Administracinė atsakomybė už vaiko išlaikymo vengimą ir kelių eismo pažeidimus

Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama griežtinti atsakomybę tėvams, vengiantiems išlaikyti savo vaikus. Siūloma ne tik atimti vairuotojo pažymėjimą, bet ir kitus svarbius dokumentus, tokius kaip medžioklės bilietą, leidimą žvejoti ir laikyti ginklą.

Naujos administracinio poveikio priemonės už vengimą išlaikyti vaikus

Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius pateikė parlamentui Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma taikyti naujas administracinio poveikio priemones tėvams, vengiantiems išlaikyti savo vaikus. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, tokiems tėvams grėstų netekti vairuotojo pažymėjimo, medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.

Projektas numato, kad teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo nevykdymas užtraukia įspėjimą. Teismas taip pat galėtų atimti teisę vairuoti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones, teisę medžioti, įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, įgyti ir laikyti ginklus medžioklei. D. Razmislevičiaus teigimu, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdymas yra rimta socialinė problema, kurią būtina spręsti. Parlamentarai jau žengė pirmą žingsnį, kuriam pritarė 101 Seimo narys. ANK ir lydinčius dokumentus svarstys Seimo komitetai, o plenarinėje salėje iniciatyva turėtų būti vėl svarstoma birželio 2 d. Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų jau šių metų lapkritį.

Antstolių duomenys ir tarptautinė praktika

Antstolių pastebėjimu, skolingi asmenys sąmoningai renkasi gauti tokias pajamų rūšis, iš kurių skolos nėra išieškomos. Dažnai skolininkų atlyginimai darbovietėse sumažinami gavus patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo. Taip pat stebimas nekilnojamojo turto perleidimas tretiesiems asmenims, siekiant išvengti skolos išieškojimo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, daugiau nei 60 proc. skolininkų yra asmenys, apie kurių pajamas „Sodrai“ nieko nežinoma. Tikėtina, kad didelė dalis tokių asmenų gauna nelegalias pajamas.

Su alimentų išieškojimo problema susiduriama ne tik Lietuvoje. Kai kurios šalys yra įteisinusios priemones, skatinančias skolininkus vykdyti savo prievoles, tokias kaip vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas (JAV, Lenkija), automobilio techninės apžiūros galiojimo sustabdymas (Latvija), medžioklės, žvejybos, ginklų licencijų atėmimas (JAV, Lenkija) ir privalomas įdarbinimas (Norvegija).

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. gruodžio pradžioje buvo vykdoma 45,5 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išmokų išieškojimo. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia apie 204,5 mln. eurų.

Teisininko požiūris į draudimų subalansavimą

Teisininkas Remigijus Rinkevičius vertina parlamentaro siūlymus, teigdamas, kad draudimai turi būti siejami su aplinkybėmis ir subalansuoti. Jis kelia klausimą, ar administracinė atsakomybė grės tik piktybiškai vengiantiems išlaikyti vaiką. Anot Rinkevičiaus, draudimai patys savaime nėra pakankama priemonė pusiausvyrai pasiekti.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad pasitaiko situacijų, kai žmogus negali išlaikyti priteistos sumos dėl sveikatos ar neįsidarbinimo bėdų. Tokiais atvejais įstatymas neturėtų skambėti pernelyg griežtai, tačiau į piktybinį vengimą turėtų būti žiūrima griežtai.

Per daugiau nei 20 metų teisinio darbo R. Rinkevičius tik vieną kartą susidūrė su situacija, kuomet asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vengimą mokėti vaikų išlaikymo išmokas. Lietuvos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą arba areštą iki dvejų metų už šį nusižengimą. Teisininkas pabrėžia, kad baudžiamasis kodeksas leidžia pritaikyti papildomas poveikio priemones prie numatytos atsakomybės, pavyzdžiui, draudimą naudoti, vairuoti, įgyti, turėti, laikyti tam tikrus daiktus. Jis siūlo, kad papildoma administracinė atsakomybė būtų tinkama priemonė sudrausminti žmones, vengiantiems teikti išlaikymą, tačiau ji neturėtų būti drakoniška ir vienareikšmiška iš karto. Teisininko nuomone, įstatymo mintis yra gera, bet turi būti rastas balansas tarp tėvų pareigų ir teisių.

Vaiko išlaikymo tvarka ir dydis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2020 m. spalio 28 d. nutartyje teigiama, kad vaiko išlaikymo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Pagrindinis kriterijus yra vaiko poreikiai - teismas kiekvienu atveju vertina, ar priteisiamas išlaikymas užtikrins būtinas sąlygas vaikui visapusiškai vystytis.

Svarbu, kad būtų patenkinti ne tik vaiko baziniai poreikiai (maistas, apranga, būstas ir sveikata), bet ir sudarytos galimybės mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui, saviraiškai ir gebėjimų lavinimui. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, tačiau jų pareigos apimtis nebūtinai yra vienoda ir priklauso nuo kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių.

LAT komentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai, o teismas negali priteisti didesnio išlaikymo, nei tėvai objektyviai pajėgūs mokėti.

Išlaikymo sumos nustatymas ir įrodinėjimas

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Nustatant vaiko poreikius, iš tėvų nereikalaujama detaliai pagrįsti išlaidų, jei prašomas išlaikymas neviršija orientacinio MMA dydžio. Tačiau tais atvejais, kai siekiama priteisti didesnį arba mažesnį išlaikymą, atitinkamai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias tokius poreikius. Taigi galutinė išlaikymo suma priklauso nuo konkrečios situacijos, vertinant tiek vaiko interesus, tiek realias tėvų finansines galimybes.

Administracinės baudos už vairavimą esant neblaiviam

Teisė vairuoti Lietuvoje gali būti atimta už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus. Nuo promilių ribos ir pakartotinumo priklauso, ar taikomas administracinis poveikis (bauda + teisės atėmimas, galimas alkoblokas), ar baudžiamoji atsakomybė (nusikaltimas, teistumas).

• Bendra tvarka (daugumai vairuotojų): už administracinį pažeidimą laikomas ≥ 0,41-1,50 ‰ neblaivumas (vadinamasis „lengvas“ iki 1,50 ‰). Skiriama bauda ir teisės vairuoti atėmimas mėnesiais. Teismas ar institucija gali vietoje (ar kartu su) atėmimu skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tai reiškia, kad galima vairuoti tik su alkobloku, o priemonės trukmė paprastai nustatoma 1-2 metams. Norint atgauti teisę vairuoti su alkobloku, dažnai reikalaujama A3 elgesio pokyčio programos (12 akademinių valandų per ≥ 5 savaites).
• Pakartotinai: teisių atėmimas gali siekti kelerius metus (2-4 m.).

Švelninančios aplinkybės

Švelninančios aplinkybės apima nepriekaištingą istoriją, žalos nebuvimą, nuoširdų pripažinimą, savanorišką konsultacijų ar A3 programos lankymą. Alternatyva yra alkoblokas. Baigus A3 programą, jei ji taikoma jūsų atveju (12 akademinių valandų, ne trumpiau kaip 5 savaitės), alkoblokas gali būti reali alternatyva grįžti prie vairo, bet tik su prietaisu ir laikantis sąlygų (1-2 m.).

KET baudos už greičio viršijimą

Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Baudos už greitį priklauso nuo viršyto greičio ir transporto priemonės. Baudos prasideda nuo įspėjimo, bet gali siekti iki 18 mėnesių teisių atėmimo.

• Greičio viršijimas iki 10 km/h visoms transporto priemonėms - įspėjimas;
• Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. - bauda nuo 12 iki 30 Eur;
• Greičio viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. - bauda nuo 30 iki 90 Eur;
• Greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. - bauda nuo 120 iki 170 Eur;
• Greičio viršijimas nuo 41 km/h iki 50 km/val. - bauda nuo 170 iki 230 Eur;
• Greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h gresia nuo 450 iki 550 Eur bauda bei teisių atėmimu nuo 1 iki 6 mėn.

Baudos pradedantiesiems vairuotojams, motociklų, žmonių ir krovinių vežėjams

Šiems vairuotojams taikomos didesnės baudos už greičio viršijimą:

• Viršijus greitį nuo 31 iki 40 km/h skiriama bauda nuo 120 iki 170 Eur ir teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėn.;
• Viršijus greitį nuo 41 km/h iki 50 km/val. skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur ir teisių atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių;
• Viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h - bauda nuo 450 iki 550 Eur bei teisių atėmimas nuo 12 iki 18 mėnesių.
• Vairuotojai be teisių už greičio viršijimą virš 50 km/h gauna 450-700 Eur baudą.

KET baudos už greičio viršijimą kitose šalyse

Estija

Estijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis pasirinkti stovėjimą kelkraštyje 45 min. vietoje baudos, o vairuotojams, viršijusiems greitį 21-60 km/h, stovėti 60 min. Tačiau nauja tvarka taikoma tik tiems, kurie per metus nebuvo bausti už KET pažeidimus.

Latvija

Baudų už greitį dydis Latvijoje skiriasi priklausomai nuo vietos (gyvenvietė, ne gyvenvietė, greitkelis).

• Greičio viršijimas 11-20 km/h gresia 20-40 Eur bauda;
• Greičio viršijimas 21-30 km/h gresia 40-80 Eur bauda;
• Greičio viršijimas 31-40 km/h gresia 80-160 Eur bauda;
• Greičio viršijimas 41-50 km/h gresia 160-320 Eur bauda;
• Greičio viršijimas daugiau kaip 51 km/h gresia 240-680 Eur bauda.

Taip pat Latvijoje galioja baudų taškų sistema, kuomet surinkus tam tikrą taškų skaičių yra privalomi papildomi vairavimo kursai arba gresia teisių atėmimas.

Norvegija

Norvegijoje itin griežtai žiūrima į greičio viršijimą. Baudų dydis skiriasi priklausomai nuo greičio zonos.

• Greičio viršijimas iki 5 km/h gresia 98 Eur bauda;
• Greičio viršijimas iki 10 km/h gresia 267 Eur bauda;
• Greičio viršijimas iki 20 km/h gresia iki 694 Eur bauda;
• Greičio viršijimas iki 25 km/h gresia iki 1076 Eur bauda.

Norvegijoje taip pat taikoma baudų taškų sistema, kuri gali lemti teisių atėmimo ar kalėjimo bausmes.

KET bauda už vairavimą be techninės apžiūros

Vairavimas be techninės apžiūros yra dažnas KET nusižengimas. Techninė apžiūra yra būtina procedūra automobilio techninei būklei patikrinti. Vairavimas be techninės apžiūros padidina riziką susidurti su techninėmis problemomis, kurios gali kelti pavojų jums ir kitiems eismo dalyviams. Bauda už vairavimą be valstybinės techninės apžiūros - 30-40 Eur. Reguliari techninė apžiūra padeda išvengti nesklandumų ir užtikrina saugų dalyvavimą eisme.

KET baudos už girtumą vairuojant

Pradedantieji vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs (0 promilių), o vairuotojai su 2 metų stažu gali vairuoti esant iki 0,4 promilių alkoholio kraujyje. Viršijus leistiną promilių ribą gresia KET baudos už girtumą prie vairo.

• Visiems vairuotojams esant lengvam neblaivumui (0,41-1,5 promilių) - 300-1500 Eur bauda bei teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.;
• Vairuojant išgėrus, pavojingai ir pakartotinai, taip pat chuliganiškai ir pakartotinai bei esant nežymiam sveikatos sutrikdymui ir turto sugadinimui pirmą ar pakartotinį kartą gresia transporto priemonės konfiskavimas;
• Neturint teisės vairuoti ir vairuojant esant lengvam neblaivumui gresia 1100-1500 Eur KET bauda už girtumą ir transporto priemonės konfiskavimas.

Vairavimas esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumui užtraukia ne tik KET baudas, bet ir areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų.

KET baudos už kalbėjimą ar naudojimąsi telefonu vairuojant

Naudojimasis telefonu vairuojant gali sukelti skausmingas pasekmes vairuotojui ir aplinkiniams, todėl vairuotojas turi išlikti budrus net stovint spūstyse ar esant neintensyviam eismui. Naudojimasis telefonu vairuojant užtraukia 60-90 Eur baudą. Svarbu paminėti, kad telefono naudojimas prie raudono šviesoforo signalo taip pat laikomas KET pažeidimu. Telefono naudojimas be laisvų rankų įrangos leidžiamas tik kai išjungtas automobilio variklis.

Kitos dažnos baudos už KET pažeidimus

• Neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) - 50-240 Eur bauda;
• Kelio ženklų nesilaikymas - 30-90 Eur bauda;
• Posūkių nerodymas - 30-90 Eur bauda;
• Sustojimas ir stovėjimas kur draudžiama - 30-90 Eur bauda;
• Netinkamas manevravimas (nepraleidimas) - 60-90 Eur bauda.

Kaip sumokėti KET baudą

Informaciją apie pažeidimą galite rasti prisijungę prie „Mano VMI“. Ten taip pat galėsite peržiūrėti paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas ir kitą aktualią informaciją. Baudą apmokėti paprasčiausia per „Mano VMI“ sistemą, administracinių baudų skiltyje. Tačiau taip pat galite mokėti baudas per elektroninę bankininkystę, naudodamiesi „Mano VMI“ paslauga „Mokėjimo pavedimo suformavimas“ arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose.

Baudų lentelė už KET pažeidimus

tags: #vaiku #laiskai #girtiem #vairuotojams