motociklininkas Audrius Skučas sutinka, kad daugiau kultūros keliuose atsirastų, jeigu labiau vieni kitus gerbtume ir bandytume suprasti.

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pabrėžia, kad elgesį prie vairo didžiąja dalimi lemia mūsų charakterio ypatybės:

• Narcisistinio tipo asmenybės: Gali elgtis ramiai, bet linkusios nuvertinti ir žeminti kitus.
• Paranojinio tipo asmenybės: Valdomos jausmų, kelyje gali elgtis neapgalvotai ir pavojingai, įsivaizduoti, kad visi nusiteikę prieš juos.
• Depresyvaus ir mazochistinio tipo asmenybės: Pajus stiprų nerimą, kaltins save, įvykus eismo įvykiui.
• Psichopatinio tipo asmenybės: Pradės bartis, reaguos agresyviai.

Esant stresui, žmonės kartais pamiršta, kokius veiksmus reikia atlikti. A. Kikutis teigia, kad ramesni dažniau išlieka tie, kurie iš anksto yra pasirūpinę papildoma draudimo apsauga. Jis atkreipia dėmesį į sudėtingus atvejus, kai vairuotojas dalyvauja eismo įvykyje nelegaliai (neturi galiojančio pažymėjimo, draudimo ar yra neblaivus). Tokiais atvejais jie gali elgtis neapgalvotai, jaudintis, būti agresyvūs, bandyti apgauti, sukčiauti ar pasišalinti iš įvykio vietos. G. Petronienė pataria reaguoti griežtai, išlaikyti šaltą protą, nustatyti ribas ir tvirtai stabdyti besiveržiančias emocijas, o panikuojantį ar liūdintį žmogų nuraminti empatiškai.

Vairavimo kultūros ugdymas

Eismo kultūros gerinimas yra ilgas procesas, kuris turi prasidėti nuo vaikų ugdymo, mokant juos pagarbos ir supratimo, rodant tinkamą pavyzdį. Audrius Skučas pastebi, kad situacija gerėja, o kelionių galimybės prisidėjo prie kultūringesnio elgesio.

Eismo kultūrą veikia daugybė faktorių, tokių kaip spūsčių kiekis miestuose, skubantys vairuotojai, pervargę taksi vairuotojai ar pavežėjai, kalbėjimas telefonu ar naršymas socialiniuose tinkluose.

Vairuotojo dekalogas ir atsakomybė

Kunigas Algirdas Toliatas primena Vairuotojo dekalogą, skelbiantį: „Kelią laikyk žmonių bendrystės, o ne mirtinos žalos priemone“. Tai kvietimas eiti pagarbos, pasitikėjimo ir įsiklausymo vieniems į kitus keliu.

Klaipėdos rajono policijos viršininkė Rasa Stasiulaitienė pabrėžia suaugusiųjų pavyzdžio svarbą vaikams. Statistika rodo, kad daugiausia pėsčiųjų žūsta perėjose, nes jie yra įsitikinę, kad ten yra saugūs ir neria per gatvę neapsidairę.

Socialinė reklama, vaizduojanti drastiškas avarijų pasekmes, yra veiksminga, nors kartais vertinama kaip žalojanti psichiką. Bažnyčia taip pat prisideda prie prevencijos programų, skleisdama gerąsias idėjas.

Lietuvos vairavimo kultūros kaita ir technologijų įtaka

Lietuvos vairavimo kultūra per pastaruosius dešimtmečius patyrė ryškią transformaciją - nuo chaotiško ir agresyvaus stiliaus iki labiau civilizuoto, europietiško modelio.

Šiuolaikinės technologijos, ypač automobilių dalijimosi platformos, keičia vairavimo dinamiką, pereinant nuo nuosavybe pagrįsto mobilumo modelio prie paslaugomis grįsto požiūrio.

Vairavimo socializacija

Vairavimo socializacija - tai procesas, kurio metu individai perima vairavimo vertybes, normas ir įgūdžius:

• Ankstyvoji socializacija: Vaikai stebi tėvų vairavimo stilių ir perima jų nuostatas.
• Bendraamžių įtaka: Paauglystėje ir jaunystėje bendraamžių grupės formuoja požiūrį į vairavimą, riziką ir atsakomybę.
• Formalus mokymas: Vairavimo mokyklos perduoda visuomenės vertybes, susijusias su atsakingu elgesiu kelyje.

Vairuotojų klaidos ir pažeidimai

2018 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, didžiausią dalį eismo įvykių sudarė susidūrimai (34,19 proc.) ir užvažiavimai ant pėsčiojo (28,09 proc.). 71,25 proc. įvykių kaltininkai buvo automobilių vairuotojai, kurie dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas, nesilaiko KET ir stokoja eismo kultūros.

VDU docentės Lauros Šeibokaitės teigimu, psichologai ir vairavimo specialistai rizikingą vairavimą apibrėžia kaip tokį, kuris didina tikimybę patekti į eismo įvykį. Išskiriamos dvi vairuotojų kategorijos:

1. Tyčiniai pažeidėjai: Žino KET, bet patys sprendžia, kaip elgtis kelyje. Jie įsitikinę, kad geriau žino, koks greitis leistinas.
2. Netyčiniai pažeidėjai: Elgiasi ne pagal taisykles netyčia, pavyzdžiui, nepastebėję pakeistų ženklų.

Nors netyčiniai pažeidėjai gali sukelti avarinių situacijų, pavojingiausi yra tie, kurie sąmoningai laužo KET.

Greičio viršijimas ir saugumo iliuzija

Greičio viršijimas yra viena pavojingiausių pažeidėjų grupių. Tyrimai rodo, kad kiekvienas viršytas kilometras proporcingai didina tikimybę pakliūti į eismo įvykį. VDU docentė L. Šeibokaitė pastebi, kad tai lemia malonumas greitai važiuoti ir šiuolaikinių automobilių kuriama saugumo iliuzija. Kuo saugesnis automobilis atrodo, tuo labiau vairuotojas leidžia sau pažeisti KET, tikėdamas, kad automobilio techninės galimybės susidoros. Tačiau statistika rodo, kad viršijus greitį, automobilis nebėra pajėgus išspręsti problemų.

Lietuvos vairavimo kultūra, toleruojanti greitesnį važiavimą, prisideda prie šios problemos. Daugelis vairuotojų yra įsitikinę, kad jie geriau žino, kur ir kokių taisyklių reikia laikytis, vadovaudamiesi „netikromis savo žiniomis“.

Temperamentas ir emocijos

Nors mokslininkai mažai tyrinėjo temperamento įtaką taisyklių laužymui, nustatyta, kad per 90 proc. nelaimių kelyje nutinka dėl žmogaus klaidos. Agresyvumas, aštrių įspūdžių siekis ir impulsyvumas yra asmenybės bruožai, kurie didina tikimybę pažeisti taisykles ir patekti į avariją.

Gebėjimas tvarkytis su savo emocijomis yra svarbus veiksnys. Emociškai brandesni žmonės dažniau renkasi mažiausiai pavojingus būdus pykčiui išreikšti. Jauni vairuotojai kartais rizikuoja, norėdami įtvirtinti „kieto“ vairuotojo statusą.

L. Šeibokaitė pabrėžia, kad KET yra sudėtingais tyrimais pagrįsta teorija, sauganti gyvybes. Ji teigia, kad kiekvienas esame atsakingas už savo elgesį kelyje, nepriklausomai nuo aplinkybių ar kitų vairuotojų provokacijų.

tags: #vairuotojo #darbo #psichologija