Lietuvoje didėja vagysčių skaičius, ypač iš prekybos centrų, o „etatiniai“ vagys, rodos, jaučiasi nebaudžiami. Ši problema kelia susirūpinimą tiek prekybininkams, tiek saugos tarnyboms, todėl ieškoma efektyvių sprendimų, kaip pažaboti ilgapirščius ir užtikrinti apsaugos darbuotojų teises bei visuomenės saugumą.
Apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos pagal įstatymus
Asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančių įmonių veiką, apsaugos darbuotojų teises ir pareigas reglamentuoja Asmens ir turto saugos įstatymas. Vidaus reikalų ministerija (VRM) mano, kad šiuo metu keliamų reikalavimų apsaugos darbuotojams pakanka, tačiau vietos diskusijoms dėl įstatymo pakeitimų yra.
Teisė sulaikyti ir fizinės prievartos naudojimas
Įstatyme nustatyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Tačiau Asmens ir turto saugos įstatyme aiškiai apibrėžta, kada apsaugos darbuotojas gali panaudoti fizinę prievartą. Apsaugos darbuotojas, sulaikęs įtariamą pažeidėją, turi nedelsdamas jį perduoti policijai, turi būti iškviesta policija.
Reikalavimai apsaugos darbuotojams
VRM atstovai tvirtino, kad Asmens ir turto saugos įstatyme apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos, reikalavimai apibrėžti aiškiai. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas negali tapti apsaugos darbuotoju. Pavyzdžiui, apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris turi galiojantį teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų, padarytų esant neblaiviam ir pan. Manoma, kad kriterijų, kas gali tapti apsaugos darbuotojais, yra pakankamai.
Apsaugos darbuotojų išskirtinės teisės
Pirmosios Lietuvoje įkurtos profesionalios saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška teigia, kad visuomenė galbūt nelabai žino apsaugos darbuotojų teisių, ir tai kartais sukuria konfliktines situacijas, nes visuomenė mano, jog apsaugos darbuotojas, lyginant su bet kuriuo piliečiu, išskirtinių teisių neturi. Tačiau apsaugos darbuotojai turi išskirtinių teisių.
Incidentai ir teisinis reglamentavimas
Spaudoje pasirodė pranešimų apie incidentus, kai apsaugos darbuotojai naudojo jėgą prieš asmenis. Pavyzdžiui, 2026 m. liepos 17 d. Kaune, Savanorių pr., prekybos centre, už įvykdytą vagystę sulaikomi asmenys, demonstruodami nepagarbų bei įžūlų elgesį prekybos centro darbuotojams, sužalojo apsaugos darbuotoją. Nukentėjusysis, suteikus medikų pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Įtariamieji įvykio metu buvo neblaivūs, jiems pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Saugos tarnyba „Grifs AG“, kurioje dirba benamį vyrą lazda talžęs apsaugos darbuotojas, apgailestavo dėl įvykio ir teigė netoleruojanti bet kokio neteisėto jėgos panaudojimo. Įvykio liudininkas kreipėsi į policijos pareigūnus, vėliau pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo.
Laikinas pažeidėjo laikymas
Kyla klausimas, kur turi būti laikomas pažeidėjas iki tol, kol bus pristatytas į policijos įstaigą. Anot A. Januškos, tokios vietos teisės aktuose nėra numatyta. Jis pabrėžia, kad apsaugos darbuotojas neturi teisės įkalinti asmens atskirose patalpose be policijos, bet teisės aktai nenurodo, ką daryti su sulaikytu asmeniu iki atvykstant policijai.
Kūno vaizdo kameros ir asmens duomenų apsauga
Kai kurie apsaugos darbuotojai naudoja kūno vaizdo kameras, kurios, anot A. Januškos, itin padeda sprendžiant konfliktines situacijas. Galima būtų svarstyti, ar šios kameros galėtų tapti privalomos, tačiau šiuo metu nėra tiek įvykių, kur būtų būtina ar labai aktualu jas naudoti. Be to, tai susiję su papildomomis investicijomis ir asmens duomenų apsaugos klausimu bei šių duomenų šiandieniniu reglamentavimu.
Dabartinių taisyklių trūkumai ir siūlomi pakeitimai
A. Januška mano, kad dabartinės taisyklės, numatančios apsaugos darbuotojų veiklą, turi trūkumų. Tarkime, sulaikius įtariamą teisės pažeidėją, apsaugos darbuotojas gali jį apžiūrėti ar patikrinti jo turimus daiktus, tik gavęs sulaikyto asmens sutikimą. Jei sulaikytas asmuo nesutinka, kad būtų patikrinti jo turimi daiktai, o galimai jis gali turėti pavojingų daiktų, su kuriais gali užpulti ir sužaloti apsaugos darbuotojus, kurie tuo metu jį veš į policijos įstaigą, apsaugos darbuotojai, be įtariamojo sutikimo, jo patikrinti negali.
Atsakomybė už vagystes: baudžiamoji ir administracinė
A. Januška siūlė atkreipti dėmesį ir į už vagystes taikomą atsakomybę. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tada, kai jis kėsinasi pavogti ar neteisėtai pasisavina prekių ar kitų materialinių vertybių, kurių vertė yra didesnė negu 150 eurų. Jeigu įvykdoma vagystė daiktų, kurių vertė yra mažesnė negu 150 eurų, tai žmogus traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Neretai nutinka taip, kad pirmoje dienos pusėje sulaikytas įtariamasis yra perduodamas policijai, o antroje dienos pusėje, pavakary, jis vėl toje pačioje parduotuvėje yra sulaikomas, nes vėl bandė kažką pavogti. Yra tokių asmenų, kuriems tai yra gyvenimo būdas, jie per metus yra nuolat už tai sulaikomi, bet toliau tęsia savo tokią veiką, o realių teisinio poveikio priemonių nelabai yra.
Viena iš išeičių galėtų būti numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokių veiksmų pasikartojimą. Tarkime, jei tai yra pirmas kartas, jei pavagiama daiktų iki 150 eurų vertės, tai taikoma administracinė atsakomybė, bet jei per tam tikrą laiką įvykdoma pakartotinė daiktų iki 150 eurų vertės vagystė, tai galėtų būti numatyta jau baudžiamoji atsakomybė.
Draudimas lankytis parduotuvėse „etatiniams“ vagišiams
Prekybininkai skundžiasi, kad kai kuriems ilgapirščiams vagystės tapo tarsi profesionaliu darbu - jie žino, iki kokios sumos gali nugvelbti prekių ir nesulaukti didesnės atsakomybės, ar savo darbelių imtis ir tuo metu, kai jų atžvilgiu vyksta teismo posėdžiai. Mėgindami spręsti šią problemą, prekybininkai siūlo naujovę - įteisinti galimybę uždrausti „etatiniams“ vagišiams net lankytis parduotuvėse.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir siūlo apsvarstyti galimybę Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti naują priemonę - draudimą lankytis parduotuvėje asmenims, kurie vykdo pakartotines smulkias vagystes iš prekybos tinklų. Administracinės nuobaudos už smulkias vagystes neatgraso sistemingas smulkias vagystes vykdančių asmenų („profesionalių vagių“) nuo šių veikų padarymo. Po jų sulaikymo ir administracinės nuobaudos pritaikymo tokie asmenys grįžta į to paties prekybos tinklo parduotuves ir vykdo pakartotines (sistemingas) vagystes.
Prekybininkai taip pat siūlo Administracinių nusižengimų kodekse aiškiai įvardyti, kokios baudos galėtų grėsti už padarytą nusikaltimą. Tad jeigu pakeitimai įsigaliotų, vagys ne tik būtų išvaromi iš parduotuvių, bet ir sulauktų kur kas didesnių baudų nei iki šiol. Administracinis nusižengimų kodeksas pasipildytų 3 naujomis dalimis. Vagystės iš parduotuvės, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 180 iki 500 eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas draudimas lankytis tam tikrose parduotuvėse nuo 1 mėnesio iki vienerių metų - tokias baudas ir atsakomybę siūlo prekybininkai.
Apsaugos bendrovių požiūris į draudimą lankytis parduotuvėse
Apsaugos bendrovių atstovai tokį siūlymą vertina teigiamai, mat dabartinės bausmės „etatinių vagių“ neatgraso nuo vagysčių. Anot „Ekskomisarų biuro“ vykdomojo direktoriaus Arvydo Januškos, didžiausią žalą prekybos vietoms padaro taip vadinami „etatiniai“ vagys, kurie vogti eina kaip į darbą. O bausmių neefektyvumas neatgraso tokių asmenų nuo vagysčių. Jie dažniausiai vagia prekių už sumą iki 150 eurų. Už tai gresia tik administracinė atsakomybė, apsauga pagauna, policija surašo protokolą, baudų nesusimoka ir vėl grįžta vogti. Pasitaiko atvejų, kai tas pats asmuo, toje pačioje parduotuvėje per dieną sulaikomas tris kartus.
Su tuo sutinka ir „Grifs AG“ apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas, kuris teigė, kad galbūt nauji pakeitimai iš tiesų galėtų užkirsti kelią dabartiniam vagių nebaudžiamumui. „Etatiniai“ vagys, jei jie lankosi tose pačiose parduotuvėse, apsaugos darbuotojai ir dabar neretai atpažįsta. Supratę, kad yra atpažinti ir pavogti nepavyks, dažniausiai jie tuoj pat pasišalina iš parduotuvės. Sulaikant įtariamuosius vagystėmis, neretai yra pasipriešinama sulaikymui, tad veikiant prevenciškai ir neįleidžiant tokių asmenų į prekybos vietas, konfliktinių situacijų turėtų sumažėti.
Technologinės galimybės: veidų atpažinimo kameros
A. Januška svarsto, kad nors draudimas nusikaltėliams įžengti į parduotuvę yra sveikintinas, be papildomo kontrolės mechanizmo didelio rezultato sulaukta nebus. Todėl turėtų būti pasitelkiamos technologinės galimybės, pavyzdžiui, kameros, kurios galėtų identifikuoti asmenis iš karto. Vagystes įvykdžiusių asmenų biometriniai duomenys turėtų būti įtraukiami į asmenų, kuriems taikomi apribojimai, registrą. Kas tokį registrą kurtų, jį administruotų, yra diskusijos klausimas. Svarbiausia sukurti tam teisinį pagrindą. Įrenginiais, t.y. vaizdo kameromis su veidų atpažinimo funkcija prekybos vietose, pasirūpintų pačios prekybos vietos kartu su saugos tarnybomis. Taip pat svarbu numatyti atsakomybę už draudimo lankytis prekybos vietose pažeidimus.
Šiuo metu saugomose prekybos vietose tokios kameros nėra naudojamos, nes biometrinių duomenų, kuriais siekiama nustatyti asmens tapatybę, tvarkymas yra draudžiamas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nustatytus reikalavimus. Tačiau „Ekskomisarų biuras“ yra išbandęs kameras, galinčias identifikuoti asmenis, uždaruose objektuose su duomenų subjektų sutikimais, ir efektyvumas yra tikrai geras. Jei dėl teisės aktų pakeitimų tokia galimybė atsirastų, tai tikrai ši priemonė būtų itin efektyvi, nes apsaugos darbuotojas galėtų gauti signalą apie į prekybos tinklą įžengusį nepageidaujamą asmenį.
Prekybos tinklų pozicija
Prekybos tinklai palaiko siūlymus ir investuoja į vagysčių prevenciją. Jų duomenimis, vagysčių skaičius sparčiai didėja.
„Maxima“
„Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pasakoja, kad yra keletas atvejų, kai sistemines vagystes darantiems asmenims teismas yra uždraudęs (išskyrus tam tikras nustatytas valandas) lankytis prekybos tinkluose jau ir dabar. Tai yra efektyvus būdas mažinti nusikalstamumą, nes asmeniui, pažeidusiam minėtą įpareigojimą, gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė - suėmimas. Taipogi stebima, kad daug vagysčių vykdantiems asmenims, uždraudus lankytis prekybos tinkluose, stabilizuojasi ir stambių vagysčių skaičius.
Apsaugos darbuotojai dažnu atveju jau žino, kaip atrodo sisteminis vagis: stebi jį, prekybos salėje prieina ir perspėja, kad prekes paliktų savo vietoje. Uždraudus sisteminiams vagiams lankytis prekybos tinkluose, tai ženkliai palengvintų apsaugos darbuotojų darbą bei padėtų sumažinti vagysčių skaičių.
„Rimi Lietuva“
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad prekybos tinklas yra susirūpinęs dėl kylančio vagysčių skaičiaus parduotuvėse. Visada apie vagystes pranešama policijai ir dedamos pastangos, kad vagystes atlikę asmenys būtų sulaikyti, nustatyti ir sulauktų atsakomybės, kiek tai priklauso nuo bendrovės. Bendrovė palaiko idėjas, kurios efektyviai stiprintų pirkėjų, prekybos centro darbuotojų ir turto saugumą, ir pati dėl tokių priemonių taikymo sprendžia individualiai pagal kiekvieną prekybos centrą ir jame kylančias situacijas, galimas papildomas priemones derina su policija.
„Lidl“
„Lidl“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Bubnelis įžvelgia, kad vagysčių problematika mažmeninės prekybos sektoriuje yra visuomet aktuali, o nusikaltimus dažniausiai atlieka siauras asmenų ratas. Investuojama į prevencijos priemones, diegiami nauji bei atnaujinami jau įdiegtus išmanūs saugos ir vagysčių prevencijos sprendimai. Prekybos vietose dedamos visos pastangos, kad sumažintų vagysčių skaičių, o informaciją apie vagystes perduodamos policijai. Palankiai vertinami siūlymai riboti galimybes patekti į prekybos vietas asmenims, kurie pakartotinai ir tendencingai vagia parduotuvėse. O diskusija dėl konkrečių įgyvendinimo būdų turėtų vykti kiek vėliau.
„Norfa“
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis komentavo, kad vagysčių skaičiaus padidėjimas iš tiesų stebimas, tačiau situacija vis tik išlieka gana stabili. Ryliškis užsimena, kad asociacijos pasiūlymai, kaip būtų galima tramdyti ilgapirščius, yra sveikintini. Būtų naudinga, kad sistemingai vagiantys žmonės nebepatektų į prekybos tinklo parduotuves. Kita vertus, pašnekovas svarsto, kad dėl tokių pakeitimų iškiltų tiek techninių, tiek teisinių klausimų, kaip tai būtų galima padaryti. Kai kuriose prekybos vietose, ypač rajoninėse, parduotuvių personalas pažįsta tuos asmenis, kurie yra įkliuvę ne kartą. O kai jie pasirodo parduotuvėje - turi galimybę juos stebėti. Taigi tokiu būdu galima nesunkiai atpažinti asmenis, kurie vagia parduotuvėse. Tačiau dideliuose miestuose, kur parduotuvėse yra didelis žmonių srautas, kyla papildomų klausimų, kaip tai bus įgyvendinta - tiek techniškai, tiek teisiškai.
„Iki“
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė patvirtino, kad nors šiuo metu pati idėja tik svarstoma, tačiau tokia praktika yra pastebima ir kitose valstybėse. Bet kokiu atveju, įgyvendinant numatytas nuostatas remiamasi geriausiomis šalių praktikomis.
Vagysčių mastai ir tendencijos
„Ekskomisarų biuro“ duomenimis, vagysčių skaičius ir toliau didėja, o per 2026 metų pirmąjį pusmetį jau užregistruota 910 nusikaltimų pagal Baudžiamąjį kodeksą (t.y. atvejų, kai buvo pavogta prekių už didesnę kaip 150 eurų sumą), kai tuo tarpu pernai per atitinkamą laikotarpį buvo užfiksuoti 574 atvejai. Tuo metu saugos bendrovės „Grifs AG“ surinkta informacija rodo, kad šiemet pirmąjį pusmetį vagysčių skaičius išaugo 28 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Labiausiai vagiamų prekių tendencijos išliko tos pačios, t.y. dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, saldainiai, šokoladai, skutimosi reikmenys ir pan., o daugiausiai vagysčių fiksuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vagiamų pirkinių krepšelio suma taip pat padidėjo - nuo 53,34 euro iki 70,06 euro (lyginant 2025 ir 2026 m. pirmuosius pusmečius).
„Maximos“ prekybos tinklo duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį įvykdyta 400 vagysčių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dažniausiai prekybos tinklo parduotuvėse pasisavinamos tos prekės, kurios dažnu atveju vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, ne išimtis ir loterijos bilietai.
„Iki“ prekybos tinklo atstovės G. Kitovės teigimu, lyginant šį birželį su praėjusiais metais, vagysčių skaičius didėjo apie 10 proc. Tarp dažniausiai vagiamų prekių - alkoholiniai gėrimai, kava, saldainių dėžutės, tam tikrų rūšių skutimosi priemonės bei tunas. Kad apsaugotų prekes nuo vagysčių, ant dažnai ilgapirščių dėmesio sulaukiančių prekių yra dedamos apsaugos prekių žymėjimo priemonės, taip pat, „Iki“ parduotuvėse įrengtos stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai. Vagystės atveju visuomet pranešama policijai.
„Etatiniai“ vagys ir jų nebaudžiamumas
„Etatiniai“ ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami - sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio. Matomas ypač didelis vagišių aktyvumas, kuris verčia nerimauti. Šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė neatgraso nuo tokios veikos ir vagys jaučiasi nebaudžiami. Jie puikiai išmano įstatymus, apsiskaičiuoja ir žino, kad ir pagauti išsisuks nuo realios bausmės. O žinodami, kad liks nenubausti, vagys su kiekviena diena tik įžūlėja, ką rodo ir vagysčių statistika.
Pagrindinė teisinio reguliavimo problema yra tai, jog Baudžiamajame kodekse nenumatyta, kad kelios sistemingos smulkios vagystės yra vienas tęstinis baudžiamasis nusižengimas. Didžiausia rykštė yra „etatiniai“ vagys, kurie lygiagrečiai vogtas prekes realizuoja nelegalioje rinkoje. Dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai, kvepalai, elektronikos prekės, pastaruoju metu gretas papildė sviestas, kava, loterijos bilietai, sauskelnės. „Etatiniai“ vagišiai puikiai išmano rinką, turi išankstinius užsakymus ir žino, kur prekes realizuos. Kylant prekių kainoms šešėlinė rinka darosi dar patrauklesnė, ten juk nei PVM, nei kitų mokesčių valstybei nėra. Parduodi pigiau, nes mokėti tiekėjui nereikėjo. Tiek pardavėjams, tiek policijos pareigūnams yra žinomi „etatiniai“ vagišiai, tačiau pažaboti jų lig šiol nepavyksta.
Pagyrimo vertos Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos prokuratūros dėtos pastangos „etatinių“ vagių daugkartinių vagysčių iki 150 eur epizodus jungti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką (t.y. tokius asmenis traukiant baudžiamojon atsakomybėn už tęstinę nusikalstamą veiklą, o ne už atskirus epizodus administracinėn atsakomybėn). Pavyzdžiui, vienoje 2021 m. pabaigoje išnagrinėtoje byloje prokurorai bandė teismus įtikinti, kad 53 vagystes per trumpą laiką padaręs asmuo nusipelno baudžiamosios atsakomybės, nes vagystės iš esmės tapo jo pragyvenimo šaltiniu.
Nors teismų praktika daugkartinių vagysčių iš parduotuvių bylose nėra iki galo suformuota, stebimos nerimą keliančios tendencijos, kad, jei vagis teisme neprisipažįsta turėjęs išankstinį planą įvykdyti visas vagystes (t.y. „Šiuo metu jaučiamės teisės reglamentavime įstrigę tarp administracinio kodekso ir baudžiamojo. Tam, kad vagysčių vertės būtų sumuojamos, ir vagiui būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, pats vagis turi prisipažinti, kad vogė turėdamas planą ir darė tai tyčia. Tačiau patys jie niekada neprisipažins, nes tuo atveju jų lauktų griežtesnė bausmė nei bauda, kurios jie niekada nemokės. Norisi, kad ši teisės sistemos spraga, jei tokia yra, būtų ištaisyta, nes dabartiniu metu laimi vagišiai, o pralaimi - visa visuomenė. Prekybininkai patiria nuostolius, valstybė negauna įplaukų į biudžetą, darbuojasi saugos tarnybos, policija, prokuratūra, teismai, tačiau galų gale vagys naudojasi nebaudžiamumu.“
Apsaugos darbuotojų skaičius parduotuvėse
Nors šiuo metu prekybininkai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms, tačiau vieša paslaptis, kad kai kuriose jų valdomose parduotuvėse nėra nė vieno apsaugos darbuotojo. Prekybininkai turi savų paaiškinimų, kodėl prekybos vietoje nėra apsaugos darbuotojų. „Maximos“ parduotuvių, kuriose nedirbtų nei vienas apsaugos darbuotojas - vos kelios, mat ne kiekvienoje parduotuvėje vykdomos sisteminės vagystės. Jei matoma, kad vagysčių tam tikroje parduotuvėje padaugėjo, tokiais atvejais apsaugos darbuotojų skaičius visada padidinamas.
„Norfos“ prekybos tinklo atstovas taip pat pripažįsta, kad kai kuriose parduotuvėse atskirai samdomų apsaugos darbuotojų nėra. Nepaisant to, tam tikros apsaugos priemonės yra naudojamos. Pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kameros, įrengta signalizacija, taip pat ir kitos priemonės. Be to, įtartinus asmenis stebi ir patys parduotuvės darbuotojai, pavyzdžiui, parduotuvės vadovas ar vadovė. Jeigu buvo pastebėtas įtartinas asmuo, darbuotojas gali paprašyti parodyti, pavyzdžiui, pirkinių krepšį. Jei žmogus nesutinka to padaryti, tokiu atveju galima kviesti policija.
Ar būtų svarstoma plėsti apsaugos darbuotojų skaičių prekybos vietose, jei įsigaliotų naujas įstatymas, sprendimą galėtų priimti pats parduotuvės vadovas ar vadovė. Jie sprendžia, organizuoja parduotuvės darbą ir gali patys nuspręsti, ar reikia samdyti, ar ne. „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovai atsisakė pateikti informaciją, kiek šiuo metu yra tokių parduotuvių, kur nedirba nė vienas apsaugos darbuotojas - esą informacija negali būti atskleista dėl saugumo sumetimų ir yra konfidenciali.
tags: #vagis #uzpuola #apsaugos #darbuotoja #bauda