Kretingos miestas nuolat pulsuoja įvykiais, apimančiais tiek bendruomenės kasdienybę, tiek kultūrinį gyvenimą. Nors straipsnio tema nurodo "vairas cia musu miestas akordai", originaliame tekste tokio konkretaus termino neaptikta, tačiau aprašomi įvairūs aspektai, susiję su miesto gyvenimu, kultūra ir problemomis, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip "miesto akordai" - tai, kas sudaro miesto gyvenimo melodiją.
Vietos savivaldos ir bendruomenės problemos
Kretingiškis Viktoras Stirbavičius nuolat stebi bendrovės „Kretingos būstas“ atliekamus darbus. Kaip inžinierius, jis supranta, jog už darbus, apsidraudžiant, galima užsidėti iki 20 proc., tačiau kai atliktų darbų kiekiai ir įkainiai būna padidinti iki 6 kartų, o už medžiagas paskaičiuota kosminėmis kainomis, V. Stirbavičius negali tylėti. Jis pasakojo, kad pernai buvo atliktas jų namo IV laiptinės įėjimo remontas. Darbų akte buvo parašyta, kad paklota 11 kv. m klojinių, nors tebuvo paklota 1,8 kv. m. Betono tebuvo sunaudota 0,18 kub. m, o parašyta - 0,28 kub. m. Nurodyta, kad 1 kub. m betono kainuoja net 516 eurų.
V. Stirbavičius ėjo į „Kretingos būstą“ ir su pykčiais išsireikalavo, kad kainos būtų sumažintos. Taip pat jis piktinosi ir kitais bendrovės „Kretingos būstas“ atliktais darbais: „Šį balandį laiptinėje keitė 3 šviestuvus su judesio davikliais, - už 1 šviestuvo pakeitimo darbus skaičiavo po 75 eurus. Pernai taip pat keitė - už darbą skaičiavo po 41 eurą, užpernai - po 38 eurus. Kainos per dvejus metus pakilo dvigubai.“
Šį pavasarį, atliekant elektros skydinės renovacijos darbus, gyventojai taip pat nebuvo supažindinti, kas ir už kiek bus atlikta, - tik skelbimu pranešta apie remontą. V. Stirbavičiaus žodžiais, jų name dauguma gyventojų - pensininkai, kurie nelabai tesidomi, kokias paslaugas jiems suteikia „Kretingos būstas“. Jam pikta, kad žmones laiko kvailiais. Savivaldybė, kuri, pagal Vietos savivaldos įstatymą, privalo prižiūrėti ir kontroliuoti daugiabučių administratoriaus veiklą, nei į jo daugkartinius nusiskundimus, nei į Seimo kontrolieriaus nurodymus tinkamai nereaguoja. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnį, Savivaldybė gali bausti administratorių už nustatytų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Diskusijos apie Kretingos ženklo prigijimą
Nors kai kurie gyventojai išreiškė abejones dėl naujo Kretingos ženklo matomumo ir prigijimo, kiti mato jame potencialą. „Gal ir prigis, jeigu daugiau reklamos bus. Aš dabar pirmą kartą išgirdau, o kur tas ženklas matomas? Nežinau, nei ką jis reiškia. Mano nuomone, Kretingą atspindi žiemos sodas, vienuolynai“, - sakė vienas respondentas. Kitas teigė: „Aš manau, kad ženklas galėtų prigyti. Nors nesu įsigilinęs, galbūt reikėtų atidžiau apžiūrėti ir atkreipti dėmesį, bet, kiek teko matyt, man gražus tas ženklas.“ Trečiasis pridūrė: „Kažkaip nelabai matomas tas ženklas Kretingoje, bet gal ir prigytų, kas čia žino, kaip žmonės sureaguos. Sunku pasakyti, kiekvienas turi savo nuomonę, bet, manau, kad visai tiktų ir galėtų atspindėti Kretingą.“ Tačiau buvo ir kritiškų nuomonių: „Asmeniškai man jis gražus, bet, manau, kad išleista tikrai per daug pinigų. Galėjo ir kitur panaudoti, pavyzdžiui, pensininkams. O dabar mes turim tą ženklą, nieko prieš, gražu, bet išlaidų per daug.“
Kretingos rajono savivaldybės veikla ir iniciatyvos
Kretingos rajono savivaldybė jungiasi prie Lietuvos savivaldybių asociacijos projekto „Globalūs regionai“. Šio projekto tikslas - ne tik skatinti emigrantus grįžti į gimtinę, bet ir padėti sugrįžusiems. Už aktyvų Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą Lietuvoje savo darbais ir veikla mokslo, meno srityse buvo pagerbti rajono gabūs ir talentingi vaikai. Į 18-ą kartą surengtą Gabių ir talentingų vaikų šventę buvo pakviesti tie rajono mokiniai, kurie sėkmingai pasirodė ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėse bei tarptautinėse olimpiadose, konkursuose. Susirinkusiuosius su Šv. Antano atlaidais ir Kretingos miesto švente pasveikino renginio globėjas Kretingos rajono meras J. Mažeika, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė, Bernardas Belickas, kalbėjęs brolių pranciškonų vardu.
Ypatingas dėmesys šiemet parodytas keturiems rajono mokiniams, kuriems įteikti vardiniai medaliai. Pranciškonų gimnazijos aštuntaklasės Beatričė Žiubrytė ir Kotryna Dimgailaitė buvo įvertintos už sėkmingą pasirodymą 50-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, kur jos Literatūrinių vertimų sekcijoje pelnė III laipsnio diplomus ir bronzos medalius.
Kultūrinis gyvenimas ir renginiai
Vienas pirmųjų Kretingos miesto šventės renginių - jaunimo muzikos vakaras „Kreatyvas. Myliu LT“, jau antrus metus pakvietęs atlikėjus ir žiūrovus į papėdę prie Vaidilos skulptūros, šalia Kretingos rajono kultūros centro. Publika, jaukiai įsitaisiusi ant suoliukų ar tiesiog ant pledų, patiestų ant žolės, mėgavosi neformaliu bendravimu su atlikėjais ir jų nuoširdžiai atliekamomis dainomis. „Pernai, kai „Kreatyvas“ buvo suorganizuotas pirmą kartą, atlikėjai buvo tik trumpai pristatomi, o šiemet norėjosi daugiau neformalių pokalbių su jais - tam puikiai ir tiko sofutė scenoje. Taip pat nusprendėme labiau įtraukti žiūrovus, pasiūlydami jiems žaidimų“, - sakė Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė. Publikai savo dainas skyrė atlikėjai: Orinta, Gabrielė Patricija Kalniškytė, Toma ir Arnoldas, Eidžnytė, Ieva Matušauskaitė, „Poezijos medžiotojai“, Augustina Čičiūnaitė, Gintarė Pociūtė, Gabija, Liucija.
„Po pernykščio „Kreatyvo“ svarstėme, ar nereikėtų daryti būsimų dalyvių perklausos, tačiau šios minties atsisakėme - pamanėme, kad svarbiau išlaikyti neformalaus renginio idėją“, - teigė B. Barkauskaitė-Tamašauskė. Kadangi šiemet „Kreatyvas“ buvo skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui, kiekvienas atlikėjas buvo prašomas atlikti bent po vieną lietuvišką kūrinį - finaliniu renginio akcentu tapo G. P. Kalniškytės atlikta daina „Laisvė“.
Kretingos meno mokyklos pasiekimai
Prienų mieste įvyko III tarptautinis konkursas „Musica Piano-Forte 2018“, kuriame nuskambėjo nuolat Kretingą nacionaliniuose ir tarptautiniuose jaunųjų menininkų konkursuose garsinantis Kretingos meno mokyklos vardas. Konkurse dalyvavo 5 fortepijono mokytojos Kilnutės Skripkauskienės mokiniai, kurie į savo antruosius namus Kretingos meno mokyklą parvežė II vietos apdovanojimus. Tarp gausaus būrio konkurso dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos jauniausiųjų kategorijoje varžėsi Jokūbas Žiubrys ir Nidijus Valatka, dešimtmečių grupėje - Meira Metelica ir Gabrielius Žiubrys, vyriausiųjų dalyvių kategorijoje muzikavo Beatričė Žiubrytė.
„Nors po labai įtempto pasirengimo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai, tokios pergalės įkvepia prasmingam darbui. Vaikams įvertinimas taip pat labai svarbus, nes jie, atlikdami sudėtingus kūrinius, įdeda labai daug pastangų“, - neslėpė K. Skripkauskienė.
Šokių studijos „Ritmas“ koncertas
Kretingos rajono kultūros centre įvyko šokių studijos „Ritmas“ koncertas „Ritmo Oskarai 2018“, kuris subūrė Kretingos visuomenę pasigrožėti šokio elegancija ir šokėjų įdėtu darbu į kiekvieną pasirodymą. Sportinių šokių kolektyvą „Ritmas“ lanko vaikai nuo 4-5 metų iki 17 metų, juos treniruoja mokytojai Alfonsas Mačėnas bei Eglė ir Sigita Mačėnaitės. Sportinių šokių studija „Ritmas“ kasmet organizuoja baigiamąjį koncertą, skirtą šokių sezonui uždaryti.
Koncertas prasidėjo skambant Ievos Zasimauskaitės eurovizinei dainai „When we‘re old“, vyriausiųjų „Ritmo“ vaikinų atliekamu šokiu su pačiomis mažiausiomis 4-5 metų šokėjomis. Šios vilkėjo pūstas suknutes ir jautėsi taip, lyg būtų išsipildžiusi jų svajonė tapti tikromis princesėmis, atradusiomis šokio galią. Vėliau ant scenos žengė 4-5 metų darželinukai, vadovaujami S. Mačėnaitės. Šie vaikai padovanojo savo tėvams ir svečiams itin jautrius ir linksmus pasirodymus, po kurių vyriausieji „Ritmo“ šokėjai jiems įteikė „Oskaro“ medalius. Scenoje pasirodė ir vyresnio amžiaus kategorijos šokėjai - pradinukai sušoko elegantišką lėtą valsą ir nuotaikingąjį linksmąjį džaivą. Visa ši grupė buvo pagerbta „Oskaro“ apdovanojimu.
Paroda „Lietuvos istorija drobėse“
Kretingos rajono kultūros centre atidaryta didinga paroda „Lietuvos istorija drobėse“ - į žiūrovą drobėse pažvelgė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir jų žmonos bei seserys. Tarp eksponuojamų kūrinių - karalius Mindaugas, karalienė Morta, kunigaikštienės Rimgailė ir Danutė-Ona, kunigaikštytė Sofija Vytautaitė, Barbora Radvilaitė su savo motina Barbora ir kiti. Parodoje taip pat atvaizduojami didingi Mindaugo krikšto, Lietuvos praeities vaizdai. Pati autorė sakė, kad jos drobės neužsibūna namie, jos keliauja po šalį ir su jomis vėl susitinka tik per parodų kitose vietose atidarymus. Paroda, apimanti istorinę temą, yra svarbus kultūrinis įvykis mieste.
Kretingos kolektyvų pasirodymai Lenkijoje
Pirmą lietuvišką giesmę Kretingos kolektyvai sugiedojo Šv. Lipkos, arba Šventaliepės, barokinėje bažnyčioje. O tarp Sopoto ir Gdansko prisiglaudusioje Olivos gyvenvietėje, jos bohemiškame klube „Dom Zarazy“ svečių iš Lietuvos koncerto pasiklausyti susirinko vietos bendruomenė. Kelionės dalyvių teigimu, vakarą lydėjo išskirtinai šilta atmosfera, skambėjo liaudies, klasikos bei šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, kurių nemažą dalį sudarė „Svajos“ ir „Žilvino“ vadovo Aloyzo Žilio sukurtos dainos.
Kretingiškiai susitiko su įkvepiančia asmenybe - klubo savininke aštuoniasdešimtmete architekte Danuta, kuri pati suremontavo apleistas patalpas ir įkūrė bendruomenės susirinkimų vietą. Ant klubo sienos - didžiulė Olivos gyventojų nuotrauka. Įkvėpti gražaus priėmimo išvakarėse, choristai giedojo šventadienio šv. Mišiose Šventosios šeimynos bažnyčioje. Šįkart skambėjo Aloyzo Žilio, Konrado Kavecko, Hendelio sakraliniai kūriniai.
Incidentai ir teisėsaugos įvykiai
Sukčiavimas ir finansiniai nuostoliai
Birželio 12 dieną užregistruotas vyro (gim. 1952 m.) pareiškimas, kad birželio 11 dieną apie 14.25 val., būnant namuose, mobiliojo ryšio telefonu paskambino nežinomas numeris, kurio ekrane nerodė. Prisistatė, jog skambina iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato, Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos, nurodė net jos adresą Vilniuje. „Vyr. tyrėjas“ paaiškino, kad prie bankininkystės jungiasi kiti asmenys, jie esą sulaikyti. Dabar reikalingi banko sąskaitos generatoriaus kortelės kodai. Padiktavus banko sąskaitos generatoriaus kodus, iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos sąskaitos paimta 1 tūkst. eurų.
Eismo ir smurto įvykiai
- Salantuose: Birželio 12 dieną apie 14.20 val. prie tarnybinio automobilio privažiavo mašina, kurios vairuotojas (gim. 1996 m.) pasakė, kad priekyje važiuoja pilkos spalvos „Renault“ markės automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus. Salantų miestelyje, Žemaitės gatvėje, prie prekybos centro, pastebėtas stovintis automobilis „Renault Megane Scenic“. Pranešėjas patvirtino, kad vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis yra tas pats asmuo. Kaip vėliau paaiškėjo, vairavo vyras (gim. 1996 m.).
- Vydmantuose: Birželio 11 dieną 7.21 val. Pušų g. pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykus policijos pareigūnams, garaže rastas vyro (gim. 1942 m.) kūnas. Šalia rastas ir paimtas revolverio tipo pistoletas „Kora Brno“, kuris priklausė žuvusiajam. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
- Laukų g.: Birželio 13 dieną gautas pranešimas apie tai, kad kieme susidūrė dvi transporto priemonės, kurių vienos vairuotojas neblaivus. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad automobilis „Ford Mondeo“ atsitrenkė į automobilį „Audi A6“. „Ford“ vairuotojui (gim. 1949 m.) nustatytas girtumas (2,21 prom.).
Sporto renginiai
Tęsdama tradiciją Kretingos sporto mokykla surengė XIX trenerio Andriaus Trakio atminimo krepšinio „3x3“ turnyrą, kuriame varžėsi 23 komandos iš Palangos, Plungės, Klaipėdos ir Kretingos. Komandos rungtyniavo penkiose amžiaus grupėse:
- I gr. - gimusių 2008 m. ir jaunesnių
- II gr. - gim. 2006-2007 m.
- III gr. - gim. 2004-2005 m.
- IV gr. - 2002-2003 m.
- V gr. - gim. 1999-2001 m.
Nugalėtojai ir prizininkai
Atskirose amžiaus grupėse nugalėtojais ir prizininkais tapo:
- I gr.:
- I v. - Kretingos „Monstrai“ (Jokūbas Drakšas, Arnas Šliauderis ir Raidas Šideikis)
- II v. - Palangos „Lokiukai“ (Lukas Podlinevas, Linas Šideikis, Erikas Afanasjevas, Emilis Povilaitis)
- III v. - „Lietuvaičiai“ iš Kretingos - Eimantas Jurkus, Emilijus Leščiauskas, Matas Mažeika, Gustas Macius
- II gr.:
- I v. - komanda iš Klaipėdos „Nesijaudink, nepažįsti“ (Paulius Norvilas, Aredas Dziuba, Deinas Kuodys, Džiugas Remeikis)
- II v. - Palangos „Nagliukai“ (Adrijus Kozys, Tadas Razgus, Titas Vainoras, Karolis Visockis)
- III v. - taip pat Palangos komanda „Trintukai“ (Jonas Šoblinskas, Armandas Korsakas, Dominykas Videika)
- III gr.:
- I v. - Kretingos komanda „Komnandorai“ (Pijus Daukontas, Gintaras Beniušis, Justas Anužis)
- II v. - Plungės „Mėlyni“ (Nojus Radžius, Justas Žiubrys, Rokas Antanas Čivilis, Vincas Pakalniškis)
- III v. - KKM-2004 iš Klaipėdos (Žygimantas Ivanauskas, Šarūnas Širvinskas, Vilius Vaičius)
- IV gr.:
- I v. - „Koganai“ (Kostas Tubutis, Tadas Budrys, Ignas Andriuškevičius)
- II v. - „Mes už barą“ (Eligijus Ruokis, Rokas Tiškus, Kajus Kutelis)
- III v. - „Vepštas ir komanda“ (Tautvydas Vepštas, Simonas Kripas, Ugnius Kvietkauskas) - visos trys komandos iš Kretingos
- V gr.: Vėl triumfavo Kretingos komandos
- I v. iškovojo „Šaras ir KO“ (Edgaras Danys, Šarūnas Stankus, Kornelijus Stonkus)
- II v. - „Kiaušiniai“ (Evaldas Paulauskas, Petras Piekus, Rokas Beržonskis, Simas Endriekus)
- III v. - „P. Daugėla ir KO“
Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir Kretingos bendruomenė
„Esame labai turtingi, nes popiežius Pranciškus Lietuvoje viešės net dvi dienas“, - pasinaudoti galimybe dalyvauti susitikimuose su Šventuoju Tėvu pakvietė Antanas Blužas, Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos vikaras. Rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus - tapti šio išskirtinio įvykio liudininkais kviečiami ne tik tie, kurie yra praktikuojantys katalikai, bet ir tie, kurie jaučiasi atitolę nuo tikėjimo dalykų arba apskritai į tai žiūri skeptiškai.
„Popiežius Pranciškus yra ne tik Romos katalikų bažnyčios vadovas, bet taip pat - ir Vatikano valstybės galva. Taigi jo vizitas į Lietuvą yra istorinis įvykis“, - teigė Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos vikaras. Nors popiežiaus Pranciškaus vizitas bus transliuojamas per televiziją, tačiau, pasak A. Blužo, to neverta nė lyginti su buvimu susitikime. „Per televiziją žiūrovai gauna filtruotą informaciją ir nebėra to, ką gali patirti būdamas kartu su visais bendruomenėje. Tokiuose susitikimuose pajauti, kad visi mes esame šeima, tai yra katalikų vienybės regimas ženklas“, - kalbėjo A. Blužas. Jis ypač ragino dėl dalyvavimo nedvejoti tuos, kurie jaučiasi atitolę nuo bažnyčios, nes susitikimuose su popiežiumi Pranciškumi laukiami absoliučiai visi žmonės.
„Tomis dienomis, kai popiežius Pranciškus viešės Lietuvoje, į mūsų šalį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Tikrai verta tapti šio nekasdienio įvykio dalimi“, - sakė A. Blužas. Prisimindamas ankstesniojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje 1993 metais, A. Blužas teigė, kad tuomet mūsų tauta išgyveno euforiją ir vienybę, išsivadavus iš sovietinio režimo. „Dabar gi reiktų suprasti, kad popiežius Pranciškus nevažiuoja ten, kur yra gerai. Jis vyksta į tas šalis, kur reikia pagalbos, - atkreipė dėmesį A. Blužas. - Ne veltui vizitui pasirinktas šūkis „Kristus Jėzus - mūsų viltis“. Tai yra kvietimas atrasti viltį Jėzuje, nes mūsų šalyje yra daug nevilties, o lūkesčiai neretai sudedami į valdžią, emigraciją, ekonominę gerovę.“
Tradicinis Aloyzų sambūris
Birželio 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Kretingos katalikų bažnyčioje rengiamas tradicinis Aloyzų sambūris, skirtas Šv. Aloyzo 450 m. jubiliejui. Šventė prasidės šv. Mišiomis Šv. Aloyzo garbei. Jose skambės „Mišios Šv. Aloyzui“, sukurtos sambūrio iniciatoriaus kompozitoriaus Aloyzo Žilio, ir kitos liturginės giesmės. Bažnytinės muzikos koncertas prasidės 19.15 val. Koncertuos Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų ir jaunuolių choras (vad. Virginija Junevičienė) ir V. Viliušis.
Lietuvių poezijos tendencijos ir „Poezijos pavasaris“
„Poezijos pavasario“ almanachas, kurio sudarytojai stengiasi išlaikyti neformalaus renginio idėją, kelia diskusijas apie poezijos vertinimą ir pateikimą. Praėjusių metų poezijos rinkinių skaičius buvo rekordinis - išleista per penkiasdešimt knygų ir knygelių. Atsirado ir „Vagos“ konkurentų, tokių kaip Vaidoto Oškinio leidykla Kaune, išspausdinusi beveik dešimt rinkinių, ir kitos leidyklos regionuose. Išleidimo galimybių atsirado daug, tačiau kiekybė meninėje kūryboje nedaug ką reiškia, nors ir nekenkia, jei tame kultūros reiškinių fone sužybsi ryškesni ženklai.
„Metai“, 1993 m. Nr. 12, paskutinieji „Poezijos pavasariai“ būdavo išpampę nuo masiškumo ir truputį priminė olimpiados atidarymo paradą. Todėl priimtinas užmojis pasiimti tankesnį sietą. Suprantama, kad kiekvienas iš mūsų vis kitaip sudėliotų dabarties poezijos akcentus. Šiame almanache pasigestų Onės Baliukonytės ar Jono Juškaičio; koks prieraišesnis skaitytojas, dar menantis pirmuosius „Poezijos pavasarius“, gal bergždžiai ieškotų Algimanto Baltakio ar Justino Marcinkevičiaus. Almanachas neaprėpia ir gal nė nesiekia aprėpti plataus šiandienos poezijos spektro. Eugenijus Ališanka, gavęs teisę savo valia sudėlioti šių metų „Pavasarį“, sumažinęs „Vagos“ skirtą apimtį, dar gailisi pasielgęs „nepakankamai radikaliai“ („Literatūra ir menas“, 1993 gegužės 22). Nepakankamas radikalumas visgi matyti.
Judita Vaičiūnaitė, kuri pati yra triūsusi rengiant ankstesnius almanachus, „Lietuvos ryte“ (1993 gegužės 22) sudarytojo užmojį išleisti konceptualų almanachą įvertino griežtai: „Tokiu kūrybos, poezijos giluminiu niekinimu, snobizmu, man atrodo, kad ir šių metų „Poezijos pavasario“ leidinio sudarymas - poezijos paribiai - poezijos susilietimas su daile, muzika, teologija ir panašiai. Vertinama ne tiesiog gera poezija, bet jos pritaikymas kaprizingai idėjai.“
Teminės krypties poezijos rinkiniai, pavyzdžiui, ekologijos tema (plačiąja prasme) „Namai, kuriuose visados“, dažnai susiduria su problema, kai tekstai būna „į temą“, bet publicistiški, arba „nelabai į temą“, bet geri. Verta prisiminti Vaižganto posakį: reikia naujų talentų, o ne naujų srovių. Pats sudarytojas yra nusiskundęs, „kad net geresnieji poetai neša tai, kas pakliūva po ranka. Kitaip sakant, pajutau, kad almanacho autoritetas smuktelėjęs ar nusmukdytas“ („Literatūra ir menas“, 1993 gegužės 22).
Poezijos vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
Ribos, paribio tema, matyt, praėjusį rudenį tiesiog sklandė ore: tuomet jai skirti rašiniai buvo užplūdę „Šiaurės Atėnų“ puslapius. Kad tema rūpi ne vien mums, liudija ir Seinuose veikiantis „Paribio“ fondas („Pogranicze - sztuk, kultur, narodow“), kurio direktorius Krzystofas Czyzewskis Vilniui skirtoje konferencijoje kultūrų paribio žmogų paskelbė ateities žmogumi, remdamasis tais pačiais pavyzdžiais kaip ir Viktorija Daujotytė. Poetų, dainuojančių kas sau, chore lengviau išskirti tuos balsus, kurių kūrybos visumą įsivaizduoji. Tačiau sunkiau išskirti balsus tų jaunųjų, kuriems dar labai svarbu spausdinti savo eilėraščius ir būti pastebėtiems, - kaip tyčia jie atrodo be ryškių išskirtinių bruožų ir atsiduria ties riba.
„Psalmės Viešpačiui“ (p. 110) atrodo kaip poezijos užribis, tuščia stilizacija, panaši į „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios leidinių eiles. Prie užribių skirčiau ir prasimušančias asmenines nuoskaudas (p. 189; pusė 166 p.). Nors jos gali būti impulsas poezijai rastis, ne visos poetų nuoskaudos yra poezija. Emocijos dar nėra menas.
Jei džiaugsmingai pripažinome esant vieną lietuvių literatūrą, jei gyvenime ir spaudiniuose matome vis daugiau tikro susiėjimo draugėn ženklų, tai metas būtų pripažinti, kad skaitytojai, ypač poezijos, irgi tie patys. Perspausdinimai, tapę „Poezijos pavasario“ tradicija, mano supratimu, nebetenka prasmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje rašytojai ima tuos pačius tekstus skelbti įvairiuose leidiniuose.
Vitas Areška, apmąstydamas poezijos padėtį, teigia, kad šiandien gyvenimo aplinkybes žmogus nugali, sutikdamas su šalta panieka tai, kas neišvengiama, nors ir neteisinga. Jeigu gyveni beiliuziniame pasaulyje, tai iliuzijų sudužimą reikia traktuoti ramiai ir be gailesčio. Deja, to nėra. Žydrą svajonę pakeičia negatyvios energijos prasiveržimai. Tačiau menas be iliuzijų ar vilties irgi negali gyvuoti. Iliuzija motyvuoja, pateisina ir įkvepia. Tik retkarčiais ją tenka aplieti šaltu vandeniu arba nuvainikuoti antiiliuzijų pripildyta kūryba, kas šiandien itin būdinga. Tačiau visa tai nepaneigia vilties ir tikėjimo. Jais žmogus patvirtina savo pergalę ir tapatybę.
Negalima tvirtinti, kad poezijos padėtį lemia epochos lūžio sunkumai. Tačiau aiškiai susilpnėjo kūrybos įtampa, vidinis konfliktiškumas, atsirandantis iš medžiagos pasipriešinimo, pagaliau sumažėjo reiklumas ir atsakomybė. Dabar viso to nebereikia, galima atvirai ir tiesiai kalbėti. Kai kas nesutinka. Poetas V. Rubavičius sako: „Dabarties mitologinė politinė atmosfera, struktūrinama ritualinių vyksmų, nėra palanki sąžiningam mąstymui ir kūrybai“ („Literatūra ir menas“, 1993.1.13).
Pilietinės ir kūrybinės laisvės atgavimas poetui negalėjo palengvinti jo likimo, įtampos ir dramatizmo, jei jis kūrėjas iš pašaukimo. Daug kas ima kartotis arba tiesiog atsipalaiduoja, nuslysta paviršiumi, žaidžia banalia mintimi. Atsakomybė savo talentui (jeigu jis yra) ir skaitytojams sumažėjo. Bet ypač reiklumą sau sumažino jaunesni, pradedantys. Antra išvada: atrenkamos tikrosios lietuvių poezijos vertybės, užpildomos poetinio žemėlapio baltosios vietos. Nors ir gerokai pavėlavę išleidžia knygas tie, kurių vardai buvo įtraukti į neminėtinų žmonių sąrašus. Tai pirmiausia tremtiniai. G. Iešmantas išleido dar vieną savo rinkinį „Lietuviškoji misterija“, išėjo V. Cinausko „Kad būtume šalia“, B. Butrimaitės-Rupainienės (g. 1905) „Giesmę tau sudėjau“, P. Zablocko (g. 1914) „Einu per rugienas“. Pasirodo poetų kunigų eilėraščių knygos. Tarp jų labai dėmesio vertos R. Girdzijausko „Vyno taurė iš molio“.
Kai lyginame šiandien sukurtus eilėraščius su tais, kurie buvo išleisti tais sunkiais laikais, staiga suvokiame, kad pastarieji bus greičiau įvertinti kaip klasikiniai. Just. Marcinkevičius peržiūrėjo anksčiau sukurtus eilėraščius ir į naują rinktinę „Lopšinė gimtinei ir motinai“ atrinko pačius švariausius, gryniausius, atmesdamas visa, kas buvo laikina, netikra, kas buvo susiję su kultūriniu „triukšmu“, privalomomis konjunktūrinėmis programomis. Daug kartų girdėti ir skaityti eilėraščiai dabar atrodo beveik kaip klasikinės skulptūros: aiškios linijos, giliai įrėžtos žodžių rievės; monumentalumas ir intymumas sujungtas taip organiškai, kad tą sakralinį patosą, su kuriuo iššūkį.
