Vairavimas neįvertinus oro sąlygų: pavojai ir patarimai

Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui. Neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių, padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį. Vairuotojo gebėjimą įvertinti orų sąlygas ir pagal tai pasirinkti saugų greitį, lemia tik jo paties asmeninė patirtis ir įgūdžiai.

Teminis automobilio nuotrauka su prastomis oro sąlygomis

Pasiruošimas kelionei kalnuotose vietovėse

Ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova teigia, kad visuomet, nusprendus leistis į ilgesnę kelionę automobiliu, svarbu tinkamai pasiruošti. Ypač jei kelionė vyksta žiemą ir jos tikslas - kalnuotos vietovės, prireiks tam tikrų atsargumo priemonių.

Automobilio patikra

Prieš kelionę į kalnus būtina patikrinti eksploatacinius skysčius: aušinimo ir langų skystį, degalus, tepalus. Svarbu patikrinti ne tik skysčių kiekius, bet ir tai, ar jie nėra pasenę. Jei skysčiai pasenę, juos vertėtų pakeisti, nes jie praranda savo efektyvias savybes.

Taip pat labai svarbu prieš kelionę įsitikinti, kad automobilio padangos yra tinkamos: jų protektoriaus gylis yra geras, pačios padangos nėra pasenusios. „Girteka“ transporto veiklos padalinio mokymų veiklos vystymo vadovas Žilvinas Perednis pasakoja, kad išsiruošus į tolimesnę kelionę transporto priemonės stovis turi būti nepriekaištingas. Anot jo, net ir smulkus gedimas žiemos metu gali tapti tikru iššūkiu.

  • Padangos ir protektoriaus gylis turi atitikti sezono reikalavimus.
  • Stabdžių ir šildymo sistemos turi būti ištestuotos bei veikti be priekaištų.
  • Apšvietimo sistema ir stiklų valymo elementai taip pat turi būti patikrinti.
  • Svarbu pasirūpinti ir neužšąlančiu langų skysčiu.

Ž. Perednis pabrėžia, kad transporto priemonę ruošiant žiemos sezonui niekas nebėra smulkmena.

Infografika apie automobilio patikrą prieš žiemą

Būtini daiktai ir prietaisai

Neprašausite, jei pasirūpinsite ir tam tikrais prietaisais, kurie pagelbės ištikus nelaimei: specialiomis grandinėmis, kurias būtų galima panaudoti važiuojant apledėjusiu kelio ruožu ar kylant į kalną, o taip pat ir tempimo trosu, kuris pravers, jei reikės išsikapanoti iš duobės.

Keliaujant kalnuotose vietovėse automobilyje vertėtų turėti apšvietimo priemonių, o taip pat ir automobilinį keltuvą, kuris verčiau būtų sraigtinis, o ne hidraulinis. Nepamiršti svarbu ir atsarginio rato, kuris reikalingas kiekvienoje kelionėje. Taip pat bus naudinga ir pompa, kuri geriau būtų paprasta, valdoma kojos pagalba, o ne automatinė. Keliaujant kalnuose siūlyčiau turėti ir laidus, kurių dėka kitas automobilis galėtų padėti jums užkurti savo transporto priemonę. Šiais laikais galima įsigyti ir specialių aparatų, kuriuos tereikia pakrauti ir jų pagalba bus paprasta užkurti automobilį pačiam.

Asmeninis pasiruošimas

Leidžiantis į kelionę vertėtų paruošti ne tik automobilį, tačiau pasiruošti ir pačiam žmogui. Keliaujant vertėtų turėti krepšį, kuriame - svarbiausi daiktai, skirti nutikus nelaimei. Tokiame krepšyje turėtų būti:

  • Šilumą sulaikantis apklotas.
  • Termosas su karštu gėrimu.
  • Pirštinės.
  • Vaistinėlė, kurioje - preparatai, padėsiantys, jei oda nukentėjo nuo šalčio ir panašiai.
  • Pakraunamas šildytuvas.
  • Vanduo.

Šie daiktai gali padėti išgyventi ekstremaliomis aplinkybėmis, net jei jų neprireiks.

Vairavimas kalnuose ir permainingomis oro sąlygomis

Vairavimas Lietuvos didmiestyje ir užsienyje, kalnuose, tikrai skiriasi. Kalnuose visai neturėtų stebinti ir besikeičiančios oro sąlygos, todėl vertėtų pasiruošti prastam matomumui, slidiems keliams. Svarbu įvertinti kelio dangą, oro sąlygas, kitus eismo dalyvius bei gyvūnus. Taip pat nepaprastai svarbu tinkamai pritvirtinti salone esančius daiktus. Jei krovinys bus tinkamai pritvirtintas, jūsų kelionė bus saugi net ekstremaliomis sąlygomis.

Vairavimo technika

Vairuojant kalnuotose vietovėse būtina vengti staigaus stabdymo. Stabdyti transporto priemonę keliaujant tokiose vietovėse būtina tolygiai, neskubant. Taip pat kalnuose svarbu tinkamai įvertinti posūkius - sukti svarbu atsargiai, užtikrintai. Čia, be kitų vairuotojų, taip pat neretai galima susidurti ir su laukiniais gyvūnais, kurie gali išbėgti į kelią. Todėl budrumo jausmo negalima „išjungti“ nei akimirkai.

Stabdžiai negali būti naudojami nuolatos, nes jie yra hidrauliniai ir juose esantis skystis kaista. Jeigu pastoviai stabdysime tik stabdžiais ir tai darysime ilgą laiką, pavyzdžiui, pusvalandį, jie gali perkaisti ir net nustoti apskritai veikę. Tam, kad nebūtų sukeliama apkrova stabdžiams, galime pasimažinti pavarą. Tačiau važiuoti labai žemomis pavaromis taip pat negalima. Rekomenduojama greitį pamažinti viena ar dviem pavaromis. Tai galioja automobiliams ne tik su mechanine, tačiau ir su automatine pavarų dėže. Elektromobiliuose ir hibriduose taip pat yra žemesnė pavara, kuri žymima B raide. Ši pavara padeda papildomai stabdyti automobilį važiuojant nuo kalno.

Jei atsitiko taip, kad stabdžiai nebeveikia, ekstremaliomis situacijomis galima panaudoti stovėjimo stabdį. Tačiau svarbu įvertinti, kad jo pagalba automobilis gali sustoti labai staigiai, tad jei už jūsų važiuoja transporto priemonė, ji gali nespėti sustoti. Svarbu įvertinti ir tai, koks tas stovėjimo stabdis yra - elektrinis ar užtraukiamas ranka. Taip pat aktualu tai, kad tuomet, kai stabdome stovėjimo stabdžiu, automobilio gale neveikia STOP žibintai. Tai reiškia, kitas automobilis gali nesuprasti, kad transporto priemonei kažkas nutiko ir ji stabdoma.

Saugus greitis ir atstumas

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad jei greitis padidėja 2 kartus, stabdymo kelias išauga 4 kartais. Jei greitis padidėja 3 kartus, stabdymo kelias išauga 9 kartais. Akivaizdi geometrinė progresija, kurią puikiai iliustruoja pavyzdys: jei automobilis važiuoja 50 kilometrų per valandą greičiu, jo stabdymo kelias bus 27 metrai. Tuo tarpu greitį padidinus iki 60 kilometrų per valandą, jo stabdymo kelias bus jau 35 metrai. Važiuojant 70 kilometrų per valandą greičiu, stabdymo kelias lygus 45 metrams, 90 kilometrų per valandą greičiu - 68 metrams.

Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.

Svarbu atminti, kad staigus stabdymas gali tik paspartinti slydimą. Jei slysta priekiniai ratai - reikia patraukti koją nuo akseleratoriaus ir sukti ratus į norimą posūkio kryptį. Jei slysta galiniai ratai, svarbu lengvai sukti vairą į slydimo pusę. Staigus stabdymas tokioje situacijoje tikrai nepadės. Taip pat reikia turėti omenyje vairuojamo automobilio tipą bei įvertinti tai, varančioji yra priekinė, ar galinė ašis.

Oro sąlygų įtaka ir pavojai

Lietuva - ypatingas orų sąlygomis kraštas. Turime ne tik besikeičiančius metų sezonus, orai kartais gali pasikeisti net kelis kartus per dieną. Tai patvirtina ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Anot jo, kuo vairuotojas tiksliau geba įvertinti, kaip tamsa, lietus, šlapdriba, stiprus snygis ar net pūga, plikledis, rūkas ar panašiai, paveikia kelio dangą, matomumo lauką, tuo jis profesionalesnis, o jo vairavimas - atsakingesnis.

Visi veiksniai svarbūs, o ypač - keli ar net visi tuo pačiu metu. Lemiamas faktorius yra greitis, bet kiekviena aplinkybė taip pat yra svarbi. Dėl prastų padangų, nuovargio ar patirties stokos nesukontroliuotas greitis gali sukelti skaudžias pasekmes. Jei abejojama savo vairavimo įgūdžiais - geriau nerizikuoti.

Juodasis ledas

Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną.

Juodasis ledas yra klastingas reiškinys, kurio neįvertinus pasekmės dažnai būna itin skaudžios. Šis reiškinys susidaryti gali itin greitai, todėl kelininkai ne visada spėja juodojo ledo ruožus pabarstyti. Tad pastaraisiais metais vis labiau naudojamas prevencinis barstymas.

Juodojo ledo reiškinys - ant švarios, juodos asfalto dangos susidarantis plonas ledo sluoksnelis, kuris vairuotojams yra labai sunkiai pastebimas. Jei jau įvažiavote į juodojo ledo atkarpą, pasistenite išvengti staigių veiksmų. Švelniai atleiskite akseleratorių ir dar švelniau pradėkite stabdyti. Jeigu automobilis be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) galima naudoti pulsuojantį stabdymą, spaudžiant ir atleidžiant stabdžių paminą. Vairavimas irgi turi būti labai švelnus, vairas sukamas tik tiek, kiek reikia, nes kuo didesniu kampu pasuksite vairą, tuo ilgiau važiuosite tiesiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.

Nuotrauka, iliustruojanti juodąjį ledą ant kelio

Sniego „košė“

Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.

Patarimai saugiam vairavimui žiemą

  • Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl prieš pradedant kelionę būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu.
  • Kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai.
  • Esant nepastoviam orui, saugesnis vairavimas reikalauja papildomo pasirengimo ir atsargumo. Labai svarbu kiekvieno mūsų priimti sprendimai - pasirinktas saugus važiavimo greitis, saugus atstumas, saugus stabdymas.
  • Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį.
  • Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus.
  • Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą.
  • Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.
  • Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių.
  • Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą.
  • Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.
  • Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų.
  • Derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus, bet ir sniegą nuo viso automobilio.
  • Stebėti bet kokius dangos pasikeitimus. Pastebėjus kelio dangos pasikeitimus galima sustoti ir apžiūrėti, bet paprasčiau yra tiesiog sumažinti greitį ir paspausti stabdį. Nereiktų pamiršti pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad už jūsų nėra automobilių.
  • Jeigu norite būti ramus, kad esant pavojui kelyje tikrai pavyks saugiai pasiekti tikslą - siūlome visada turėti bake daugiau degalų atsargų.
  • Svarbu mašinoje turėti ne tik pirmos pagalbos rinkinį, tačiau ir kitų atsargos priemonių komplektą.

Ką daryti automobiliui pradėjus slysti?

Jei automobilis netikėtai pradeda slysti, rekomenduojama nepanikuoti ir nedaryti staigių bei neapgalvotų veiksmų, kurie gali pabloginti situaciją. Daugelis vairuotojų teoriškai žino taisykles, tačiau jas pamiršta arba tiesiog pervertina savo įgūdžius ir galimybes. Svarbiausia - nepanikuoti, suimti vairą abiem rankomis ir bandyti išvairuoti slydimą, tai yra, stengtis vairą sukti taip, kad pavyktų sugrįžti į savo kelią. Staigus stabdymas tokioje situacijoje tikrai nepadės. Jei automobilis su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia - galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia - vairuoti ir pasistengti sumažinti greitį.

Traumos avarijos atveju

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas tvirtina, kad įvykus avarijai, patiriamų traumų diapazonas yra labai platus. Traumos sunkumą labiausiai apsprendžia transporto priemonės greitis įvykio metu - didelis greitis paprastai lemia sunkesnes pasekmes. Reikšmingas yra ir traumos „mechanizmas“, pavyzdžiui, jei automobilis vertėsi, jei įvyko susidūrimas kaktomuša su masyvesniu objektu, jei asmuo iškrenta iš automobilio ir pan., tuomet sužalojimai bus didesni.

Labai svarbu, ar nukentėjusysis segėjo saugos diržą - nesegint saugos diržo, akivaizdu, kad avarijos padariniai bus skaudesni, taip pat ar suveikė kitos apsaugos priemonės - oro pagalvės ir pan.

Lengvų ir vidutinio sunkumo autoįvykių metu patiriamos traumos, kai ranka, koja ar galvos sritimi trenkiamasi į objektus automobilio viduje. Tuomet dažniausiai atsiperkama sumušimais, kaklo raumenų, raiščių patempimais, nubrozdinimais, žaizdomis, kartais - kaulų lūžiais.

Net jei išoriškai nėra matoma ryškių trauminių pakenkimų, tokių kaip atviri lūžiai, kraujavimas, galūnių deformacijos ir pan. ir jaučiamasi „visai gerai“, bet išgyventa situacija atitinka šias sąlygas, į ligoninę kreiptis būtina:

  • Didelės kinetinės jėgos autoįvykis (didelis greitis; kaktomuša ir pan.).
  • Iškritimas iš autotransporto priemonės.
  • Nukritimas nuo motorizuotos transporto priemonės.
  • Pėsčiasis ar dviratininkas partrenktas / pervažiuotas transporto priemonės.
  • Bendrakeleivio/-ės iš tos pačios transporto priemonės mirtis.
  • Sužalojimas sprogimo metu.
  • Vaduojant nukentėjusįjį, reikėjo gelbėtojų pagalbos.
  • Autoįvykio metu nukentėjo nėščioji.

Nukentėjusysis turi būti įvertintas patyrusių specialistų, kad būtų atmestos visos gyvybei grėsmingos būklės, pavyzdžiui, vidinis kraujavimas: į pilvo ertmę, pleuros ertmę, vidaus organų plyšimai, vidinės hematomos, stuburo, didžiųjų kaulų lūžiai. Pražiopsojus tokius sužalojimus gresia mirtis, neįgalumas, nedarbingumas ir kitos liūdnos pasekmės visam likusiam gyvenimui.

tags: #vairavimas #neivertinus #oro #salygu