Teorija yra viena, praktika - visai kas kita. Tai ypač aktualu kalbant apie eismą sankryžose, kur net patyrę vairuotojai neretai susiduria su iššūkiais. Saugus vairavimas reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsargumo, ypač atliekant posūkius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, susijusius su posūkių signalų naudojimu, elgesiu sankryžose ir naujaisiais Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimais, kurie padeda užtikrinti saugesnį eismą.
Bendrieji saugaus eismo principai sankryžose
Didžiausios klaidos, anot saugaus vairavimo specialistų, daromos dar tik artėjant prie sankryžos. Prieš įvažiuojant į sankryžą, būtina sumažinti transporto priemonės greitį. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti kelio ženklus bei atkreipti dėmesį į tai, kam sankryžoje suteikiama pirmumo teisė. Vairuotojai privalo įsisavinti, kad skirtingose sankryžose eismo tvarka gali skirtis.

Saugus atstumas ir eismo juostos pasirinkimas
Prieš įvažiuojant į sankryžą, pirmiausia reikia įvertinti, ar pasirinkta teisinga eismo juosta. Jei eismas intensyvus, persirikiuoti gali būti keblu ir netgi rizikinga. Ne mažiau svarbu laikytis ir saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Neretas atvejis, ypač žiedinėse sankryžose, kuomet automobiliai tiesiog „prilimpa“ vienas prie kito. Šiuo atveju dažniausiai avarijos įvyksta dėl paprasčiausio neapdairumo - stebėdami eismą iš kairės pusės ir laukdami galimybės įvažiuoti į sankryžą, vairuotojai pamiršta pasižiūrėti, kas vyksta priešais juos, įsitikinti, kad priešais esantis automobilio vairuotojas tikrai pajudėjo į priekį.
Pasitaiko situacijų, kuomet priešais važiuojančio automobilio vairuotojas paskutinę sekundę sudvejoja - lyg ir ketina įvažiuoti į sankryžą, tačiau įvertinęs riziką, spusteli stabdžio pedalą. Nesilaikant saugaus atstumo tokiais atvejais išvengti eismo įvykio praktiškai neįmanoma. Dažnu atveju tokiose situacijose susiduria ir visa virtinė automobilių. Prieš pat sankryžą dažnai būna įrengta ir pėsčiųjų perėja, tad prieš įvažiuodami į sankryžą turite įvertinti ne tik automobilių srautą, bet ir situaciją pėsčiųjų take. Nors kai kuriems vairuotojams tai atrodo savaime suprantama, praktika rodo - žengiančius pėsčiuosius pastebi tikrai ne kiekvienas vairuotojas.
Saugus atstumas vairuojant – 2 dalis
Žiedinės sankryžos: ypatumai ir pavojai
Bene pavojingiausios situacijos - taip pat žiedinėse sankryžose. Į kairę pusę savo dėmesį sutelkę vairuotojai prieš pajudėdami neretai pamiršta apsidairyti ir įvertinti eismą iš dešinės pusės - ar perėja tikrai nežengia pėstieji? Įvažiavimas į žiedinę sankryžą nėra posūkis, o judėjimo savo kelio juosta tąsa. Todėl posūkio rodymas tokioje situacijoje ne tik nereikalingas, bet ir gali klaidinti gretima juosta ar iš paskos važiuojančius vairuotojus. Pastarieji, pamatę rodomą posūkio signalą, gali suprasti tai kaip norą persirikiuoti į kitą eismo juostą ar išvažiuoti iš sankryžos.
Tačiau išvažiuojant iš žiedinės sankryžos ar keičiant eismo juostą, posūkį rodyti privalu visuomet. Kaitalioti eismo juostų sankryžose be reikalo nereikėtų, mat netikėtas vairuotojų bandymas persirikiuoti sukelia nemažai chaoso ir didina autoįvykių tikimybę, todėl vairuotojams patariama visų pirma stebėti kelio ženklus ir nesiblaškyti.
Artėjant link žiedinės sankryžos visuomet reikia stebėti kelio ženklus. Važiuoti į sankryžą reikia ta eismo juosta, iš kurios galite pasirinkti reikiamą išvažiavimą. Rikiuotis į kitą eismo juostą žiedinėje sankryžoje galima tik esant būtinybei, tačiau dažniausiai planuojant maršrutą ir pasirinkus reikiamą eismo juostą galima to išvengti. Norint pakeisti eismo juostą jau įvažiavus į sankryžą, būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą. Griežtai draudžiama rikiuotis per ištisinę eismo juostą, tad jei nespėjote persirikiuoti leidžiamoje vietoje, reikėtų dar kartą apvažiuoti žiedinę sankryžą ir saugius veiksmus atlikti tik tam skirtoje vietoje, nepamirštant rodyti posūkio signalo.
Atsipalaiduoti nereikėtų ir išvažiuojant iš žiedinės sankryžos. Čia galioja tos pačios, jau minėtos taisyklės - laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, pasirinkti saugų greitį, stebėti ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų srautą. Pasitaiko, kad visai prie pat sankryžų yra įrengtos pėsčiųjų perėjos, o matomumą vairuotojui mažina transporto priemonės, važiuojančios greta esančiose eismo juostose. Todėl visuomet stebėkite kelio ženklus, kurie įspėja apie pėsčiųjų perėjas, laikykitės kitų saugaus eismo taisyklių.
Šviesoforais nereguliuojamų sankryžų pavojai
Nors daugiau baimių vairuotojams kelia žiedinės intensyvaus eismo sankryžos, skaudžių autoįvykių netrūksta ir nereguliuojamose bei eismo pirmumą nurodančiais ženklais nepaženklintose sankryžose. Tokių sankryžų gausu mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Važiuojant tokio tipo sankryža tenka prisiminti vieną paprasčiausių Kelių eismo taisyklių, pagal kurią turime duoti pirmumą transporto priemonei, esančiai mūsų dešinėje. Nors, atrodytų, viskas paprasta ir aišku, realiose situacijose vairuotojai neretai pasimeta.
Pavojingų situacijų netrūksta ir intensyvaus eismo didmiesčių sankryžose, ypač dėl vienokių ar kitokių priežasčių neveikiant šviesoforo signalams. Nors tokiose sankryžose įprastai būna nurodyti pagrindinio ir šalutinio kelio ženklai, skaudžių nelaimių netrūksta. Vairuotojai privalo suprasti, kad jie nėra vieninteliai eismo dalyviai keliuose. Neretai skaudžios nelaimės atsitinka pervertinus savo įgūdžius bei pernelyg skubant.
Būtina atidžiai įvertinti galimus pavojus kelyje, artėjant prie šviesoforu nereguliuojamos sankryžos, visais atvejais sumažinti greitį ir įsitikinti, kad važiuoti tikrai saugu. Iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiuojantys vairuotojai taip pat turėtų neskubėti: tinkamai įvertinti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių greitį, atstumą iki jų transporto priemonės ir prisiminti svarbiausią saugaus eismo taisyklę - geriau lėčiau, bet užtikrintai ir saugiai.
Posūkio signalų naudojimas: privalomumas ir teisingumas
Automobilio įspėjamųjų posūkio signalų naudojimas kelyje yra itin svarbus eismo saugumui. Jie informuoja kitus eismo dalyvius apie vairuotojo ketinimus atlikti manevrą, taip padėdami išvengti avarijų ir užtikrinant sklandų eismo srautą. Posūkio signalai yra esminė kiekvienos kelių eismo reguliavimo sistemos dalis, o jų teisingas ir savalaikis naudojimas yra kiekvieno vairuotojo pareiga.
Kada privaloma rodyti posūkio signalą?
Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nurodo situacijas, kada privaloma naudoti įspėjamuosius posūkio signalus:
- Sukant į kairę ar dešinę: Tai yra pagrindinė ir dažniausiai prisimenama taisyklė. Signalą būtina rodyti prieš patį posūkį.
- Persirikiuojant ar apvažiuojant kliūtį: Keičiant eismo juostą ar apvažiuojant sustojusią transporto priemonę, būtina informuoti kitus vairuotojus apie numatomą persirikiavimą.
- Pajudant iš stovėjimo vietos ar įsiliejant į eismą: Prieš pradedant judėti iš stovėjimo vietos ar įsiliejant į eismą iš šalutinio kelio, privaloma įjungti posūkio signalą, kad būtų įspėti kiti. Rekomenduojama signalą rodyti bent 5 sekundes prieš pradedant judėti.
- Prieš apsisukant ar išvažiuojant iš žiedinės sankryžos: Prieš atliekant apsisukimo manevrą ar išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, signalas yra būtinas. Svarbu atsiminti, kad įvažiuojant į žiedinę sankryžą posūkio signalas nenaudojamas.
- Lenkiant: Keičiant eismo juostą lenkimo metu, taip pat reikia informuoti kitus eismo dalyvius.
- Vairuojant vingiuotu pagrindiniu keliu: Net ir neišsukant iš pagrindinio kelio, jei jis sukasi ir šalia yra šalutinis kelias, įspėjamąjį posūkio signalą kartais būtina rodyti, kad nebūtų suklaidinti vairuotojai, galvojantys, jog suksite į šalutinį kelią.
- Važiuojant atbuline eiga: Tam tikrais atvejais, važiuojant atbuline eiga, taip pat reikia naudoti posūkio signalus, siekiant įspėti apie ketinamus veiksmus.
Savalaikiškumo svarba
Nemaža problema kelyje yra ne tik posūkio signalo nerodymas, bet ir jo rodymas ne laiku. Įspėjamieji posūkio signalai turėtų būti naudojami laiku ir tiksliai - gerokai prieš manevrą, jo metu ir dar šiek tiek jį pabaigus.
- Per ankstyvas signalas: Per anksti įjungtas posūkio signalas gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Pavyzdžiui, jei jį įjungsite likus daug kelio iki sankryžos, o pakeliui yra kitų įvažiavimų ar šalutinių kelių, kiti vairuotojai gali manyti, kad sukate į vieną iš jų. Tai gali sukelti nepasitikėjimą ir pavojingas situacijas.
- Per vėlyvas signalas: Paskutinę akimirką įjungtas posūkio signalas nepalieka laiko iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti ar išvengti susidūrimo. KET nurodo, kad įprastai važiuojant keliu posūkio signalas rodomas likus bent 30 metrų iki manevro pradžios, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio ar įvažiavimo.
Svarbu prisiminti, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Todėl prieš atliekant veiksmą kelyje reikia pasižiūrėti į galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius. Itin atidiems reikėtų būti sukant į dešinę, nes taip galima užkirsti kelią dviratininkams, pėstiesiems ar paspirtukų vairuotojams.

Dažniausios klaidos ir jų pasekmės
Neteisingas posūkio signalų naudojimas gali sukelti pavojingas situacijas ir net avarijas. Neretai pasitaiko, kad vairuotojai klaidinami dėl šių priežasčių:
- Posūkio signalo nerodymas: Tai viena pagrindinių avarijų priežasčių. Kai priekyje važiuojantis vairuotojas neparodo posūkio signalo, iš paskos važiuojantys negali laiku įvertinti situacijos ir priimti sprendimų.
- Perteklinis ir klaidinantis naudojimas: Pernelyg dažnai ar be reikalo naudojami signalai gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Pavyzdžiui, jei posūkio signalas rodomas ten, kur kelias tik sukasi į šoną ir nėra sankryžos, kiti gali galvoti, kad ketinate sustoti ar pasukti, kai tai nėra numatyta. Pavyzdžiui, įvažiuojant į žiedinę sankryžą posūkio signalas nenaudojamas.
- Avarijos ir kaltės nustatymas: Įvykus eismo įvykiui dėl netinkamo signalų naudojimo, dažnai kyla ginčų dėl kaltės. Tokiais atvejais labai padeda vaizdo registratorių įrašai ar liudininkų parodymai.
Administracinė atsakomybė
Už įspėjamojo posūkio signalo nerodymą, netinkamą ar per vėlyvą pranešimą apie savo veiksmus kelyje, kitų eismo dalyvių klaidinimą, yra numatytos 30-90 eurų siekiančios baudos. Perteklinis posūkio signalo naudojimas, pavyzdžiui, situacijose, kur tiesiog sukasi kelias, klaidina vairuotojus, o už tai numatyta piniginė bauda iki 50 eurų.
Ką daryti, jei posūkio signalas neveikia?
Neveikiantis įspėjamasis posūkio signalas yra toks pat svarbus gedimas, kaip ir bet kuris kitas transporto priemonės defektas. Jis neatleidžia nuo atsakomybės pranešti apie ketinamus atlikti veiksmus kelyje. Tokiu atveju apie posūkį reikia pranešti ranka:
- Posūkis į kairę: į šoną ištiesta kairė ranka, arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
- Posūkis į dešinę: į šoną ištiesta dešinė ranka, arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
- Stabdymas: aukštyn iškelta kairė arba dešinė ranka.

Kiti eismo dalyviai
Reikėtų nepamiršti, kad eismo dalyviai yra ne tik automobiliai, bet ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų vairuotojai ir kiti, kuriems įspėjamasis posūkio signalas irgi yra signalas apie automobilio ketinimus. Tinkamai ir laiku parodytas signalas padeda jiems įvertinti situaciją ir saugiai elgtis kelyje, ypač sukant į dešinę ir kertant pėsčiųjų ar dviračių takus.
Naujovės KET ir jų įtaka posūkiams
Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo trys svarbios taisyklės, susijusios su eismo saugumu, įskaitant posūkius. Pirmiausia, sankryžose galima sukti į dešinę nedegant papildomai sekcijai su rodykle, jei tuo metu dega žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių, praleidžiant pėsčiuosius. Tai leidžiama tik su atnaujintais šviesoforais. Antra, nuo lapkričio 10 d. šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Automobilius perauti žieminėmis galima nuo lapkričio 1-osios, todėl laikotarpis tarp lapkričio 1-osios ir 10-osios laikomas pereinamuoju. Trečia, nuo lapkričio pradžios iki kovo mėnesio pabaigos lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.
Papildomos rodyklės šviesoforuose
Ilgą laiką šviesoforais reguliuojamose sankryžose į dešinę buvo galima sukti net ir degant raudonam šviesoforo signalui su papildoma žalia rodykle. Tačiau nuo 2020 metų sausio 1 dienos papildomų lentelių su žaliomis rodyklėmis visiškai nebeliko ir jos nebegalioja. Šiuo metu, jei dega tiek pagrindinis skritulio formos žalias šviesoforo signalas (be rodyklių), tiek šviesofore esanti papildoma sekcija su rodykle į dešinę, tuomet leidžiama sukti į dešinę, nepraleidus pėsčiųjų ir dviratininkų. Jeigu dega pagrindinis, skritulio raudonas šviesoforo signalas be rodyklių, bei dega papildoma sekcija su žalia rodykle į dešinę, tuomet leidžiama atlikti posūkį į dešinį nesustojus.
2024 m. pasirinktose sankryžose Vilniuje pradėtos vėl įvesti žalios rodyklės, siekiant sumažinti spūstis ten, kur inžineriniai vertinimai pagrindė jų naudojimą. Naujausi patikslinimai pabrėžia griežtą sustojimo reikalavimą prieš įjungiant žalią rodyklę šalia raudonos. Valdžios institucijos taip pat atkreipia dėmesį į nuoseklų pėsčiųjų užleidimą ir kruopštų koordinavimą su dviračių eismo etapais.
| Šviesoforo signalas | Papildoma rodyklė (į dešinę) | Leidžiamas veiksmas | Pirmumas (pėstieji, dviratininkai) |
|---|---|---|---|
| Pagrindinis žalias (be rodyklių) | Išjungta | Sukti į dešinę | Privaloma praleisti |
| Pagrindinis žalias (be rodyklių) | Įjungta (žalia) | Sukti į dešinę | Neprivaloma praleisti |
| Pagrindinis raudonas (be rodyklių) | Įjungta (žalia) | Sukti į dešinę | Neprivaloma praleisti (bet būtina sustoti) |
| Pagrindinis žalias (su juodomis rodyklėmis) | Išjungta | Tik rodyklių kryptimis | Pagal pagrindinio signalo rodyklę |
Pavojingiausi manevrai: lenkimas
Dėl lenkimo taisyklių pažeidimų per metus yra išrašoma bene daugiausiai pažeidimų ir žūsta labai daug žmonių. Lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. automobilio lenkimas yra ypatingo vairuotojų atidumo reikalaujantis manevras, nes išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, todėl gali susidaryti pavojinga situacija. Jo nereikėtų maišyti su persirikiavimo sąvoka. Vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Atlikus lenkimo manevrą, svarbu kuo greičiau grįžti į savo juostą.
Pavyzdžiui, rūkas gali sudaryti suvokimo iliuziją, kad priešais atvažiuojanti mašina yra 2-3 kartus toliau nei iš tikrųjų yra, o slidi ar drėgna kelio danga, esančios sniego provėžos gali sukelti avarinę situaciją bandant sugrįžti į savo eismo juostą po lenkimo manevro. Labai dažnai eismo įvykiai baigiasi tragiškai, kai lenkiama neįsitikinus, jog tai daryti yra saugu.
Kelio ruožuose, kurie yra pažymėti kelio ženklu „Lenkti draudžiama”, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, jei eismo juostos neatskirtos ištisine ženklinimo linija. Tais atvejais, kai eismo juostos atskirtos ištisine ženklinimo linija, draudžiama lenkti visas transporto priemones nepriklausomai nuo jų važiavimo greičio. Ištisinės linijos kirtimas ir įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia 60-90 eurų baudą. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.
Saugus atstumas vairuojant – 2 dalis
Kelių eismo taisyklės: bendrieji principai
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:
- kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
- kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;
- kelyje su skiriamąja kelio juosta nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių.
tags: #kurio #automobilio #vairuotojas #teisingai #suka #i