Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę nedideli odos sužeidimai bei rimtesnės traumos. Bet kokia žaizda - tiek, atrodo, nedidelis įbrėžimas, tiek rimtesnis gilesnių audinių ar net organų pažeidimas - yra atviri vartai antrinei infekcijai. Ypač susižeidus gamtoje, į žaizdą gali lengvai patekti stabligės, botulizmo ir kitų pavojingų sukėlėjų. Susižeidus, pavyzdžiui, užlipus ant surūdijusio vinies, atsiranda pavojus užsikrėsti stablige.
Pirmoji pagalba susižeidus
Pirmiausia, kad ir kokia žaizda bebūtų, prieš liečiantis prie jos būtina nusiplauti rankas. Jei yra galimybė, žaizdą patariama nuplauti šiltu vandeniu ir muilu, geriausia - tekančiu. Kitu atveju tiks bet koks švarus vanduo, kad ir mineralinis. Po to žaizdą reikia nusausinti. Nereikėtų skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei.
Žaizdos dezinfekavimas
Toliau reikia pasirūpinti žaizdos dezinfekavimu antiseptinėmis priemonėmis, slopinančiomis mikroorganizmų dauginimąsi. Puikus pasirinkimas - specialus dezinfekuojamasis purškalas, kuriuo dabar daugelis iš anksto pasirūpina prieš kelionę. Išvykose, kada ne visada yra galimybė nusiplauti rankas po liestų nešvarių paviršių ar daiktų, tokią priemonę itin pravartu turėti.
Kelionės vaistinėlėje vietą gali rasti ir kitos žaizdai praplauti ir dezinfekuoti skirtos priemonės - specialūs tirpalai, geliai, padedantys išvalyti žaizdą ir skatinantys gijimą. Tačiau juos naudojant reikėtų įvertinti žaizdą, jos gylį, paciento amžių. Norint dezinfekuoti žaizdą, galima aplink ją (bet ne pačią žaizdą) patepti ir trupučiu jodo, šiek tiek praskiesto su vandeniu.
Ko negalima daryti dezinfekuojant žaizdas?
- Negalima ant žaizdos pilti įvairių spiritinių skysčių, jodo tirpalo, briliantinės žalumos, nes tiesiogiai su šiais skysčiais kontaktavę audiniai žus, ir gijimo procesas bus sudėtingesnis.
- Griežtai draudžiama barstyti įvairius antiseptinius miltelius.
- Negalima naudoti jokių liaudiškų priemonių - miltų, kiaušinio baltymo, druskos ir kt.
Tvarstymas ir stebėjimas
Ant žaizdos uždėjus sterilų tvarstį reikėtų stebėti situaciją. Jeigu pasireiškia stipraus uždegimo požymiai - oda aplink žaizdą parausta, skauda, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją. Reikia nepamiršti įvertinti ir aplinkybių, kaip buvo susižalota.
Jei nubrozdinimas yra sausas, nėra šlapiavimo, geriau sužeistos vietos išvis niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus užsideda šašas, kuris sudaro natūralią apsaugą ir sudaro sąlygas gijimui. Tuomet geriausia tiesiog uždėti sterilų tvarstį, kuris apsaugotų nuo antrinės infekcijos.
Stabligė: pavojus užlipus ant vinies
Stabligė - ūminė, dažnai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskiriamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis raumenų traukulius. Šia liga užsikrečiama stabligės bakterijoms arba sporoms patekus į žaizdą. Ypač pavojingos gilios, dirvožemiu užterštos arba purvinais įrankiais, aprūdijusiais rakandais padarytos žaizdos, tačiau stablige galima užsikrėsti ir per bet kurias kitas žaizdas: įkandus gyvūnui, stipriai nušalus, nusideginus ugnimi ar cheminėmis medžiagomis, nusiplikius verdančiais skysčiais, per pragulas.
Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių (arklių, avių, galvijų, šunų, kačių, žiurkių ir kt.) taip pat ir žmonių žarnyne. Šios sporos su išmatomis patenka į dirvožemį. Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia, tačiau pakliuvus į žaizdas - užsikrečiama šia mirtina infekcija.
Stabligės simptomai ir eiga
Pirmieji ligos požymiai atsiranda dažniausiai 7-14 dieną po sužeidimo. Tai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Į žaizdą patekusios stabligės bakterijos sparčiai dauginasi ir išskiria toksinus, paveikiančius nervų sistemą. Vėliau atsiranda ligai būdinga, vadinamoji sardoniška šypsena.
Stabligės sukeliami spazmai ima stiprėti ir dažnėti, apima vis daugiau raumenų grupių. Ligoniui periodiškai susitraukia kaklo, sprando, nugaros ir liemens raumenys. Raumenų spazmai išplinta po visą kūną, apima liemens ir galūnių raumenis, išryškėja kramtomųjų raumenų, veido, nugaros, pilvo raumenų spazmai. Stabligės spazmai yra labai skausmingi ir varginantys, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant jie gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu gali lūžti ilgieji kaulai, dantys.
Diagnostika ir gydymas
Stabligė paprastai nustatoma pagal ligai būdingus, pirminius simptomus - žandikaulių ir veido spazmus, taip pat įvertinus anamnezę. Nustačius stabligę, ligonis gydomas ligoninėje, įprastai - intensyvios terapijos skyriuje. Stablige sergančiam ligoniui sušvirkščiama serumo prieš stabligę, stabligės anatoksino arba specifinio imunoglobulino.
Stabligės statistika Lietuvoje
Dėl aktyviai vykdomos prevencijos ir geros medicininės priežiūros susirgus, stabligė yra labai reta liga. Lietuvoje kasmet fiksuojami pavieniai stabligės atvejai, vidutiniškai suserga 1-2 žmonės. NVSC duomenimis, 2010-2023 m. registruoti 22 stabligės atvejai, iš jų 8 atvejai baigėsi mirtimi. Pernai šalyje ši liga buvo diagnozuota trims asmenims: vienam asmeniui, priklausančiam 18-24 m. amžiaus grupei, ir dviem - 25-44 m. amžiaus. Šiemet sausio-liepos mėnesį buvo užfiksuotas vienas stabligės atvejis, kuris, deja, baigėsi mirtimi.
Kodėl taip pavojinga žengti ant surūdijusios vinies? - Louise Thwaites
Stabligės prevencija - skiepai
Persirgus stablige ir pasveikus, natūralus imunitetas nesusidaro, todėl svarbu atminti, kad efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos, yra skiepai. Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimų kalendorių nuo stabligės vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės). Imunitetas nuo stabligės nėra ilgalaikis, todėl suaugusiems rekomenduojama skiepus „atnaujinti“ kas 5-10 metų.
Didesnė rizika susirgti stabligė yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 10 metų. Taip pat didesnė rizika susirgti šia liga yra žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs.
Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo gydytoją.
Bendrieji patarimai ir antiseptikų pasirinkimas
Antiseptikai - vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika.
Kas ypač svarbu pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę:
- Vaisto veiksmingumas.
Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos - jodo povidono - savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
- Vaisto vartojimo forma.
Betadine gaminamas dviejų formų - 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Vandeninis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.
- Patogumas.
Betadine - modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines.
Nereceptiniai vaistiniai preparatai - Betadine® 100 mg/ml odos tirpalas ir Betadine® 100 mg/g tepalas. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu. Daugiau informacijos apie stabligę rasite www.nvsc.lrv.lt.
tags: #uzlipau #ant #vinio #pamelynavo