Vairavimas išgėrus yra vienas pavojingiausių ir griežčiausiai baudžiamų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvoje. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kurios žymiai sugriežtino atsakomybę už šią nusikalstamą veiką.

Teisinė atsakomybė ir promilių ribos
Pagal galiojančius teisės aktus, vairavimas išgėrus 2025 metais Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Leistinas alkoholio kiekis kraujyje priklauso nuo vairuotojo patirties:
- Vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės.
- Pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs (0,0 promilės).
Nuo 2017 m. sausio 1 d., kai asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio kraujyje, jam taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių.
Patikros procedūros pokyčiai
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Jose numatyta, kad policijai per patikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.
Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Baudos ir sankcijos už vairavimą išgėrus
Baudos ir sankcijos skiriasi priklausomai nuo alkoholio koncentracijos kraujyje, vairuotojo statuso ir pažeidimo pobūdžio.
Administraciniai nusižengimai (iki 1,5 promilės)
- Pradedantiesiems vairuotojams (iki 2 metų stažo) už 0-0,4 promilės gresia 230-300 eurų bauda. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą, skiriama 800-1500 eurų bauda.
- Kitiems vairuotojams, įpūtusiems 0,41-1,5 promilės alkoholio, arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų, taikomos 800-1100 eurų baudos. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą, skiriama 1000-1500 eurų bauda. Be to, atimama teisė vairuoti nuo 12 iki 18 mėnesių. Jei transporto priemonėje yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šis terminas sutrumpinamas iki 6-12 mėnesių.
- Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.
- Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai (taksi, autobusų, sunkvežimių, mopedų, motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių, vežančių pavojingus krovinius), esantys neblaivūs (daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), baudžiami 150-300 eurų bauda.
- Alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose (išskyrus transporto priemones, kurių salonas stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos) užtraukia 40-100 eurų baudą. Pakartotinai padarius šį pažeidimą, skiriama 100-140 eurų bauda.

Baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės ir daugiau)
Jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės, vairuotojui gresia ne tik bauda, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tokį pažeidimą padariusiems vairuotojams gresia:
- Teistumas.
- Transporto priemonės konfiskavimas.
- Laisvės atėmimas iki 1 metų.
- Vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki 3 metų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už nesunkų nusikaltimą numatoma iki 500 MGL dydžio bauda (iki 19 000 eurų).
Atsisakymas pasitikrinti blaivumą
Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai atsisako pasitikrinti blaivumą alkotesteriu arba atlikti alkoholio kiekio kraujyje testą. Tokiu atveju pažeidimas traktuojamas kaip vairavimas esant sunkiai apsvaigus. Už tai skiriama bauda iki 1500 eurų, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas (1-3 metai) ir baudžiamasis kaltinimas už atsisakymą.Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
Papildomos sankcijos ir pasekmės
Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti. Pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Kaip veikia alkoholis ir kada galima vairuoti?
Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai. Laikas, per kurį alkoholis pasišalina iš organizmo, priklauso nuo kelių veiksnių:
- Kūno svorio ir lyties.
- Išgerto alkoholio kiekio.
- Individualios medžiagų apykaitos.
- To, ar prieš geriant buvo valgoma.
Skaičiuojama, kad per valandą iš žmogaus organizmo pasišalina vidutiniškai apie 0,1-0,15 promilės alkoholio. Tai reiškia, kad jei žmogaus kraujyje yra 1 promilė, visiškam blaivumui pasiekti gali prireikti nuo 6 iki 10 valandų ar daugiau. Pavyzdžiui, 80 kg sveriantis vyras vakare, apie 22 val., išgeria 4 bokalus alaus (apie 2 litrus). Jo kraujyje alkoholio koncentracija gali siekti apie 1-1,2 promilės. Net jei jis jaučiasi blaivus ryte, apie 7 val., organizme dar gali būti likę apie 0,2-0,4 promilės alkoholio, todėl jis vis dar rizikuotų būti nubaustas, jei sėstų prie vairo.
Mokslo sriuba: alkoholio poveikis
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas veiksmas, tačiau neretai žmonėms tai būna vienkartinis, atsitiktinis atvejis, dėl kurio klientai labai gailisi, tačiau jiems kyla gana skaudžios teisinės pasekmės. Kaip matome iš praktikos, galima išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasinaudojant atleidimu pagal laidavimą. Laidavimas - tai vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kai teismas, turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo (tai gali būti Jūsų artimasis, giminaitis ar kitas teismo pasitikėjimo vertas asmuo), kuriam yra perduodamas kaltininkas, jam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebenusikals.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą:
- Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
- Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
- Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti (jeigu tokia buvo padaryta).
- Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
Policijos reidai ir statistika
Per didžiąsias šventes neblaivių vairuotojų skaičius smarkiai padaugėja - žmonės po vaišių stalo dažnai pervertina savo savijautą ir klaidingai mano esantys pakankamai blaivūs vairuoti. Pareigūnai kasmet primena, kad būtent šiuo laikotarpiu išauga neblaivių vairuotojų skaičius keliuose.
Lietuvos policijos departamento Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Vytautas Grašys pasidalijo, kiek neblaivių asmenų kasmet įkliūva šventiniu laikotarpiu. Jo pateikti duomenys rodo, kad palyginti su ankstesniais metais, neblaivių vairuotojų skaičius mažėja.

Policijos patikrinimai
Policija reguliariai vykdo prevencinius reidus, siekdama užkirsti kelią vairavimui išgėrus. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį planuojami šie patikrinimai:
- Gruodžio 15-21 d. - vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL).
- Gruodžio 22-24 d. - pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, kontrolė.
- Gruodžio 26-29 d. - transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.
Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
tags: #vairavimas #isgerus #jav