Kaip efektyviausiai gesinti užsiliepsnojusį benziną automobilyje

Automobilio gaisras yra viena pavojingiausių situacijų, su kuria gali susidurti vairuotojas. Statistika rodo, kad kasmet Lietuvoje užsidega apie 1000 automobilių. Nors gaisro tikimybė nėra itin didelė, žinojimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, gali išgelbėti ne tik transporto priemonę, bet ir gyvybę.

Automobilių gaisrų priežastys ir prevencija

Automobilis gali užsiliepsnoti dėl įvairių priežasčių. Pasak įmonės „Merseta“ vadovo Šarūno Paradniko, gaisras gali kilti ne tik avarijos ar netvarkingos elektros instaliacijos gedimų metu, bet ir dėl nuleistos padangos ar lauko gyvūnų, radusių prieglobstį po šiltu automobilio variklio gaubtu. Dėl pastarosios priežasties, šaltuoju metų laiku prieš užvedant automobilį rekomenduojama su delnu kelis kartus trinktelėti į variklio gaubtą, kad benamės katės ar graužikai pabėgtų, nepadarę žalos variklio skyriui.

Šaltuoju metų laiku tokių nelaimių kiek padaugėja suprastėjus orams ir temperatūrai nusiritus žemiau nulio laipsnių, bet automobiliai dega ir šiltuoju metų laiku. Š. Paradnikas pažymi, kad automobilį dažniau pavyksta išgelbėti, jei gaisras įsižiebia šalia esant vairuotojui - dėl stabdžių gedimo, laiku nepastebėjus nuleistos padangos arba bandant automobilį užvesti. Daugiausia žalos atvejų užfiksuojama, kai automobilis užsidega stovėdamas.

Dažniausios gaisrų priežastys:

• Elektros instaliacijos gedimai: tai yra dažniausia automobilių užsidegimo priežastis.
• Kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimai: varvančios kuro tiekimo sistemos žarnelės, ypač jei šalia pradeda kibirkščiuoti elektros laidai.
• Papildomos įrangos montavimas be saugiklių: kartais transporto priemonių savininkai automobiliuose sumontuoja papildomą garso aparatūrą, bet pamiršta įsirengti papildomus saugiklius, apsaugančius nuo įtampos svyravimų.
• Užsikimšęs kietųjų dalelių filtras: naujesnių automobilių vairuotojams patariama nepamiršti pakeisti dujų išmetimo sistemos kietųjų dalelių filtro, kuris užsikimšęs gali sukelti gaisrą variklio skyriuje.
• Mechanikų klaidos: yra buvę atvejų, kai automobilis užsidegė dėl to, jog suremontavęs automobilį jo šeimininkas po variklio dangčiu paliko skudurą, kuriuo valė detales.
• Atviros ugnies šaltiniai: automobiliai užsiliepsnoja nuo atviros ugnies remontuojant automobilį - suvirinimo aparato, litavimo lempos, degtuko, cigaretės ir t.t.

Prevencinės priemonės:

• Nuolatinė techninė priežiūra: siekdami apsaugoti savo transporto priemones nuo gaisro, vairuotojai turėtų nuolat rūpintis savo automobilio technine būkle.
• Kvalifikuoti meistrai: darbus su elektros instaliacija, elektronine ar dujine įranga turėtų atlikti tik patyrę meistrai.
• Saugojimo taisyklės: nenaudoti benzino detalėms plauti, nelaikyti garaže daugiau kaip 60 l benzino ir 20 l tepalų, nevežioti ir nelaikyti degalų plastmasiniuose induose, nes kyla statinės elektros iškrovos pavojus.
• Degalų pildymas: benziną į automobilio baką reikėtų pilti ne garaže, o lauke.
• Akumuliatoriaus atjungimas: paliekant automobilį ilgesniam laikui, reikėtų išjungti jo akumuliatorių.
• Draudimas: statistiškai, kone trečdalis automobilių gaisrų atneša didesnę nei 3 tūkst. eurų žalą - dažniausiai tokiu atveju tolesnė automobilio eksploatacija yra neįmanoma.

Gesintuvas automobilyje: reikalavimai ir pasirinkimas

Dažnai vairuotojams gesintuvas automobilyje tėra privalomas atributas atliekant privalomą automobilio techninę apžiūrą. Nemaža dalis vairuotojų pasiskolina gesintuvą techninei apžiūrai, tačiau jo automobilyje nelaiko eksploatacijos laikotarpiu. Valstybinė kelių transporto inspekcija teigia, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. lengvuosiuose automobiliuose ir automobiliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui, privalo turėti gesintuvą, turintį ne mažiau kaip 1 kg (l) gesinimo medžiagos. Anksčiau buvo reikalavimas turėti 2 kg (l) gesinimo medžiagos.

Nors šis įsakymas pradžiugino norinčius sutaupyti, patariama įsigyti 2 litrų talpos miltelinius gesintuvus arba apsirūpinti papildoma apsauga, tokia kaip aerozolinės gesinimo priemonės. Rinkdamiesi miltelinį gesintuvą savo automobiliui, rekomenduojama atkreipti dėmesį į jo galiojimo/pagaminimo datą ir ar gesintuvas yra sertifikuotas. Taip pat labai svarbu įsitikinti, kad gesintuvas tinkamas gesinti A (kietas medžiagas), B (degius skysčius) ir C (dujas) klasės gaisrus. Todėl prieš įsigydami gesintuvą, atidžiai perskaitykite ant gesintuvo etiketės pateiktą informaciją.

Gesintuvų tipai:

• Milteliniai gesintuvai (MG): universali priemonė gesinant A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Gali būti užpildyti specialiais milteliais, gesinančiais D klasės gaisrus.
• Angliarūgštės gesintuvai (AG): gaminami nešiojami ir vežiojami. Šie gesintuvai taip pat skirti gesinti A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V.
• Vandens putų gesintuvai (VPG): skirti gesinti A ir B klasės gaisrus. VPG degų paviršių padengia putomis, kurios neleidžia deguoniui patekti į gaisro židinio vietą ir taip greitai užgesina ugnį.
• Aerozolinės gesinimo priemonės: efektyvumu kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gesinant degiuosius skysčius, prilygsta dvigubai didesnės talpos gesintuvams. Jos gerokai pigesnės ir ugnį gesina taip pat aktyviai. Š. Paradnikas rekomenduoja šią priemonę turėti ne tik automobilyje, bet ir namuose. Aerozolinė gesinimo priemonė absorbuoja deguonį iš ugnies židinio bei atvėsina įkaitusius paviršius.

Specialistas taip pat akcentavo, kad pripratę prie sovietinių gesintuvų žmonės juos apverčia ir daužo, taip išnaudodami tik apie pusę gesinamosios medžiagos. Naujų gesintuvų vartyti nereikia.

Kaip elgtis užsiliepsnojus automobiliui?

Įmonės „Gaisriniai tyrimai“ direktorius Vytautas Valaitis pataria, kaip elgtis užsidegus automobiliui:

1. Pirmiausia kvieskite ugniagesius gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
2. Kuo greičiau išjunkite automobilio variklį.
3. Neištraukus iš spynelės rakto, nežymiai praverkite gaubtą.
4. Gaubtui atšokus nuo kėbulo, į tarpelį gesintuvu ar gesinimo priemone papurkškite gesinimo medžiagą.
5. Numalšinus pirmąją liepsną ir užsidėjus apsaugines pirštines (arba ant delno užsitraukus rankovę, nes variklio dangtis labai įkaista), reikia surasti rankenėlę gaubto atidengimui.
6. Viena ranka lėtai kelkite gaubtą, kita gesinkite ugnį, purškiant tiesiai į liepsnos židinį. Nerizikuokite nusideginti rankų bandydami atidengti variklio gaubtą plikomis rankomis ar darydami tai staigiai, nes taip ne tik jūsų automobilis, bet ir jūs galite stipriai nukentėti.
7. Atidengus gaubtą ugnį reikia pradėti gesinti tikslingai, t. y. gesintuvu purkšti ten, kur liepsnoja ugnis.
8. Vos tik pavyksta užgesinti gaisrą, siekiant išvengti trumpo elektros sujungimo, reikia atjungti akumuliatorių.
9. Jeigu yra galimybė, slopinkite gaisrą gesintuvu ar nedegiu audeklu, pašalinkite iš gaisro židinio degias medžiagas, kad jos neuždegtų šalia esančių objektų.
10. Net ir užgesinus gaisrą savo jėgomis, būtina kviesti ugniagesius, kad šie patikrintų, ar ugnies suniokota transporto priemonė nebėra pavojinga.

Dažna klaida - panikuojantys vairuotojai pradeda gesintuvu purkšti ant variklio gaubto viršaus arba ugnį pradeda gesinti iš apačios. Tokiose situacijose skubėjimas neretai pakiša koją - vairuotojai neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia, gaisro židinys lieka neužgesintas, o gesintuvo milteliai pasibaigia. Reikia truputį praverti variklio dangtį ir papurkšti pro tarpą į vidų, o tik tada atidaryti jį visiškai.

Gaisro gesinimo pratybos degalinėse

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas teigia, kad „dažniausiai automobiliai užsidega dėl elektros instaliacijų gedimų, kiek rečiau - kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimų. Norėdami išvengti gaisrų, vairuotojai turėtų nuolatos rūpintis automobilio saugumu.“

„Statoil Fuel & Retail Lietuva” generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius pabrėžė, kad nors situacijos, kai į degalinę užsuka degantis automobilis, yra retos, tačiau realios. Degalinėse gaisro pavojus vertinamas labai jautriai, todėl darbuotojų pasiruošimas suvaldyti tokias ekstremalias situacijas yra būtinas. Būtent dėl šios priežasties buvo organizuoti mokymai, kurių metu 400 degalinių darbuotojų visoje Lietuvoje įgijo ne tik teorinių žinių, bet ir realiai mokėsi kovoti su ugnimi.

Pavyzdys iš pratybų: į vieną iš Vilniuje esančių „Statoil“ degalinių įvažiavo automobilis, iš kurio virto dūmai. Gaisro židinys buvo po variklio kapotu. Iš automobilio iššokus degančiam keleiviui, vienas degalinės darbuotojas puolė jį gesinti nedegiu audeklu, tuo tarpu kitas, iškvietęs gaisrininkus ir apsaugos tarnybą, bėgo gesinti automobilio. Po poros minučių atvykusi apsaugos tarnybos komanda užblokavo įvažiavimą į degalinę ir evakavo klientus, o gaisrininkai - perėmė automobilio gesinimo darbus. Degalinės darbuotojai žaibiškai sureagavo į liepsnojančią treniruočių mašiną ir degantį aktorių. Prie „nelaimėlio“ akimirksniu pribėgo degalinės operatorius ir liepė gultis ant žemės. Parkritusį žmogų jis apgaubė nedegiu audeklu ir užgesino liepsnas. Prie automobilio puolęs kitas darbuotojas žaibiškai pravėrė variklio dangtį, per mažą plyšį įpurškė šiek tiek gesintuvo miltelių ir tik tada iki galo atidarė variklio skyrių. Nutaikęs gesintuvą tiesiai į dūmų židinį jis apipurškė variklį ir kitas automobilio dalis. Atvykę ugniagesiai baigė gesinti gaisrą.

tags: #uzsiliepsnojusi #benzina #efektyviausiai #gesinti