Net ir ką tik nuo konvejerio nuriedėjęs automobilis gali turėti gamyklinių defektų, keliančių pavojų vairuotojo ir keleivių saugumui. Vis dėlto, neretai vairuotojai į įspėjimus nesureaguoja ar pamiršta pasirūpinti savo automobiliu, todėl keliuose važinėja daugybė transporto priemonių su nepašalintais gamykliniais trūkumais. Tyrime analizuojamos įmonės klientų įsigytos automobilių istorijos ataskaitos nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo, kuriose rasta įrašų apie gamintojų paskelbtą automobilio susigrąžinimą remontui. Įmonės turimi automobilių duomenys leidžia identifikuoti, ar problema buvo pašalinta, ar ne.
Automobilių industrijoje susigrąžinimai remontui neišvengiami ir visi gamintojai kartas nuo karto su tuo susiduria. Įvairūs naujų automobilių trūkumai nestebina, mat neretai naujų modelių „ligas“ gamintojai gydo pristatydami atnaujintas tų pačių modelių versijas (angl. facelift). „Kadangi automobiliai modernėja, o juose naudojama vis daugiau įvairių elektronikos įrenginių, susigrąžinimų remontams vis daugėja.“ Tiesa, kai kurie gamykliniai automobilių trūkumai gali sukelti ir rimtų padarinių.
Iš viso Lietuvoje tikrintų automobilių 6,5 proc. buvo nors kartą įtraukti į gamintojų sudarytą remontui grąžintinų modelių sąrašą. „Perkant naudotą automobilį svarbu įsitikinti, ar gamintojas buvo paskelbęs, jog automobilis turėtų būti grąžintas remontui. Jei taip - ar problema buvo išspręsta. Priešingu atveju, savininkas rizikuoja savo saugumu, ilgainiui gali atsirasti ir įvairių mechaninių problemų“, - aiškina M.
Portugalijoje 38 proc. automobilių savininkų atsiliepė į gamintojo raginimus sugrąžinti automobilius remontui, Graikijoje - 50,2 proc., Ispanijoje - 42,2 proc., Bulgarijoje - 42,6 proc., o Vokietijoje - 48,5 proc. Turint omenyje, didelį remontui nepristatytų automobilių skaičių ir vis modernėjančias technologijas, naujo automobilio ieškantys vairuotojai turėtų būti itin atidūs.
Kai didmiesčiai dūsta nuo eismo spūsčių, vairuotojai sudėtingose miesto situacijose ieško alternatyvų: dalijimosi automobiliais, viešojo transporto, dviračių ar elektrinių paspirtukų. Tačiau V. Milius, Lietuvos žurnalistų autoklubo narys, teigia, kad asmeniniai automobiliai iš žmonių gyvenimų neišnyks, tik keičiasi jų suvokimas apie pirkinį ir naudojimo modelius. „Vis didesnė automobilių dalis nuperkama lizingo būdu. Keičiasi vartojimas ir tai, kaip žmonės skaičiuoja automobilio kainą.“
Anot jo, Lietuvoje nemažai žmonių turi sodybas ar kaimus, kur be asmeninio automobilio nuvažiuoti sunku. Padidėjęs suintensyvėjęs gyvenimo ciklas lemia tai, kad vis daugiau žmonių taps ne tik vairuotojais, bet ir nuomininkais, o asmeninių automobilių populiarumas nemažėja.
Kalbant apie rinkos perspektyvas, daug dėmesio sulaukia elektromobilių augantis vaidmuo. Nors elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, jų dalis vis dar nedidelė visame parke. Regitra teigia, kad rugsėjo 1-osios duomenimis Lietuvoje buvo registruota beveik 3 tūkst. elektromobilių. Savo ruožtu naudotų elektromobilių rinka vystosi sparčiau: 2025-aisiais elektromobilių skelbimų skaičius Autoplius.lt viršijo 29 tūkst. - 41 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Vidutinis naudoto elektromobilio kainos indikatorius 2025 m. - apie 24,5 tūkst. eurų.
Ekspertai pastebi, kad žaliajai transformacijai svarbu ne tik infrastruktūra, bet ir vartotojų pasitikėjimas baterijų gyvavimo laikotarpiu bei remonto kainomis. Enefit praneša, kad viešoji įkrovimo tinklo plėtra ir toliau vyks, o pagrindinis tikslas - užtikrinti patirtį, panašią į tradicinį automobilį vairuojant.
Nors šiuo metu į rinką įsiverža nemažai naujų žaidėjų, didžioji dalis naudotų elektromobilių populiarumo išlieka tarp įprastų prekių ženklų, tokių kaip Tesla, Škoda, Renault ar Porsche. Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad Kinijos elektromobilių gamintojai darosi vis konkurencingesni, o tai galimai spartins kainų prisitaikymą ir prieinamumą ateityje.
Tačiau susiduria su klausimais: ar elektromobiliai tinkami kasdieniams atstumams mieste, ar kelionėms tarpmiestyje? Ekspertai išskiria privalumus - ilgesnės baterijos gyvavimo laikotarpis, aukštesnė pigių gedimų tikimybė, bei patikimumas šiuolaikinių infrastruktūrų sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, ateityje rodo, kad elektromobiliai taps vis įprastesni ir prieinamesni visoms gyventojų grupėms.
Gamybos nekokybiškumo patirtys ir „Geriausias Lietuvos vairuotojas“
Per Lietuvos radišinę yra ir daugiau aktualijų. Nors Lietuvoje sklandžiai veikia įvairios transporto saugumo iniciatyvos, vis dar iškyla situacijų su konkrečios markės automobiliais. Pavyzdžiui, BMW vairuotojų kultūra ir jų intensyvūs vairavimo stilių bruožai dažnai kelia diskusijų apie saugumą ir atsakomybę. Kaip teigia Vitoldas Milius, kai kurie BMW vairuotojai laikomi agresyviais ir siekia išsiskirti arba ištempti daugiau iš automobilio galimybių, o sportinis charakteris kartais skatina rizikingus manevrus.
Tačiau nedioksijuokime visų - yra ir nuomonės, kurios teigia, kad tam tikri sportiniai vairuotojai ar net sportininkai yra labiau linkę į techninį tikslumą ir atsargų vairavimą. Kaune ir Vilniuje įvykę avarijų atvejai su BMW modeliais rodo, kad vairavimo kultūra gali būti įvairi ir priklauso nuo asmens bei situacijos.
Geriausio Lietuvos vairuotojo konkursas išlieka vienu iš įdomiausių renginių: aikštėse ir autodromuose dalyviai privalo įveikti tiek teorines, tiek praktines užduotis, įrodyti automobilinių žinių gylį, o finaluose - sugebėjimus įvaldant didelius kiekius techninių ir elementarių žinių. Konkursas įtraukia ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą panaudoti pirmosios pagalbos priemones bei gesintuvą. Nesvarbu, ar dalyviai yra patyrę, ar ne - kiekvienais metais staigmenos ir iššūkiai lieka netikėti.
Konkursas dažnai parodo smulkmenas, kurios lemia rezultatą: nuo atsargų įsitraukimo į vaistinėlę iki įstrigusių ratu bei akumuliatoriaus vietos atskleidimo. Tokios užduotys kartais priverčia dalyvius suprasti, kad net paprastos dalys gali tapti iššūkiu ir reikalauja greito mąstymo.
Specialisto Renaldo Juškevičiaus teigimu, gesintuvas - tai ne tik prietaisas, bet ir saugumo priemonė: „Norime parodyti žmonėms, jog gesintuvas yra svarbi saugumo priemonė. Vaidinant dėl greito atsakymo, žmonės mato, kad gesinimas nėra sudėtingas.“
Teigiama tendencija: tvarus dizainas ir premium segmentas
Modernus, išprusęs vartotojas tikisi, kad jo pasirinkta transporto priemonė atspindės atsakingą požiūrį į aplinką, tačiau kartu išlaikys aukščiausius komforto, technologijų ir estetikos standartus. Geriausiai šiuos lūkesčius atitinka aukštos klasės elektromobiliai, kuriuose atsiranda veganiškų interjerų tendencijų. Mercedes-Benz į rinką žengė su naujojo GLC veganišku interjeru, kurio sertifikavimo metu įrodyta, kad visos salono apdailos dalys nesudaro gyvūninės kilmės kilmės produktų. Taip pat paminimas platesnis žiedinės ekonomikos susidomėjimas ir ilgesnis bei tvaresnis gyvavimo ciklas.
Specialistai pažymi, kad veganiško interjero idėja - tik vienas iš plėtinių būdų išsiskirti premium segmente, o gamintojai vis labiau ieško ir naudojamų medžiagų inovatyvių sprendimų: perdirbtos medžiagos, biotinkai, augalinės kilmės komponentai. Taip pat akcentuojama, kad tokios iniciatyvos ne tik pagerina įspūdį apie automobilį, bet ir prisidėja prie aplinkos apsaugos ir tvarumo tikslų.
Autopilotas ir Babelio teigimu, ištvermė, ilgaamžiškumas ir tvarus dizainas tampa pagrindiniais kriterijais perkant naują ar naudotą elektromobilį. Tačiau, kaip teigia Kudarauskas, svarbu neprarasti ir premium pojūčio bei pasirinkti augančių žaliųjų sprendimų derinį - interjerų medžiagas galima keisti priklausomai nuo poreikių, todėl pasirinkimas plečiasi, o laimi visi klientai.
tags: #vairuotojai #kurie #seda #uz #nauju