Artimojo netektis visada yra sunkus išbandymas, o kai ji ištinka užsienio šalyje, gedinčiajam tenka susidurti su dar didesniais iššūkiais. Kalbos barjeras, sudėtingos repatriacijos procedūros, dokumentų tvarkymas ir organizaciniai rūpesčiai norintiems parsigabenti artimojo palaikus ar urną gali atrodyti neįveikiami. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės procedūros, dokumentai, reikalavimai ir finansiniai aspektai, susiję su mirusiojo kūno parvežimu iš užsienio į Lietuvą.
Bendrosios nuostatos ir pagalba
Šiuo sunkiu artimo asmens netekties metu kiekvienam gedinčiajam būtina visapusiška parama ir pagalba, o ypač tuomet, kai artimasis netikėtai miršta užsienio šalyje. Šiuo emocionaliai sunkiu laikotarpiu rekomenduojama pasirinkti patikimą palaikų pargabenimo bendrovę ir su ja pasirašyti palaikų pargabenimo sutartį.
Specializuotos įmonės yra pasirengusios perimti būtinus atlikti darbus nuo gedinčiųjų pečių, pasirūpinti tinkamu ir ekonomišku mirusiojo palaikų parvežimu iš užsienio. Aukštos kvalifikacijos specialistai pasirūpina dokumentų sutvarkymu, padeda užpildyti dokumentus valstybės paramai gauti ir užtikrina, kad palaikų gabenimas iš užsienio vyktų greitai ir sklandžiai. Taip pat pasirūpinama palaikų kremavimu užsienyje ir urnos parvežimu.
Palaikų ir urnų pargabenimas galimas iš visų Europos šalių, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Pagalba teikiama bet kuriuo paros metu.
Draudimo svarba
Mirusiojo palaikų gabenimas iš užsienio yra palengvinamas, jei mirusysis buvo apsidraudęs - tuomet visus finansinius ir organizacinius pargabenimo rūpesčius prisiima draudimo bendrovė. Draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų ekspertė Alytė Balkuvienė teigia, kad palaikų pargabenimas iš užsienio yra gana brangi paslauga, palyginti su kaina, kurią draudėjas sumoka už draudimo polisą. Šioje bendrovėje pargabenimo išlaidos siekia apie 15 tūkst. litų (apie 4344 EUR).
Neapsidraudusio mirusiojo (žuvusiojo) kūno pargabenimu, biurokratiniais ir finansiniais reikalais turi pasirūpinti artimieji. Tačiau norint parvežti palaikus iš užsienio būtina parengti didelį kiekį užsienio įstaigoms tinkančių dokumentų, gauti leidimus ir vadovautis šalies, kurioje yra mirusiojo kūnas, nustatyta tvarka.
Draudimo bendrovės, tokios kaip „If“ ir „Lietuvos draudimas“, bendradarbiauja su laidojimo paslaugų bendrovėmis, kurios užsiima tiek dokumentų tvarkymu, tiek kūno pargabenimu. Nors lietuviai tapo sąmoningesni ir vis dažniau draudžiasi kelionių draudimu, mirties atveju draudikai akcentuoja paslaugos brangumą, palyginti su poliso kaina. Vidutiniškai Europoje kūno parvežimas su visomis paslaugomis (laikymas morge ir pan.) kainuoja apie 10-15 tūkstančių litų (apie 2896-4344 EUR). Skraidinant iš tolimų šalių, pvz., JAV, gabenimo kaina gali siekti ir 20 tūkstančių litų (apie 5792 EUR). Tolimiausia šalis, iš kurios „Lietuvos draudimas“ organizavo palaikų pargabenimą, buvo Brazilija.
D. Dūda primena, kad valstybės skiriamos paramos dažniausiai pakanka padengti visą gabenimo sumą. Tačiau įspėja nekartoti vienos esminės klaidos: dėl paramos besikreipiantis asmuo turi būti tas pats žmogus, iš kurio sąskaitos buvo pervesti pinigai atsiskaitant už paslaugas. Jei pervedimą padarė kitas žmogus, paramos negausite.
Konsulinės įstaigos vaidmuo
Dažnai vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad pirmas žingsnis, mirus artimajam užsienyje, yra kreiptis į ambasadą. Tačiau į ambasadą reikėtų kreiptis tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkumais, vyksta kažkas nenormalaus, pavyzdžiui, vietos institucijos neišduoda dokumentų be aiškios priežasties arba kai propaguojamos vietinės įmonės ir daromi trukdžiai palaikus transportuojančioms įmonėms. Ambasada gali padėti, kai mato, kad įsikišimas yra būtinas, tačiau kūno pargabenimas nėra ambasados darbas. Konsulinės įstaigos, kaip biurokratinis aparatas, nesuteikia kompetentingos pagalbos ir nepadeda organizuoti pervežimo užsienyje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat nepadeda organizuojančiam asmeniui sutaupyti pinigų.
Kai artimasis miršta užsienyje, pirmiausia reikia susisiekti su Lietuvos konsulatu ar ambasada toje šalyje. Labai svarbu nedelsiant pranešti apie mirtį vietinėms institucijoms. Nepamirškite, kad kai kuriose šalyse yra griežti terminai - pavyzdžiui, Vokietijoje apie mirtį reikia pranešti per 24 valandas.
Procedūros ir dokumentacija
Mirusiojo parvežimas iš užsienio prasideda reikalingų dokumentų surinkimu ir teisingu užpildymu. Kiekvienoje šalyje reikalavimai šiek tiek skiriasi, tačiau yra bendri dokumentai, kuriuos būtina pateikti.
Reikalingi dokumentai
Norint pervežti mirusiojo kūną, privaloma laikytis tam tikrų valstybių sutartų higienos reikalavimų: kūną vežti specialiai pervežimui pritaikytame karste ir gabenti specialiai pervežimui pritaikytame automobilyje, turinčiame šaldymo įrangą. Be to, kiekvienoje šalyje yra nustatyta skirtinga tvarka, yra kalbos barjeras.
Kokių dokumentų reikia palaikų pervežimui?
- Įgaliojimas, kuriuo artimieji įgalioja laidojimo įmonę pasirūpinti velionio palaikų pargabenimu iš užsienio šalies. Šiame dokumente turi būti tokia įgaliojančiojo informacija: asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas. Taip pat gali reikėti įgaliojančiojo asmens paso nuotraukos. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
- Mirusiojo asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta.
- Mirusiojo mirties duomenys: mirties data ir vieta. Taip pat gali reikėti mirusiojo paso nuotraukos ir mirties liudijimo kopijos.
- Kontaktiniai užsienio valstybės institucijų duomenys: ligoninės, morgo, policijos, koronerio (angl. Coroner) įstaigos pavadinimas, telefono numeris, el. pašto adresas, adresas ir kita turima informacija.
- Kiti dokumentai: kai kurios šalys gali pareikalauti pateikti gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, skyrybų liudijimą, duomenis apie velionio veiklą, adresą, informaciją apie artimiausius šeimos narius ir kitus duomenis.
Pirmiausia artimieji turi įgalioti palaikų parvežimo bendrovę pasirūpinti velionio palaikų parvežimu iš užsienio valstybės. Šis dokumentas leidžia palaikų parvežimo bendrovei sutvarkyti užsienio valstybėje, kurioje yra mirusiojo palaikai, visus formalumus ir pasirūpinti palaikų pargabenimu. Taip pat reikalinga informacija apie mirusįjį: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, vieta, mirties data ir vieta, bei mirusiojo paso nuotraukos ir mirties liudijimo kopijos.
Svarbiausia, ką dar turi padaryti artimieji - pateikti mirusiojo pasą arba jo kopiją. Patarimas visiems - turėti savo artimųjų pasų kopijas, nes niekada negali žinoti, kada gyvenime jų gali prireikti. Taip pat reikalinga metrikacijos skyriuje išsiimti tarptautinį gimimo liudijimą (forma A). Priklausomai nuo to, kurioje šalyje ištiko mirtis, gali reikėti ir santuokos liudijimo (forma B). Tai yra dokumentai, kurių prašoma dažniausiai. Vis dėlto, net toje pačioje šalyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, skirtinguose miestuose gali skirtis ir reikalavimai - pasitaiko atvejų, kai reikalingas ir sutuoktinio/ės pasas, gimimo liudijimas. Dėl reikalingų dokumentų visą informaciją pateikia įmonė. Jei artimųjų paso kopijų neturima, procesas užsitęsia, nes kreipiamasi į visas institucijas, kurios gali turėti kokį nors dokumentą su asmens nuotrauka. Įdomu tai, kad Lietuvoje negalima gauti nei paso, nei asmens tapatybės kortelės kopijos iš institucijų, kas turėtų būti įmanoma, kai žmogus miršta.
Leidimai ir patvirtinimai
Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuoja, kad užsienio valstybėje mirusių piliečių palaikus galima parvežti į Lietuvą tik pagal tos valstybės nustatytą tvarką ir turint Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės išduotą leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste. Parvežant į Lietuvą mirusiojo palaikus urnoje, specialaus leidimo nereikia.
Tarptautiniame palaikų pervežime egzistuoja dokumentas, kurį galima pavadinti „pasu mirusiajam” - tai Laissez-Passer pour un Corps arba tiesiog palaikų pervežimo leidimas. Leidimą išduoda šalies, kurioje įvyko mirtis, kompetentinga institucija - dažniausiai sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga. Leidimo gavimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, ypač jei mirtis įvyko savaitgalį ar švenčių metu.
1973 m. spalio 26 d. Strasbūre buvo priimtas laissez-passer Susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo reikalavimų ir išdavimo tvarkos, kurį Lietuva ratifikavo 2009 m. gegužės 21 d. Šis susitarimas palengvina palaikų pervežimo procedūras tarp jį ratifikavusių šalių (virš 20 Europos šalių). Leidimas surašomas dviem kalbomis: tos šalies, kurioje išduodamas leidimas, valstybine kalba ir anglų kalba. Leidime privaloma nurodyti mirties priežastį (taip pat nurodyti, ar mirė nuo užkrečiamos ligos).
Gauti leidimui būtina pateikti patvirtintos formos paraišką, prašančiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, mirties liudijimą, tiekėjo karsto atitikties deklaraciją, pažymą iš įstaigos, kuri balzamavo ar atliko autopsiją, kad kūne nėra pašalinių daiktų ar medžiagų. Leidime nurodomi svarbiausi mirusiojo asmens duomenys - vardas, pavardė, gimimo ir mirimo datos, amžius, mirties priežastis, transportavimo rūšis ir maršrutas.
Europos Parlamentas 2003 m. priėmė rezoliuciją 2003/2032 (INI), kurioje buvo apibrėžta tvarka Europos Bendrijos piliečiui mirus ne jo kilmės valstybėje, jo kremavimo, balzamavimo, laidojimo ir kitos procedūros. Europos Bendrijos vizija, kad bendrijai priklausančių šalių piliečiai gali laisvai judėti Bendrijos viduje, nepasibaigia jiems mirus. Judėjimo laisvė ir laisvė apsigyventi ten, kur norima, neturėtų būti suvaržyta biurokratiniais formalumais. Europos Bendrija pripažino, kad asmuo, miręs ne savo kilmės šalyje (Bendrijos viduje), traktuojamas kaip pilietis, miręs savo šalyje. Rezoliucijoje komisija buvo skatinama užtikrinti, kad būtų suderintas vienodas (standartai ir procedūros) tarpvalstybinis palaikų gabenimas.
2005 m. liepos 27 d. priimtame reglamente buvo nurodyta, kaip turi būti identifikuojamas mirusysis:
- Kūnas turi būti identifikuotas išvykimo šalies laidojimo įmonės ar techniko.
- Identifikuojantys elementai turi būti nurodyti kūno laissez-passer leidime.
- Prie kūno (riešo ar kulkšnies) turi būti pritvirtinama identifikavimo apyrankė, o karstas turi būti apsaugomas nenuimama identifikavimo etikete ir karstas apvyniojamas.
Kūno paruošimas transportavimui
Priklausomai nuo mirties priežasties, transportavimo trukmės ir šalies reikalavimų, palaikai gali būti balzamuojami arba ne. Jei mirusysis gabenamas lėktuvu, būtina kūną balzamuoti. Kai kuriose šalyse, pvz., Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, leidžiama iš šalies palaikus išvežti tik balzamuotus ir tik su tos šalies sertifikuotu dvigubu (vidiniu cinkuotu ir išoriniu mediniu) karstu, kuris kainuoja apie 1500 EUR.
Sanitariniai reikalavimai apima ir specialius karstus. Tarptautiniam pervežimui skirti karstai turi būti hermetiški, dažnai su cinko įdėklu, kad užtikrintų biologinį saugumą. Reglamente taip pat nustatyti transportavimui skirto karsto reikalavimai. Karstas turi būti pagamintas iš kietos medžiagos (Europoje naudojama mediena), kuri yra biologiškai skaidoma. Jis taip pat turi būti nepralaidus, o nepralaidumą užtikrinančios medžiagos turi būti biologiškai skaidomos ir atitikti krematoriumuose taikomus standartus.
Siekiant pervežti žmogaus palaikus per valstybių sienas, jie turi būti paruošti ir įdėti į reikalavimus atitinkantį karstą. Palaikai turi būti vežami dvigubame karste. Viduje esantis karstas turi būti iš metalo ir hermetiškai uždarytas. Šio karsto dugne turi būti bent 5 cm sluoksnis antiseptiko (pjuvenos, durpės ar medžio anglies) su higroskopine medžiaga. Šis metalinis karstas įdedamas į medinį karstą, kuris hermetiškai uždaromas.
Mirusiojo palaikų tvarkymo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad palaikai įdėti į specialiai pervežti skirtą dvigubą karstą, yra vienas iš dokumentų, reikalingų leidimui gauti.
Kremavimas užsienyje
Mirusiojo kūnas taip pat gali būti kremuojamas, tačiau tai daryti užsienyje dažnai yra brangiau nei gabenti kūną karste. Nors užsienio šalyse pateikiama patraukli kremavimo kaina, vėliau gali atsirasti papildomos sąlygos ir mokesčiai, kurie gali kainą gerokai išpūsti. Dėl to, priklausomai nuo to, iš kurios šalies transportuojami palaikai, patariama kremuoti kūną Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje (jei keliaujama iš Skandinavijos šalių), arba Lenkijoje (jei grįžtama iš kitų Europos šalių). Kremuotiems palaikams vežti urnoje jokie specialūs reikalavimai netaikomi.
Transportavimo būdai ir laikas
Palaikų pervežimui egzistuoja trys pagrindiniai būdai: oro transportas, jūrų transportas ir sausumos transportas. Specializuotos įmonės palaikams transportuoti naudoja specialų transportą, atitinkantį tarptautinius palaikų transportavimo sanitarinius ir techninius reikalavimus.
Transporto rūšys
- Oro transportas - greičiausias, bet ir brangiausias būdas. Daugelis oro linijų turi specialias procedūras palaikų pervežimui, tačiau ne visos teikia šią paslaugą. Pargabenimas lėktuvu trunka apie 1-2 dienas, priklausomai nuo jungtinių skrydžių.
- Jūrų transportas - rečiau naudojamas, bet kartais vienintelis įmanomas variantas, ypač pervežant palaikus iš tolimų šalių.
- Sausumos transportas - dažniausiai naudojamas Europos ribose. Tai gali būti specialūs katafalkai arba įprasti automobiliai, pritaikyti palaikų pervežimui. Autotransporto priemonė turi specialią šaldymo įrangą, kuri patikimai viso transportavimo metu palaiko reikalingą temperatūrinį režimą. Palaikų transportavimo automobilyje vairuotojo salonas yra izoliuotas nuo automobilio dalies, kurioje gabenamas velionis. Taip pat yra įmontuota speciali apsauga, kuri prilaiko karstą nuo slydimo jį transportuojant.
Kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad transporto priemonė turi visus reikiamus leidimus palaikų pervežimui. Jei artimasis mirė, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje, sausumos transportas bus visiškai tinkamas.
Trukmė
Palaikų pargabenimas iš užsienio gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų, ar net ilgiau, priklausomai nuo individualios situacijos. Laikotarpis per kurį žmogaus palaikai parvežami gali skirtis priklausomai nuo atstumo, aplinkybių dėl kurių mirė (žuvo) asmuo, dokumentų parengimo, reikalingų leidimų išdavimo ir kitų priežasčių. Ilgiausiai užtrunka dokumentų ir formalumų tvarkymas, dokumentų vertimas, apostilės gavimas (jei reikia).
Leidimų ir dokumentų parengimas dažniausiai užtrunka nuo vienos iki septynių dienų, tačiau gali užtrukti ilgiau, jeigu vykdomas tyrimas dėl žmogaus mirties aplinkybių. Idealiu atveju, nors tokių, kaip sako Donatas, paprastai nebūna, kūną į Lietuvą galima pargabenti per savaitę, daugiausia - dvi. Vis dėlto, kai neturima paso ar jo kopijos, viskas gali trukti iki mėnesio. Be to, dokumentacija gali skirtis priklausomai ir nuo mirties priežasties: ar žmogus mirė ligoninėje, ar jis rastas miręs namuose ar gatvėje. 95 proc. atvejų, kai asmuo miršta ne ligoninėje, pradedamas policijos tyrimas - tai gali prisidėti prie išsitęsusių procedūrų.
Daugelyje šalių duodamas 20-30 dienų terminas perimti kūną, kitu atveju jis gali būti palaidotas, tuomet susiduriama su dar daugiau iššūkių. Atstovai pažymi, kad kai yra pasirašomas įgaliojimas, nuo to momento bendravimą su institucijomis perima transportavimą vykdanti įmonė, nebent artimieji pageidauja kitaip. Anot Donato, 20 proc. atvejų patys artimieji nori dalyvauti procese ir prisidėti ten, kur tik gali.
Svarbu pabrėžti, kad vietinių ligoninių išduotas medicininis mirties liudijimas nėra tapatus tarptautiniam mirties liudijimui. Kol nėra tarptautinio mirties liudijimo, kūnas negali būti gabenamas į Lietuvą. Tokiu atveju geriau palikti kūną ligoninėje, kas dažnu atveju yra nemokama ir galima laikyti iki savaitės, nei gabenti į privatų morgą, kas kainuoja po 80-100 eurų per dieną.
Išlaidos ir finansinė parama
Palaikų parvežimas iš užsienio - brangi procedūra, kurios kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų, priklausomai nuo atstumo, transportavimo būdo ir kitų aplinkybių. Kaina susideda iš kelių dalių ir priklauso nuo to, iš kurios šalies reikia parvežti mirusįjį.
Kaštų struktūra
- Tiesioginės transportavimo išlaidos: 1000 - 2500 EUR.
- Mokesčiai už dokumentus užsienio institucijoms: 50 - 500 EUR.
- Mokestis morgui užsienyje: 0 - 2500 EUR.
- Cinkuotas karstas: 0 - 1500 EUR.
Važiuojant automobiliu, pargabenimui vežamasi savo cinkuotą karstą, ir parvežus mirusįjį, artimieji jį perkelia į savo įsigytą karstą, tai kainuoja 0 EUR. Tačiau, kaip minėta, kai kurios šalys reikalauja pirkti vietinius karstus, kurie gali kainuoti apie 1500 EUR. Pavyzdžiui, kūno pervežimas iš Vokietijos gali atsieiti nuo 1,6 iki 2,5 tūkst. eurų, iš Jungtinės Karalystės - apie 2-3 tūkst. eurų. Užsienyje būna įvairių atvejų, kurie gali išauginti kainą, pavyzdžiui, vienose šalyse reikalaujama pirkti karstą gabenimui būtent iš tos šalies, arba reikalaujama pirkti tam tikras paslaugas, kurios net nereikalingos. Taip pat yra šalių, kuriose propaguojamos išskirtinai vietinės įmonės arba reikalaujama susimokėti nemenkas sumas, kad kūną būtų galima paimti ir repatrijuoti. Praktikoje yra buvę atvejų, kai už paslaugas Tailande iš šeimos buvo paprašyta keliasdešimties tūkstančių eurų.
Valstybės parama
Prireikus gabenti kūną į Lietuvą iš kitų šalių, galima gauti paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma sieks 3780 eurų.
Kad galėtų gauti išmoką, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- Vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 663 Eur).
- Su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant - asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija - pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių - posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).
Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos teisei į paramą palaikams parvežti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos gautas pajamas arba pagal mėnesio, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, gautas pajamas. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota - paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.
Finansinės pašalpos suteikimui būtinos dvi sąlygos: pirma, pašalpa gali būti suteikta tuo atveju, jeigu užsienyje miręs ar žuvęs asmuo buvo neapsidraudęs, arba, kai asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis. Antra, didesnė tikimybė gauti valstybės finansinę pašalpą, jei mirusio (žuvusio) asmens šeima ar artimieji giminaičiai turi mažas pajamas (kai šeimos arba jo artimo giminaičio šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 3 (trijų) valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP), kurios šiuo metu siekia 663 eurus per mėnesį).
Iššūkiai ir patarimai
Palaikų parvežimas iš užsienio - tai ne tik logistinis, bet ir teisinis iššūkis, reikalaujantis kantrybės, žinių ir, dažnai, pagalbos iš šalies. Mirtis užsienyje - tai ne tik teisinis labirintas, bet ir emocinis išbandymas, kurio metu tenka priimti sunkius sprendimus skausmo apimta širdimi.
Sudėtingos situacijos
Mirusiojo parvežimo iš užsienio ir taip sudėtingos procedūros gali pailgėti ir pasunkėti tokiu atveju, kai mirusysis miršta dėl nusikalstamos veikos ir būna iškeliama byla jo mirties aplinkybėms nustatyti. Tai gali prailginti kūno išdavimo procesą neribotam laikui, nes teismo medicinos ekspertas (koroneris) ir policija turi išduoti leidimą repatrijuoti palaikus. Tam būtina samdyti specialistus, kurie žino reikalingas atlikti procedūras ir moka bendrauti su policijos, teismo medicinos ekspertais ir kitomis institucijomis.
Taip pat dokumentų tvarkymas ir pargabenimas apsunkinamas, jei velionis sirgo ir mirė nuo infekcinės ligos. Infekcinės ligos būna dviejų kategorijų: mažiau užkrečiamos ir užkrečiamos ligos. Gabenant kūną, kuris mirė nuo infekcinės ligos, laikoma, kad gabenama infekcinė medžiaga, todėl yra nustatytos griežtos kūno pakavimo taisyklės. Jei liga laikoma itin užkrečiama, užsienio institucijos gali neišduoti specialaus leidimo gabenti palaikų ir reikalauti palaikų kremavimo vietoje.
Muitinės procedūros - tai vieta, kur dažniausiai kyla problemų. Pirmiausia, visi dokumentai turi būti tinkamai patvirtinti. Tai reiškia, kad juos reikia apostiluoti arba legalizuoti (priklauso nuo šalies). Antra, dokumentų vertimai turi būti atlikti įgaliotų vertėjų ir notariškai patvirtinti. Trečia, būtina patikrinti, ar karstas atitinka visus reikalavimus.
Praktiniai patarimai
Nesate vieni. Mirusiojo parvežimas iš užsienio yra delikatus reikalas, kuris reikalauja nuolatinio kontakto su užsienio institucijomis ir klientais, kurie siekia repatrijuoti velionio palaikus. Žinojimas, ko tikėtis ir kaip veikti, gali labai palengvinti šį procesą.
- Vos gavę mirties liudijimą, nedelsdami kreipkitės į Lietuvos konsulinę įstaigą toje šalyje.
- Patikrinkite, ar mirusiojo ar šeimos narių draudimo polisai dengia repatrijavimo išlaidas.
- Darykite visų dokumentų kopijas - ir ne po vieną!
- Vedkite išsamų pokalbių žurnalą - užsirašykite, su kuo kalbėjote, kada ir ką jums pasakė.
- Nekuklinkite prašyti pagalbos - konsulatų darbuotojai, laidojimo namų specialistai tikrai padės.
- Ruoškitės papildomiems terminams - viskas užtrunka ilgiau, nei tikitės.
- Jei artimojo religija ar kultūrinės tradicijos numato specifinius laidojimo reikalavimus, iš anksto pasitarkite su tos religijos dvasininku ar bendruomenės atstovu užsienio šalyje.
- Rūpinkitės savimi šio proceso metu. Stresas, nuovargis, emocinis krūvis gali būti milžiniškas.
tags: #uzsienyje #vairuotojo #mirusiojo #kunas