Patyčios ir teisinė atsakomybė Lietuvoje

Patyčios - tai žeminantis ir gyvenimą juodinantis reiškinys, kuris netyla net šalį stingdant pandemijai. Tai sisteminga, pasikartojanti elgsena, kai vienas vaikas ar jų grupė, turintys psichologinę ar fizinę jėgos persvarą, siekia pažeminti, įskaudinti ar izoliuoti kitą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje su patyčiomis susiduria daugiau nei trečdalis vaikų. Šis reiškinys gali turėti rimtų pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, identifikuoti ir kur kreiptis pagalbos.

Patyčios elektroninėje erdvėje: specifika ir mastas

Dėl karantino iš namų turintys mokytis vaikai patyčias perkėlė į elektroninę erdvę. Elektroninės patyčios - tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Pasaulio sveikatos organizacijos 2017-2018 metų duomenimis, elektronines patyčias Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių.

Elektroninių patyčių formos

• Viešas įžeidinėjimas: socialinio tinklo profilyje užrašomi keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.
• Apsimetimas kitu asmeniu: kenkimas kito reputacijai, pavyzdžiui, apsimetus bendraklasiu ir siuntinėjant užgaulias žinutes.
• Asmeninės informacijos paviešinimas: apgaulės būdu išgaunamos ir paviešinamos asmeninės nuotraukos, vaizdo įrašai, prisijungimo duomenys ar kita vaikui svarbi informacija.
• Atstūmimas ir nepriėmimas: atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų.

Pasekmės ir psichologinė pagalba

Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms - ypatingai svarbi.

Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia: „Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna.“ Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų.

Teisinė bazė patyčių kontekste

Lietuvoje turime kelis teisės aktus, kurie apibrėžia patyčias ir galimas jų formas:

• LR Švietimo įstatymas
• LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
• LR Smurto artimoje aplinkoje įstatymas
• LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas
• LR Vyriausybės nutarimai

Pagrindinės nuostatos

• Švietimo įstatymo 2 str.: Patyčios yra psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, siekiantys jį pažeminti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą. Patyčios kibernetinėje erdvėje - patyčios iš kito asmens, naudojantis informacinėmis technologijomis.
• Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 str.: Nė vienas vaikas neturi patirti neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.
• Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str.: Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama informacija, kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys; kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi, niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais.
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str.: Valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto.
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str.: Kai pažeidžiamos vaiko teisės, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
• Švietimo įstatymo 23 str.: Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.

Teisinė atsakomybė už patyčias

Priklausomai nuo to, kas yra kaltininkas, atsakomybė gali būti taikoma įvairi: administracinė, baudžiamoji, civilinė (pareiškiant turtinės ar neturtinės žalos ieškinį).

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamoji atsakomybė - tai griežčiausia teisinė atsakomybė Lietuvos teisės sistemoje. Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje juodu ant balto parašyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi iš asmens dėl jo negalios (…), yra baudžiamas. Už tokias veikas prokurorai gali siūlyti skirti dideles baudas. Nuteisimus už patyčias ir neapykantą dar lydi teistumo laikotarpis, kuris reikšmingas kai kurių profesijų ar pareigų asmenims (valstybės ir savivaldybių tarnautojams, mokytojams, pareigūnams ir kitiems, kam nepriekaištinga reputacija yra būtina darbo sąlyga).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nurodo, kad valstybės turi laisvę pasirinkti, už kokias veikas traukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau privalo imtis atgrasančių baudimo priemonių prieš šiukščiausius asmens teisių pažeidimus.

Vis dėlto, ar kiekviena vieša patyčia iš pažeidžiamų visuomenės narių turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę? Viešoji erdvė šiais laikais yra labai išsiplėtusi - vos nuėjus į kokį socialinį tinklą atsiduriame viešoje erdvėje. Patyčių laipsnis gali būti įvairus, nuo rasistinio anekdoto iki neapykantos kalbos. Baudžiamojoje teisėje labai plačius nusikaltimų apibrėžimus kiek pasiaurinti, šiokią tokią atranką daryti leidžia principas ultima ratio, kuris sako, kad baudžiamasis persekiojimas taikytinas tik kaip kraštutinė priemonė prieš pavojingiausias veikas.

Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamajame kodekse nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų, ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos (konkretus sąrašas numatytas BK 13 str. 2 d.). Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų.

BK numatytos specialios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos, kurios skiriasi nuo bendrųjų. Nepilnamečiams taikomos privalomos valstybės prievartos priemonės, kurios neužtraukia teistumo ir gali būti ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu.

Auklėjamojo poveikio priemonės

• Žalos atlyginimas ar pašalinimas: nepilnametis, turintis savarankiškai disponuojamų lėšų, įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
• Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai: įpareigojimas išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose įstaigose. Reikalingas nepilnamečio sutikimas.
• Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims: tėvų ar kitų asmenų vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra. Būtinas sutikimas ir įsipareigojimas tinkamai elgtis.
• Elgesio apribojimas: nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis. Trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių. Įpareigojimai gali apimti buvimą namuose nustatytu laiku, mokymąsi ar darbą, gydymąsi nuo priklausomybių, dalyvavimą socialinio ugdymo priemonėse.
• Paskyrimas į specialiąją auklėjimo įstaigą: terminuotas nepilnamečio izoliavimas.

Nepilnamečiams skiriamos bausmės

Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių. Nepilnamečiams numatomos švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei suaugusiems.

• Viešieji darbai: įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Skiriama tik gavus nepilnamečio sutikimą.
• Bauda: pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu t.y. nuo 250 eurų iki 2500 eurų).
• Teisių apribojimas: terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas.
• Arestas: trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje.
• Laisvės atėmimas: nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui. Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams, taikoma tik kaip paskutinė priemonė už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką perpus mažesnė nei numatyta sankcijoje, o maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų.

Civilinė ir administracinė atsakomybė

Galima asmens civilinė atsakomybė atlyginant patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo kreipiasi į teismą bendrąja tvarka su ieškiniu žalą padariusio asmens atžvilgiu.

Tėvams gali būti taikoma administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą - už tai gali būti skiriamas įspėjimas ar bauda, ar įpareigojimas dalyvauti elgesio keitimo programose. Pagal LR Civilinį kodeksą vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus.

Teismų praktika

Teismų praktika rodo, kad atsakomybė už patyčias taikoma:

• LAT 2016 m. nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-320-969/2016: Teismas priteisė neturtinę žalą iš mokyklos, nes ji nesiėmė veiksmų užtikrinti saugios aplinkos, kai mokinys patyrė patyčias.
• Vilniaus apygardos teismas 2020 m. byla dėl elektroninių patyčių: Mokiniai platino pažeminantį vaizdo įrašą apie bendraklasį. Teismas konstatavo, kad mokykla turėjo pareigą nedelsiant informuoti tėvus ir policiją. Nukentėjusiam priteista neturtinė žala.
• Kauno apygardos teismas 2022 m.: Patyčios mokykloje (pravardžiavimai ir fizinis smurtas) sukėlė vaikui psichologinių problemų. Mokyklai priteista atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, nes ji neužtikrino prevencijos priemonių.

Tėvų, mokyklos ir institucijų vaidmuo

Nulinė tolerancija patyčioms - ypatingai svarbi. Tėvai, pedagogai ir visi suaugusieji bei vaikai kviečiami nebūti abejingi patyčioms. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina.

Ką daryti tėvams?

Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, rodyti empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant.

1. Išsaugoti įrodymus: ekrano nuotraukas, vaizdo įrašus, žinutes, skriaudėjo laiškus.
2. Kreiptis į mokyklą raštu: pateikti prašymą/skundą klasės auklėtojui, direktoriui ar socialiniam pedagogui.
3. Pranešti per draugiskasinternetas.lt / Ryšių reguliavimo tarnybą: tai teisiškai numatyta pareiga.
4. Kreiptis į policiją: jei turinys kelia grėsmę ar platinamas neteisėtas turinys. Būtina tai padaryti kuo greičiau, jei ketinama kreiptis į policiją.
5. Informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą: jei mokykla nereaguoja.
6. Pareiškšti civilinį ieškinį: dėl vaikui padarytos žalos galima kaltininkams pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime ar socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių.

Mokyklos pareigos ir atsakomybė

Mokyklos smurto prevencijos įgyvendinimo rekomendacijos ir patyčių prevencijos ir intervencijos planai yra svarbi mokyklos veiklos dalis. Mokyklos vadovas atsako už Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos įgyvendinimo mokykloje tvarkos aprašo parengimą ir vykdymą, sveiką, saugią aplinką, už stebėsenos rezultatais paremto kasmetinio mokyklos patyčių prevencijos priemonių plano parengimą, pristatymą mokyklos bendruomenei ir vykdymą.

LR Švietimo įstatymas mokyklai apibrėžia visą procesą, kaip turėtų elgtis ir reaguoti:

1. Nedelsiant tirti įvykį: surinkti paaiškinimus, nustatyti dalyvius. Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias: kas skriaudžia, kokiu būdu, kiek mokinių įsitraukę, kiek laiko vyksta.
2. Informuoti abiejų vaikų tėvus: tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko.
3. Informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
4. Suteikti pagalbą: psichologo konsultacijas, emocinę paramą patyčias patyrusiam vaikui.
5. Pranešti atsakingoms institucijoms: jei patyčios sisteminės ar yra nusikaltimo požymių.
6. Sustabdyti įrašo plitimą: bendradarbiauti su platformomis ir tėvais.

Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį.

Nuotolinio mokymo metu paaiškėjo, kad mokyklos nebuvo pakankamai pasiruošusios darbui elektroninėje aplinkoje, trūko informacijos pateikimo ir komunikacijos tvarkų, bendravimo elektroninėje erdvėje taisyklių, nenumatant atsakomybės už šių dokumentų nuostatų nesilaikymą. Tai sukėlė situacijų, kai mokytojai patirdavo psichologinį smurtą iš mokinių.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vaidmuo

Lietuvoje už telekomunikacijų priežiūrą ir vaikų apsaugą nuo žalingo turinio internete atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal Švietimo įstatymo 23-2 str., tėvai ir mokykla privalo pranešti apie patyčias internete per draugiskasinternetas.lt. Gavusi pranešimą, RRT vertina turinį, gali kreiptis į socialinių tinklų administraciją dėl įrašo pašalinimo, pranešti policijai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodyti blokuoti turinį Lietuvoje.

tags: #vaiku #patycios #baudos