Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vienas iš žmogaus sveikatai įtakos turinčių veiksnių yra mus supanti aplinka. Vienas labiausiai paplitusių kenksmingų aplinkos veiksnių būtent ir yra triukšmas.
Triukšmo poveikis žmogaus sveikatai
Triukšmas veikia visą organizmą, bet labiausiai - klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Nors dažnai žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia, tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę.
Ilgalaikės pasekmės
Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausia jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. Klausos nusilpimas išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Kalbant apie vaikus ir jaunimą, didelį pavojų kelia jaunimo pamėgti ausinukai. Dėl triukšmo blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, gali kilti depresija, neurozė.
Decibelas - triukšmo matavimo vienetas
Decibelas yra santykinis vienetas, parodantis santykį, kiek vienas dydis yra didesnis už kitą. Leidžiamas triukšmo lygis - tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos.
Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Triukšmo prevencija ir kontrolė
Norint apsisaugoti nuo žalingo triukšmo poveikio, svarbu imtis prevencinių priemonių tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir visuomenės mastu.
Asmeninės apsaugos priemonės
- Dėvėti apsaugines ausines, ausų kamštukus ir panašiai.
- Per koncertą, diskoteką, žiūrovų salėje būti atokiau nuo garso kolonėlių.
- Jeigu esate roko koncerte, padarykite pertrauką, pasivaikščiokite.
- Jei esate muzikantas, būtinai dėvėkite ausų apsaugas - tai būtinybė.
- Pritildyti muziką. Naudodami nešiojamo grotuvo ausines ar klausydami triukšmingos muzikos uždaroje vietoje, mašinoje, sumažinkite garso lygį. Prisiminkite: jei draugas gali girdėti muziką iš tavo ausinių stovėdamas metro atstumu, muzika be abejonių groja per garsiai.
Atsakingas vartojimas
Pirkdami muzikinę aparatūrą, vaikų žaislus, namų apyvokos prietaisus atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso lygius, rinkitės tylesnius modelius, ypač tų, kuriuos dažniausiai naudojate ar naudojami šalia ausų, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvą. Patikrinkite vaikų žaislus. Atminkite, kad vaikai nuolat prideda ar laiko daiktus šalia ausų, kurios gali būti pažeistos staigaus stipraus garso.
Baltasis triukšmas
Visgi, yra garsų - triukšmų, kurie mums ne tik kad nekenkia, bet veikia ir raminančiai. Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, lietaus barbenimas į langą - tai baltasis triukšmas. Jis padeda užmigti, eliminuoja pašalinius triukšmus.
Triukšmas mieste ir jo reguliavimas
Miesto gyvenimo privalumus įvertinę gyventojai vis dėlto atranda vieną didžiulį trūkumą - triukšmą. Deja, asmeninį gyvenimą slepiančios sienos iš gatvės ar kaimyno buto sklindančių garsų labai dažnai nesulaiko: policijos pareigūnai per parą sulaukia dešimčių iškvietimų dėl per garsiai leidžiamos muzikos, šuns skalijimo, kaimynų barnių ar net ūžiančios skalbiamosios mašinos.
Teisinis reguliavimas ir baudos
Tiems, kurie mano, kad įstatymą žinoti privalo tik teisininkai, o jo neišmanymas atleidžia nuo atsakomybės, E. Venskevičius pataria ruošiantis pokyliui atverti ne tik piniginę, bet ir pasiskaityti 2004 m. spalio 26 d. Seimo patvirtintą Triukšmo valdymo įstatymą bei 2006 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles dėl triukšmo prevencijos. „Įstatymas labai išsamiai išaiškina visus kiekvienam būtinus žinoti dalykus apie triukšmą. Tai labai aktuali valstybinė problema, todėl gyventojai turi žinoti savo teises ir pareigas“, - sakė pašnekovas.
Miestiečiai rimties trikdyti neturėtų ir viešose, ir privačiose vietose, jeigu triukšmas gali būti nepageidaujamas ir kenksmingas kaimynui. Įstatymo nepaisantys ir policijos dėmesio sulaukę pažeidėjai pirmą kartą gali atsipirkti įspėjimu ar bauda iki 300 litų, vėliau gali reikėti sumokėti ir tūkstantį. Kai kuriais atvejais triukšmadariams gresia net dviejų tūkstančių bauda.
Neteisingai gyventojai galvoja, kad dieną galima kelti triukšmą, o ramiau derėtų elgtis vakare nuo 18 val. ar naktį nuo 22 val. iki 6 ryto. Triukšmauti nereikia ir dieną, pavyzdžiui, viešoje vietoje - gatvėje, parke, aikštėje, viešojoje transporto priemonėje negalima švilpauti, garsiai dainuoti, leisti muziką, tą labai mėgsta daryti stiprią garso aparatūrą į mašinas įsidėję jaunuoliai. Net smarkus durų trankymas yra rimties trikdymas.
Dažniausi triukšmo šaltiniai ir skundai
Anot pareigūno, daugiausia skundžiasi miegamųjų rajonų gyventojai, labai retai iškvietimų sulaukiama iš privačių namų rajonų. Dažniausi nusiskundimai - dėl muzikos, šuns lojimo, buitinių kivirčų ir automobilių signalizacijų keliamo triukšmo. Kone visuomet triukšmadariais tampa neblaivūs asmenys - neretai tokie ir pareigūnų nepaiso, todėl į iškvietimo vietą tenka važiuoti ir po kelis kartus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipė dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama. 2023 m. NVSC išnagrinėjo 158 skundus dėl triukšmo, iš jų pagrįsti - 47 (30 proc.). Palyginus su 2022 m., skundų dėl triukšmo 2023 m. sulaukta daugiau. Daugiausiai skundų sulaukiama Vilniaus (46 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos apskrityse (11 proc.). Žmonės dažniausiai skundėsi dėl ūkinės veiklos keliamo triukšmo - naudojamų vėdinimo, šildymo, šaldymo ar aušinimo sistemų.
Atlikus matavimus ir nustačius, kad triukšmo lygis iš tiesų viršija nustatytus ribinius dydžius, NVSC specialistai kreipiasi į stacionaraus triukšmo šaltinio valdytoją ir nurodo imtis veiksmų jam sumažinti. Tačiau NVSC specialistai ne visais atvejais gali padėti spręsti padidėjusio triukšmo problemą, kadangi ne visi gyventojai pateikia reikalingą informaciją, pavyzdžiui, nenurodo triukšmo šaltinio, konkrečios gyvenamosios vietos adreso ar laiko, kada siūlo atlikti triukšmo matavimus. Jei pareiškėjas nenurodo reikalingos informacijos, NVSC skundo nagrinėjimą nutraukia.
Triukšmas mieste ir jo mažinimo priemonės
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad du trečdaliai Europos gyventojų veikiami didėjančio nuolatinio triukšmo dėl transporto, o Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad tai viena iš didžiausių problemų, po oro užterštumo.
Transporto keliamas triukšmas Vilniuje
Vilniuje ši problema - taip pat tampa vis aktualesnė, todėl numatyta apie šimtas priemonių, kaip sumažinti triukšmo šaltinių ir neutralizuoti kenksmingą triukšmo poveikį. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai Vilniuje yra transportas, todėl triukšmo mažinimo priemonės labai susijusios su darniu judumu - kuo mažiau automobilių važinėja, kuo dažniau renkamasi dviračius, paspirtukus, einama pėsčiomis ar važiuojama viešuoju transportu, tuo mažiau miestiečių kamuoja ir triukšmas.
- Nuo transporto sukeliamo triukšmo (65 decibelų - maždaug kaip garsus žmonių pokalbis) dienos metu kenčia apie 24 tūkst. vilniečių.
- Naktį nuo 55 decibelų ir didesnį transporto sukeliamą triukšmą patiria apie 30 tūkst. gyventojų.
- Didelis (70-80 decibelų) triukšmas kamuoja 5,7 tūkst. gyventojų, o nakties metu (60-70 decibelų) - apie tūkstantį vilniečių.
Palyginti su šiais skaičiais, geležinkelio, oro uosto triukšmingos zonos apima visai nedaug gyventojų. Dieną per šešiasdešimt decibelų triukšmą patiria apie porą šimtų gyventojų. Naktį didesnį nei 55 decibelų oro uosto ar geležinkelio triukšmą girdi apie 1,5 tūkst. gyventojų.
„Triukšmas veikdamas smegenyse esančias dalis (migdolinę liauką) sukelia atitinkamą organizmo atsaką - skiriasi streso hormonas kortizolis. Tai vargina mūsų nervų sistemą, gali padidėti kraujospūdis, atsirasti miego sutrikimai“, - sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas Matas Budriūnas. Anot jo, norint išvengti triukšmo daromos įtakos ir sumažinti jo poveikį, reikėtų kasdien skirti bent 30 minučių pasivaikščiojimui miškingose vietovėse ar parkuose, kurie yra nutolę nuo judrių gatvių.
Inovatyvūs sprendimai Vilniuje
Salomėjos Nėries gatvėje gegužę žadama įrengti triukšmo ir oro taršos sensorius, kuriais bus renkami ir apdorojami duomenys. Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: gatvė bus apželdinama, bus vykdoma sisteminga gatvės dangos ir šaligatvių priežiūra, įvedami tam tikri eismo ribojimai, nuolat šia gatve važiuojantys gyventojai bus kviečiami kuo mažiau naudotis savo automobiliu ir panašiai. Po kiekvieno įgyvendinto pokyčio pasirinktoje gatvėje bus analizuojama, kaip pasikeitė oro ir triukšmo taršos rodikliai.
„Pamatysime, kokį efektą duoda įvairios triukšmo ir taršos mažinimo priemonės. Vėliau jas bus galima taikyti ir kitose gatvėse“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „Life GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.
Ramios eismo gatvės ir infrastruktūros gerinimas
Efektyvi priemonė kovai su triukšmu - gatvių pertvarkymas į ramaus eismo ir eismo ribojimai. Sumažinus automobilio greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h, triukšmo lygis sumažėja 5 dB. Šiais metais 40 intensyvaus eismo gyvenamųjų kvartalų gatvių ilgainiui taps ramaus eismo gatvėmis. Sostinėje plėtojamas ir dviračių takų tinklas. Nuo 2019 m. iki 2023 m. nutiesta 64 km dviračių takų. Mieste skatinama važinėti elektromobiliais: įrengtos 88 įkrovos aikštelės. Triukšmą efektyviai sulaiko ir želdynų juostos. Ypač, jei susodinta tankiai. Tokios želdinių juostos jau atsiranda beveik prie kiekvienos atnaujinamos gatvės. Prie intensyvaus eismo gatvių - Laisvės prospekto pasodinta apie 350 lapuočių medžių, Žirmūnuose pasodinta tiek medžių, tiek krūmų. Triukšmą sulaikys želdiniai ir prie Liepkalnio gatvės. Siekiant sumažinti triukšmą apželdinimas numatytas ir T. Narbuto, Oslo, V. Vaitkaus gatvėse. Įgyvendinus plane numatytas triukšmo mažinimo priemones nuo viršnorminio kelių transporto triukšmo dieną bus apsaugoti apie 1156 gyventojai, naktį apie 1522 gyventojai.
Bauda už triukšmą
Specialistai primena, kad dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu, reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokiam triukšmui priskiriami: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.
Policija primena, kad už pernelyg didelį triukšmą, kuris keliamas viešosiose vietose, taip pat galima sulaukti ir administracinės atsakomybės - bauda siekia nuo 80 iki 200 eurų, tuo metu juridiniams asmenims bauda dar didesnė - ji siekia 200 iki 300 eurų. Jeigu tokio pobūdžio pažeidimai buvo padaryti dar kartą, policija gali skirti ir didesnę baudą - štai fiziniams asmenims gresia nuo 200 iki 300 eurų, o juridiniams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 400 eurų bauda.
tags: #vairavimas #triuksmo #lygis #dureliu #trankymas