Šis straipsnis apžvelgia esminius reikalavimus ir rekomendacijas vairuotojams, ypač pradedantiesiems, susijusius su Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimais, papildomais vairuotojų mokymais, saugaus vairavimo įgūdžiais bei transporto priemonės technine priežiūra. Taip pat pateikiama informacija apie vairavimo mokyklų paslaugas ir vairavimo saugumo tendencijas.
Papildomi vairuotojų mokymai pažeidusiems KET
Jeigu esate pradedantysis vairuotojas, neturintis 2 metų vairavimo stažo, ir pažeidėte Kelių eismo taisykles, jums privaloma per vienerius metus baigti papildomus vairuotojų mokymus. Pradedantysis vairuotojas, per 2 metus nuo jam išduoto vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos pažeidęs KET reikalavimą (-us), už kurį (kuriuos) numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Reikalingi dokumentai papildomiems mokymams:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Administracinio teismo nutartis arba policijos nutarimas, kuriuo remiantis buvo atimta teisė vairuoti.
- Užpildytas pažeidimo (-ų) aprašas.
Kaip pildyti pažeidimo aprašą:
Pažeidimo (-ų) aprašą turi sudaryti šios dalys:
- Įvadas: Aprašoma KET pažeidimo, už kurį buvo atimta teisė vairuoti, aplinkybės (vieta (eismo įvykio vieta), situacija (gali būti schema), pažeidimo esmė.
- Pažeidimo vertinimas: Vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, pateikia KET pažeidimo (-ų) komentarą (-us), pažeidimo (-ų) vertinimą (-us).
- Išvados ir siūlymai: Nurodomos konkrečios siūlomos priemonės, kurios padėtų vairuotojams išvengti panašių pažeidimų, kita, vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, nuožiūra, su pažeidimu(-ais) susijusi svarbi informacija.
- Informacijos šaltiniai: Nurodomi informacijos šaltiniai, kuriais buvo remtasi rengiant pažeidimo aprašą.
- Priedai: Pridedamos schemos, grafikai ir kita informacija, susijusi su KET pažeidimo (-ų), už kurį (kuriuos) buvo atimta teisė (vieta (eismo įvykio vieta), aplinkybėmis).
Pažeidimo (-ų) aprašas rašomas ranka A4 formato (210 x 297 mm) lape lietuvių kalba.
Vairavimo kursai B kategorijai
Siekiant įgyti B kategorijos vairavimo teisę, privalu vadovautis „Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo“ sąlygomis. Vairavimo mokymo kursą sudaro 30 mokymo valandų. Organizuojami sveikatos patikrinimai ir pirmosios medicininės pagalbos kursai. Galima pasirinkti praktinio vairavimo instruktorių ir (arba) automobilį.
Mokymosi galimybės:
- Teorijos mokymasis grupėje ir individualios praktinio vairavimo pamokos: Galimos rytinės (nuo 10:00 val.) arba dieninės (nuo 15:00 val.) teorijos grupės, kurių trukmė apie 3-4 savaitės. Vakarinių (nuo 18:00 val.) teorijos grupių trukmė apie 5-6 savaitės. Po 6-7 teorijos paskaitos pradedamas individualus praktinis vairavimas su instruktoriumi.
- Teorijos mokymasis savarankiškai („EKSTERNU“): Atvykus į bet kurį filialą galima įsigyti KET knygelę, testų programos kodus spręstis internetu ir gauti papildomą informaciją dėl būtinų pažymų bei egzaminų tvarkos. Vairavimo kursai eksternu siūlomi už 540 eur.
Mokykla veiklą grindžia profesionalumo ir sąžiningumo principais, todėl prieš mokymų pradžią nurodomos ir užfiksuojamos visos galimos mokymosi išlaidos. Jeigu mokymosi metu kiltų nepasitenkinimas, visada galima kreiptis į įmonės vadovą.
Vairuotojo sėdėsena ir darbo vieta
Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena, tiesiogiai susijusi su jo darbo vieta - kabina ir visais joje esančiais įrenginiais. Jeigu darbo vieta neatitinka reikalavimų, vairuotojas transporto priemonei vairuoti naudoja daugiau energijos, greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas, daro daugiau vairavimo klaidų.
Taisyklinga sėdėsena:
- Rankos turėtų būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes.
- Kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį.
- Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai.
Pedalų valdymas:
Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų:
- Pėdos priekinė dalis: Lanksti ir jautri, bet nestipri. Ja spaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Pakulnis turi remtis į grindis, kad koja mažiau vargtų.
- Pėdos vidurinė dalis: Stipri ir lanksti. Ja spaudžiami sankabos ir stabdžio pedalai, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga.
- Kulnas: Stipriausia, bet nejautriausia dalis.
Vairo ir veidrodėlių valdymas
Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai vairą laikyti ir jį sukti. Norint atlikti posūkį, reikia ranką perkelti šiek tiek aukštyn ir po to tempti vairą žemyn. Važiuojant geru keliu ir esant neintensyviam eismui, galima rankas perkelti į kitą padėtį. Dažnai tenka vairuoti ir viena ranka, dažniausiai kairiąja, kai reikia perjungti pavaras, įjungti prietaisą ir t.t. Dėl šios priežasties vairuotojas pastoviai turi koreguoti transporto priemonės judėjimo trajektoriją. Dinaminio koridoriaus plotis žymiai padidėja važiuojant posūkyje.
Užpakalinio vaizdo veidrodžiai (vidiniai ir išoriniai) - sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas iš paskos vyksta kelyje. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Atkreipkime dėmesį į tai, kad yra „akloji zona“, kuri yra neapžvelgiama veidrodėliais. Niekada nebandykite reguliuoti vairo kolonėlės padėties važiuojančiame automobilyje. Sustoję visada įjunkite stovėjimo stabdį. Būtina ne paprastai žvilgčioti į veidrodėlius, bet ir reaguoti į pasikeitusią situaciją. Negalvokite, kad įjungę posūkio signalą Jūs jau galite sukti. Tai labai pavojinga!
Saugus greitis ir stabdymo kelias
Saugaus greičio pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Automobilio kinetinė energija, proporcinga masei ir greičio kvadratui, avarijos atveju sunaudojama transporto priemonių, statinių sugadinimui, žmonių traumavimui. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę. Stabdymo kelias priklauso nuo kelio, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką, t.y. nuo to momento kai vairuotojas pastebi kliūtį iki to momento kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą, ir stabdžių sistemos suveikimo laiko. Ypač reakcijos laikas pailgėja pervargus, o taip pat kai kurių vaistų poveikyje. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Paprastai greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m ir pan. Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato, kas dedasi priekyje.
Lenkimas ir eismas sankryžose
Kelių eismo taisyklės sako, kad lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės, tokio ruožo matomumas bus ribotas. Šiuo atveju Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viršyti ir lenkiant transporto priemones, todėl laikoma, kad optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Baigus lenkti, negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuoti transporto priemonę yra sudėtinga dėl to, kad vairuotojas čia privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Tai - ženklai, šviesoforai, ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas. Jose gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Taip dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos apie situaciją sankryžos prieigose ir skubotai priimto sprendimo važiuoti per sankryžą. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Nepakanka pasitikėti, būtina dar ir pasitikrinti. Dažniausia avarijos priežastis - neatidumas tokiose sankryžose.
Paprastesnis yra važiavimas per reguliuojamas sankryžas. Tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija, ir dažniausiai dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tai reiškia, kad ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui, negalima įvažiuoti į sankryžą. Sankryžoje gali susidaryti transporto kamščiai, kai kurie eismo dalyviai gali nespėti užbaigti judėjimo numatyta kryptimi esant leidžiamam šviesoforo signalui ir pan. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų greitį ir manevrus.
Transporto priemonės techninė būklė ir saugos priemonės
Vienas iš pagrindinių vairuotojų uždavinių - saugiai vairuoti automobilį. Prieš išvykstant reikia kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka reikalavimus, kurie yra išdėstyti kelių eismo taisyklėse, t.y. ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Primename, kad KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.
Remiantis statistiniais duomenimis nustatyta, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais autoavarijos metu sužeistų būta 2,3 karto, o žuvusių - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, saugos diržų reikšmė šiek tiek mažesnė, tačiau tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas prisisegtų saugos diržus ir nevežtų keleivių, neprisisegusių saugos diržų.
Vairavimo saugumo tyrimai ir technologijos
Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Atlikti tyrimai parodė, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias, t.y. VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai.
Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno Volvo konstruktoriai. 1959 m. automobilyje Volvo Amazon (PV544) įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Tai pirmasis automobilis pasaulyje su standartinio fiksavimo saugos diržais. 1970 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ESV projektą, kurio pasekoje šios šalies automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. 1972 m. Volvo koncernas įkūrė savo techninį centrą, kuriame atlikdavo saugumo, triukšmo ir išmetamųjų deginių tyrimus. Tais pačiais metais Volvo pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo tokių naujovių: stabdžių antiblokavimosi sistema (ABS), oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. pagal Jungtinių Amerikos Valstijų standartus Europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. Volvo gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes.
Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz., ABS - stabdžių antiblokavimosi sistema, DSTC - dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD - elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt.) ir pasyviojo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt.) saugumo sistemas. Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu.
Automobilių saugumo testai (Crash Test)
Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami - crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Tokias laboratorijas turi: Audi, VW, Volvo, Toyota, Renault, BMW ir kiti gamintojai. Kiekvienas automobilio modelis vertinamas saugumo požiūriu būsimam vairuotojui ir keleiviams. Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Automobiliai bandomi priekinio, šoninio, galinio susidūrimo testais. Kliūtimi testų metu paprastai būna ne realus automobilis, bet papildomas įrenginys. Šie testai įgalina gamintojus pasitikrinti ar jų pagamintas automobilis yra saugus vairuotojui ir keleiviams, tačiau jie negali atsakyti į klausimą ar šis automobilis yra nepavojingas kitiems eismo dalyviams (pvz. mažesniems automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems).
Pasaulyje transporto tyrimų laboratorijos 1980 metais pradėjo sistemingą tyrimų programą. Didesni automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę „mažesniems“ eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams. Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija Euro - NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa - European New Car Assessment Programme) kartu su Tarptautine automobilių federacija, Automobilių asociacija, Didžiosios Britanijos Karališkuoju automobilių klubu ir kt.
Euro-NCAP bandymų etapai:
- Susidūrimų testų metu vertinamas mašinos atsparumas priešpriešiniam smūgiui, kai 64 km/h greičiu važiuojantis automobilis priekiu (sutapimas - 40 %) trenkiasi į metro pločio nejudančią kliūtį.
- Antroje bandymo dalyje į stovintį automobilį iš šono įvažiuojanti speciali 1,5 metro pločio ir pusės metro ilgio, toną sverianti platforma turi pataikyti į vairuotojo dureles.
- Nuo 2000 metų Euro - NCAP įvedė naują privalomą bandymą visiems testuojamiems automobiliams. Jis turėtų padėti kuriant saugesnius automobilius. 29 km/h greičiu, vairuotojo durelėmis rėžiasi į plieninį stulpą. Jei šio smūgio metu sėkmingai suveikia visos pasyviojo saugumo sistemos (ankstesnių bandymų metu šoninis smūgis tekdavo žemiau automobilio langų, todėl nepavykdavo įvertinti visų konstruktorių numatytų apsaugos priemonių), o prie vairo sėdinčio manekeno galva nepatiria didelių sužalojimų, automobilis gauna papildomų balų.
Visi šie testai atliekami ne realiomis sąlygomis, bet laboratorijose naudojant papildomus įrenginius (imituojančius priešpriešinį automobilį), manekenus (imituojančius vairuotoją ir keleivius) ir kt. Šių bandymų rezultatas - išvada, kad automobilis saugus arba nesaugus jame esantiems vairuotojui ir keleiviams.