Vaikų saugumas eisme: prevencija ir atsakingumas

Vaikai priklauso vienai pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių grupei. Jų gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją, greitį ir pavojus dar nėra pilnai susiformavęs, todėl tėvų, pedagogų ir vairuotojų atsakomybė yra užtikrinti, kad kiekviena kelionė - ar tai būtų ėjimas į mokyklą, ar išvyka dviračiais - baigtųsi laimingai. Saugumas keliuose yra viena svarbiausių temų, su kuria susiduria kiekviena šeima, auginanti atžalas. Augant miestų eismo intensyvumui, didėjant automobilių skaičiui ir vis greičiau judant mūsų kasdienybei, vaikai tampa pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupe.

Eismo situacija Lietuvoje ir saugaus eismo svarba

Rugsėjo 20-ąją Lietuvoje minėta diena be žuvusiųjų keliuose. Deja, tikslo pasiekti nepavyko - Širvintų rajone vėlyvą vakarą po susidūrimo su briedžiu žuvo automobilio vairuotojas. Nelaimė simboliškai apibendrina ir šiuos metus keliuose: iki rugsėjo 22-osios jau žuvo 108 žmonės, tuo metu pernai per tą patį laikotarpį - 83. Ekspertai pabrėžia, kad situacija pasikeis, kai užaugs nauja karta. Tradiciškai rugsėjis skelbiamas saugaus eismo mėnesiu. Nuo pat šių metų pradžios šalį purtė viena kraupi avarija po kitos. Balandį nuvilnijo naujiena apie kruviną nelaimę Vilniaus rajone, kai prieš eismą išvažiavęs lengvasis automobilis rėžėsi į sunkiasvorę transporto priemonę. Po šios tragedijos netrukus sukruto ir policija bei valdžia. Susisiekimo ministerija tikrai dirba prie socialinės reklamos ir skiriamas nemažas finansavimas, socialinė reklama yra organizuojama.

Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) viceprezidentas Tomas Būdvytis išskyrė vaikų ugdymo mokyklos svarbą. Anot jo, „Galima statyti greičio matuoklius, daryti avarinius įvažiavimus ar išvažiavimus, įrengti automagistrales, didinti baudas, griežtinti techninę apžiūrą ar persodinti žmones į naujus automobilius - tai bus pasyvus saugumas, jis duos tam tikros naudos, bet pagrindas vis tiek išlieka mokykloje paklojamas pamatas eismo saugumo situacijai gerinti.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) didelį dėmesį skiria vaikų saugai. Anot ŠMSM, „Mažinant aukų skaičių keliuose būtinas ir didesnis eismo dalyvių supratimas bei kultūringas elgesys, todėl švietimo elementas čia ypač svarbus.“ LAKD atstovas Saulius Jansonas informavo, kad šiuo metu keičiama saugaus eismo kampanijų įgyvendinimo strategija.

Vairavimo kultūros ugdymas

Daugelio vairuotojų nekultūringą elgesį keliuose lemia kultūros ugdymo trūkumas. „Vairavimo mokyklose mokiniai daugiausia mokomi tik techninių dalykų: kelio ženklų, vairavimo taisyklių ir pan. Tačiau apie vairavimo kultūrą tik užsimenama. Pamokose nėra asmens elgesio kelyje, požiūrio bei charakterio vertinimo, todėl rezultatas - chuliganiškas vairavimas, vairuotojo pažymėjimo netekimas ar net eismo įvykiai“, - teigė G. Vis dėlto problemos šaknys glūdi ne tik vairavimo mokyklose. Anot ekspertų, daugelį dalykų, kuriuos žmonės išmoksta vaikystėje, moka visą gyvenimą.

Ankstyvojo ugdymo svarba

Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus sprendžiant šią problemą. Sociologijoje yra teorija „Path dependency“ (liet. - priklausomybė nuo kelio), kuri teigia, kad reikia kuo anksčiau pradėti formuoti įpročius, kad jie geriau įsišaknytų ateityje. Remiantis šia teorija, jei norime, kad žmonės kelyje elgtųsi sąmoningai ir saugiai, reikia to mokyti mokyklose ar net darželiuose.

Ugdymo programos darželiuose ir mokyklose

Darželinukai ir priešmokyklinukai aktyviausiai pasaulį pažįsta ir mokosi žaisdami. Jie ugdymo įstaigose aiškinasi, koks elgesys yra saugus, susipažįsta su saugaus eismo, saugaus elgesio taisyklėmis, aiškinasi, kokių taisyklių reikia laikytis, supranta jų svarbą atitinkamose situacijose.

Mokyklose, anot ŠMSM, įgyvendinant Žmogaus saugos programą, ugdomi mokinių saugaus elgesio dalyvaujant eisme įgūdžiai. Kiekviena mokykla gali pasirinkti, kokiais būdais įgyvendinti programą ir kokias priemones pasirinkti. Nuo šių mokslo metų 5, 7 ir 9 klasėse pradėta įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendroji programa, kuri apima įvairių kasdieniam gyvenimui būtinų įgūdžių, tarp jų ir saugaus eismo, ugdymą. Viena iš svarbių Gyvenimo įgūdžių programos temų yra žmogaus sauga, todėl numatyta, kad per pamokas mokiniai analizuos įvairias situacijas, kuriose reikia laikytis tam tikrų taisyklių. 1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai.

Neformalus švietimas ir praktinis mokymas

Šalies savivaldybėse veikia dvi neformaliojo vaikų švietimo saugaus eismo mokyklos: Kauno A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla ir Vilniaus saugaus miesto centras. Kasmet kiekvienos jų veiklose dalyvauja per 3 tūkst. vaikų. Dar viena saugaus eismo skatinimo veikla mokiniams - saugaus važiavimo dviračiu mokymas. 2022 m. dviračių vairuotojų mokymą vykdė 30 savivaldybių, dviračio vairuotojo pažymėjimus gavo daugiau nei 1,2 tūkst. vaikų.

Vaikų psichologija ir fiziologija eisme

Suprasti, kodėl vaikai dažniau patenka į eismo įvykius, yra pirmas žingsnis link prevencijos. Vaikų psichologija ir fiziologija skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl jie tiesiog negali suvokti eismo taip, kaip mes. Klaidingas greičio vertinimas: vaikams sunku suprasti, kaip greitai artėja automobilis. Baimė yra natūralus ir sveikas jausmas, padedantis išvengti pavojaus. Svarbu baimės neužslopinti, o paversti ją atsargumu. Paaiškinkite vaikui, kad atsargumas yra jėga, o ne silpnybė. Būkite šalia, palaikykite už rankos, kol vaikas įgaus pasitikėjimo. Tai sudėtinga užduotis, tačiau mokykite vaiką visada elgtis taip, lyg vairuotojas jo nemato. Net jei automobilis lėtėja, vaikas neturi žengti į gatvę, kol nėra tikras, kad vairuotojas visiškai sustojo. Vaikui reikia suprasti, kad vairuotojai gali būti išsiblaškę, žiūrėti į telefoną ar tiesiog nepamatyti pėsčiojo.

Saugumo priemonės ir taisyklės vaikams

Saugus pėsčiųjų elgesys

• Pėsčiųjų perėja yra saugiausia vieta kirsti gatvę, tačiau tai nereiškia, kad čia galima atsipalaiduoti.
• Taisyklė „sustok, apsidairyk, klausykis“ turi būti kartojama kiekvieną kartą.
• Prieš žengiant į perėją, vaikas privalo sustoti prie pat šaligatvio krašto.
• Niekada negalima žengti į perėją bėgte ar važiuojant paspirtuku/dviračiu. Vaikas turi nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.
• Labai svarbu įsitikinti, kad visi vairuotojai mato pėsčiąjį ir tikrai sustoja.
• Eidami per kelią ar gatvę, neskubėkite - apsidairykite, įsiklausykite, ar neartėja transporto priemonė, ir tik įsitikinę, kad saugu, eikite per gatvę.
• Būkite atidūs, nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, ausinukais.
• Išlipę iš autobuso, mokyklinio autobusiuko ar automobilio, palaukite, kol jis nuvažiuos, įsitikinkite, kad saugu, ir tik tuomet eikite per kelią.
• Prisiminkite šviesoforo signalų reikšmes. Jei dega raudonas šviesoforo signalas, eiti griežtai draudžiama.
• Eikite tik pėsčiųjų takais, šaligatviais arba kelkraščiais, neikite per skiriamąją juostą arba dviračių takais.
• Nuo 10-12 metų amžiaus vaikai paprastai pradeda savarankiškai vaikščioti į mokyklą.

Atšvaitų naudojimas

Rudens ir žiemos laikotarpiu, kai šviesusis paros metas yra trumpas, atšvaitai tampa būtiniausia aprangos detale. Tyrimai rodo, kad pėsčiasis be atšvaito tamsiuoju paros metu yra pastebimas tik iš 30-50 metrų atstumo, o vairuotojui stabdymo kelias esant didesniam greičiui gali būti ilgesnis. Svarbu ne tik turėti atšvaitą, bet ir teisingai jį pritvirtinti. Atšvaitas turi būti pritvirtintas taip, kad jį matytų artėjantys vairuotojai iš visų pusių. Geriausia tvirtinti prie drabužių tokiame aukštyje, kad jie būtų vairuotojų žibintų aukštyje (dažniausiai - ties keliu ar šlaunimi, ant rankovių). Tamsiuoju paros metu segėkite atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus. Vaikui atšvaitą prisekite matomoje vietoje prie drabužių, kuprinės.

Vaikų vežimas automobilyje

Vaikų vežimas automobilyje reikalauja griežto taisyklių laikymosi. Vaikai iki 135 cm ūgio privalo būti vežami specialiai jiems skirtose kėdutėse arba ant paaukštinimų. Svarbu ne tik įsigyti tinkamą įrangą, bet ir teisingai ją sumontuoti. Dažniausiai daroma klaida - per laisvai suveržti diržai. Tarp vaiko krūtinės ir saugos diržo turėtų tilpti ne daugiau nei du suaugusiojo pirštai. Saugos diržai automobiliuose yra suprojektuoti suaugusiųjų ūgio žmonėms. Įsėdę į automobilį, naudokite saugos priemones: specialias kėdutes, saugos diržus, net važiuodami trumpą atstumą.

Automobilinių kėdučių tipai pagal naują klasifikaciją

Naujas automobilinių kėdučių klasifikavimas remiasi vaiko ūgiu, o ne svoriu ir amžiumi. Nuo gimimo iki maždaug 12 metų amžiaus vaikui reikia 4 automobilinių kėdučių tipų:

• 1 tipas: kėdutės, kuriose vaikas nukreiptas veidu į galinį automobilio stiklą (iki maždaug 15 mėnesių);
• 2 tipas: kėdutės, nukreiptos į priekinį arba galinį stiklą (nuo 15 mėnesių iki 4 metų);
• 3 tipas: į priekį nukreiptos paaukštintos sėdynės su aukštais kraštais (atlošais) (vaikams iki 150 cm);
• 4 tipas: pasostė arba pakelianti pagalvėlė (vaikams iki 150 cm, kartais iki 135 cm).

Neprisegtas vaikas turi 49 proc. tikimybę iškristi iš automobilio avarijos metu, o teisingai prisegtas pagal amžių pritaikyta prisegimo sistema turi vos 3 proc. tikimybę.

Važiavimas dviračiais ir paspirtukais

Važinėjimas dviračiais ir paspirtukais yra puikus būdas vaikui pažinti aplinką, tačiau tai reikalauja ir tinkamos apsaugos. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, tvirtai užsegtas, nesmukti ant akių ir ne būti per daug atgal. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį ir patys dėvėti šalmus.

Dviračiu arba motoriniam dviračiui prilyginamu elektriniu paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi be suaugusiųjų priežiūros galima važiuoti nuo 14 metų (turintys atitinkamą pažymėjimą - nuo 12 metų, o prižiūrimi suaugusiojo - nuo 8 metų). Važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku, iki 18 metų privaloma segėti saugos šalmą. Vyresniems kaip 18 metų asmenims rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Per pėsčiųjų perėją eiti nulipus nuo dviračio ar elektrinio paspirtuko.

Dažniausi įvykiai yra kritimai nuo dviračių ar paspirtukų, susidūrimai su automobiliais ar kitais eismo dalyviais, bei smūgiai į kliūtis. Šalmas yra viena svarbiausių apsaugos priemonių, žymiai sumažinanti sunkių galvos traumų riziką. Tyrimai rodo, kad šalmo dėvėjimas sumažina sunkių traumų riziką iki 70%. Tai ypač aktualu važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais. Be šalmo, rekomenduojama naudoti ryškias ir atšvaites liemenes ar drabužius, kad vaikai būtų geriau matomi. Taip pat svarbu dėvėti alkūnių ir kelių apsaugas važiuojant dviračiu ar riedučiais.

Šeimos ir bendruomenės vaidmuo

Asmeninis pavyzdys ir ugdymas namuose

Geriausias būdas išmokyti vaiką saugaus eismo taisyklių - asmeninis pavyzdys. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį. Mokykitės žaisdami. Eidami į parduotuvę ar mokyklą, garsiai komentuokite situaciją: „Dabar sustojame, pasižiūrime į kairę, tada į dešinę. Matai tą automobilį?“ Nueikite su vaiku iki mokyklos, paaiškinkite, kokiu keliu eiti, kur saugiausia pereiti gatvę. Priminkite vaikui, kad negalima eiti per gatvę ar kelią nei pro autobuso galą, nei pro priekį, nes autobusas užstoja kelią ir nematyti kitų transporto priemonių. Reikia palaukti, kol autobusas nuvažiuos. Svarbu nuo mažens mokyti vaikus eismo taisyklių, saugaus elgesio dviračiu ar paspirtuku ir apsaugos priemonių svarbos. Reguliarūs pokalbiai, praktiniai užsiėmimai ir geras pavyzdys yra raktas į saugų vaiko elgesį kelyje. Tik patys rodydami teigiamą pavyzdį, nuolat primindami vaikams, kaip saugiai elgtis keliuose, išugdysime vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius.

Papildomos saugumo priemonės

Be pagrindinių taisyklių, egzistuoja ir papildomos priemonės, kurios gali padidinti saugumą kasdieniame gyvenime. Pirma, tai yra apranga. Ryškiaspalvė apranga, ypač su šviesą atspindinčiais elementais, padeda vaikui išsiskirti aplinkoje. Antra, technologijos. Kai vaikai pradeda savarankiškai vaikščioti į mokyklą, naudinga turėti išmanųjį laikrodį ar telefoną, kuriuo vaikas galėtų susisiekti su tėvais esant neaiškiai situacijai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad technologijos neturėtų atitraukti dėmesio nuo kelio. Trečia, bendruomenės svarba. Saugumas kelyje prasideda nuo mūsų visų sąmoningumo. Jei prie mokyklų ar darželių pastebite pavojingas situacijas - pavyzdžiui, netinkamai pastatytus automobilius, užstojančius matomumą, - kreipkitės į vietos valdžią ar mokyklos administraciją. Atminkite, kad saugus eismas nėra vienkartinis mokymas. Tai nuoseklus ugdymas, kuris keičiasi kartu su vaiko augimu. Būkite kantrūs, nuoseklūs ir rodykite gerą pavyzdį.

Jungtinių Tautų iniciatyvos

Kasdien keliuose žūsta daugiau kaip 500 vaikų, dar dešimtys tūkstančių vaikų patiria sužalojimus, kurie neretai baigiasi negalia. Nepaisant to, kad vaikai dalyvauja kelių eisme kaip pėstieji, dviratininkai, motociklininkai ir automobilių keleiviai, kelių infrastruktūra retai yra pritaikyta jų poreikiams. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011-2020 m. oficialiai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekada (toliau - Dekada), kuri formaliai prasidėjo 2011 m. gegužės mėnesį. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Tikslui pasiekti buvo parengtas visuotinis veiksmų planas, kuriame yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugą keliuose. Atsižvelgiant į Dekados, Vaikų saugos keliuose deklaracijos ir Darnaus vystymosi strategijos tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių ir sužalojimų keliuose skaičių, buvo nuspręsta daugiau dėmesio skirti vienai pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių grupei - vaikams. Ta proga buvo sukurta veiksmų kampanija „#SaveKidsLives2020“.

Kampanijos „#SaveKidsLives2020“ prioritetai

Kampanijos organizatoriai kviečia tiek pasaulio politikus ir sprendimų priėmėjus, tiek aktyvius gyventojus prisijungti įgyvendinant 5 pagrindinius prioritetus:

1. Saugi kelionė į mokyklą kiekvienam vaikui: įskaitant saugius kelius ir greičio ribojimą prie mokyklų. Kiekvienas vaikas nusipelno saugiai nusigauti į mokyklą. Nors aukšto ekonominio lygio valstybėse yra užregistruota daugiau transporto priemonių ir didesni transporto srautai, tačiau didesnę tikimybę žūti kelyje turi žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalių vaikai. Turtingų šalių vaikai yra saugesni dėl nuolatinių investicijų į saugumo kelyje priemones, įskaitant saugos diržų naudojimą, motociklininkų šalmų dėvėjimą, sugriežtintus automobilių techninius reikalavimus ir taisykles jauniems vairuotojams, taip pat priemones, atbaidančias nuo vairavimo išgėrus.
2. Saugus mokyklos transportas: įskaitant saugos diržus. Saugos diržai gelbsti gyvybes, todėl reikia ne tik pasirūpinti, kad mokykliniuose autobusuose būtų įmontuoti saugos diržai, bet kad ir vaikai žinotų apie jų naudą ir jais naudotųsi. Tos pačios taisyklės galioja ir vežant vaikus nuosavu automobiliu.
3. Motociklininkų šalmai visiems vaikams: šalyse, kur dviratės motorinės transporto priemonės yra pagrindinis šeimos transportas. Įrodyta, kad šalmų dėvėjimas 39 proc. sumažina mirties avarijos metu tikimybę ir 72 proc. sumažina sužalojimų tikimybę bei jų sunkumą. Visa tai rodo, kad reglamentavus privalomą šalmų dėvėjimą vairuotojams ir keleiviams (tarp jų ir vaikams) galima ženkliai pagerinti saugumą keliuose.
4. Saugus transportas vaikams ir veiksmai, skirti skatinti vaikų prisegimo sistemų naudojimą: per pastarąjį dešimtmetį padidėjęs vaikų prisegimo sistemų naudojimas daugelyje Europos šalių prisidėjo prie vaikų mirtingumo keliuose sumažinimo. Tyrimai parodė, kad tik 33-56 proc. vaikų yra tinkamai prisegami transporto priemonėse.
5. Reikalavimai, susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio: vairavimas išgėrus yra viena pagrindinių avarijų priežasčių pasaulyje. Ekonomiškai stipriose valstybėse apie 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių yra susiję su vairavimu apsvaigus, o žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse šis skaičius siekia net iki 69 proc. Yra sukurta efektyvių globalių prevencinių programų, kurios gali išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Lietuvos pasiekimai ir iššūkiai

Veiksmai, nukreipti į kelių eismo saugą, pasiteisina ir Lietuvoje. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip 3 kartus (tarp jų žuvusių vaikų sumažėjo apie 6 kartus), o sužeistųjų - daugiau kaip dvigubai. 2015 m. žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose ženkliai sumažėjo, tačiau žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

„Rugsėjo pradžia - ypatingo visų eismo dalyvių atidumo reikalaujantis laikotarpis. Vaikų saugumas keliuose, jų saugi kelionė į mokyklą, būrelius ar namo - visų suaugusiųjų rūpestis ir atsakomybė, todėl raginame vairuotojus kasdien būti itin atidžius, vairuojant neieškoti telefono ir pasirinkti saugų greitį, o tėvus - priminti vaikams paprastus, tačiau kartais gyvybiškai svarbius dalykus - kaip tinkamai pereiti perėją, važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku, segėti atšvaitus“, - sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Ministras atkreipia dėmesį, kad nuo kiekvieno eismo dalyvio atsakingumo ir pagarbos vienų kitiems priklauso ir vaikų kelionių saugumas.

tags: #vaikai #isvengia #avarijos