Šiame straipsnyje analizuojamos teisinės nuostatos, susijusios su administracine atsakomybe už informacijos nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir darbuotojų galimybėmis neatvykti į darbą, nepažeidžiant darbo teisės aktų.
Administracinė atsakomybė už informacijos nepateikimą VDI
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, padarytą pakartotinai, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 900 iki 1400 eurų. Numatyta administracinė atsakomybė ir fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį.
Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ir 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda.
Darbo laiko režimai ir neatvykimas į darbą
Skaitytojo atveju, kai vadovai tvirtina, jog išleidimas darbo metu būtinais reikalais yra teisiškai negalimas be naujos darbo sutarties, kurioje būtų numatyta suminė darbo laiko apskaita, reikėtų individualiai paanalizuoti lokalinius darbovietės aktus: darbo sutartį, darbo tvarkos taisykles, kolektyvinę sutartį (jei tokia yra sudaryta ir pan.). Darbo laiko režimas yra nustatomas darbo tvarkos taisyklėse, kurias tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Šis režimas yra neatsiejama įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos dalis, privaloma kiekvienam darbuotojui.
Darbo laiko režimų įvairovė
Be labiausiai paplitusio įprasto režimo, kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas su iki 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti, dirbant viena pamaina, yra išskirtini ir kiti, mažiau populiarūs, darbo laiko režimai:
- Individualus
- Lankstusis
- Pamaininis darbas
- Neterminuota darbo diena
- Suskaidyta darbo diena
- Darbo laiko režimas esant suminei darbo laiko apskaitai
Neatvykimas į darbą administracijos leidimu
Teisininkė A. Dobromilskytė nurodo, jog suminė darbo laiko apskaita nėra vienintelis pateiktos situacijos sprendimo būdas. Visų pirma, darbuotojai gali naudotis neatvykimu į darbą administracijos leidimu. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką, todėl už jį nemokamas atlyginimas. Taip pat darbuotojas nėra įpareigotas ir darbdavys negali reikalauti atidirbti už valandas ar dienas neatvykus į darbą administracijos leidimu. DK ar kiti norminiai teisės aktai nenumato pagrindų bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės - ji yra nustatoma šalių susitarimu arba lokaliniais teisės aktais.
Kitos teisinės įforminimo galimybės dirbti trumpesnį darbo laiką
Atvejais, kai administracijos leidimas neduodamas, ir esant poreikiui darbuotojui dirbti trumpesnį darbo laiką negu įprasta darbo laiko trukmė, egzistuoja dar ir kitos teisinės įforminimo galimybės:
- Suminė darbo laiko apskaita
- Ne visas darbo laikas
- Kitos galimybės (tėvadieniai, apmokamos atostogos, neapmokamos atostogos ir kt.)
Suminė darbo laiko apskaita
Darbdavys, siekdamas įvesti suminę darbo laiko apskaitą, turi atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba pagal tvarką, aprašytą kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, jog suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas negali būti taikomas asmenims iki 18 metų, taip pat ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, arba kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems suminės darbo laiko apskaitos darbo režimas gali būti taikomas tik su jų sutikimu.
Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui bei nustatomas šalių susitarimu sudarant darbo sutartį ar jau sutarties vykdymo metu. Vadovaujantis DK 146 str., ne visas darbo laikas privalo būti nustatytas, jei to pareikalauja:
- Darbuotojas, jaunesnis nei 18 metų amžiaus
- Darbuotojas dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą
- Nėščia moteris, neseniai pagimdžiusi ar auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai
- Krūtimi maitinanti moteris ar darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų arba vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų
- Neįgalus darbuotojas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą
- Darbuotojas, slaugantis sergantį pagal sveikatos įstaigos išvadą šeimos narį
Pagal 2004 m. lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1508, kuriuo patvirtinta ne viso darbo laiko nustatymo tvarka, ne visas darbo laikas gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Taigi, ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo teikia darbdaviui rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką.
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos, jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data. Jei darbuotojas teikia rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nepranešus apie sprendimo priėmimą, laikoma, kad prašymas atmestas. Pažymėtina, jog darbdaviui su darbuotoju nepavykus susitarti, ginčai turi būti nagrinėjami individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka (DK XIX skyrius).
Būtina pažymėti, jog darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių darbo teisių apribojimų. Darbuotojams priklauso visos kasmetinės mokamos atostogos, visas jų darbo laikas įskaičiuojamas į stažą, jie turi teisę į kvalifikacijos kėlimą ir profesinę karjerą bei teisę gauti išmokas ir premijas pagal darbo įstatymus ir vietinius norminius aktus, išskyrus tai, kad darbo užmokestis skaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.
Tėvadieniai ir atostogos
Kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė nurodo, kad kita galimybė, esant poreikiui darbuotojui dirbti trumpesnį darbo laiką negu įprasta darbo laiko trukmė, yra tėvadieniai bei atostogos. Vadovaujantis DK 214 straipsniu, darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Šių vadinamų tėvadienių tikslas - auginantiems vaikus tėvams suteikti papildomą poilsio dieną, kad tėvai pabūtų kartu su vaikais, galbūt aplankytų sveikatos priežiūros įstaigas ar išspręstų kitus vaikams svarbius klausimus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šią poilsio dieną gali paimti ir mama, ir tėtis. Taip pat darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Tėvadienius apmoka darbdavys. Darbuotojas, norėdamas pasiimti laisvą dieną su vaiku susijusių klausimų sprendimui, turėtų rašyti prašymą darbdaviui.
Už pirmuosius atostogų metus kasmetinės apmokamos atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Suteikiant atostogas rašomas įsakymas, kuriame nurodoma, už kuriuos darbo metus suteikiamos atostogos, išėjimo į atostogas ir grįžimo po atostogų diena.
Nemokamos atostogos, įtvirtintos DK 184 straipsnyje, yra viena iš tikslinių atostogų rūšių, už jas nėra kompensuojama, nėra mokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos.
Apibendrinant visa tai, kas aukščiau išdėstyta bei į tai, kad darbo santykiai yra reglamentuojami tiek centralizuotais teisės aktais, tiek lokaliniais, nepriklausomai nuo to ar darbuotojai sutinka su darbo laiko režimu esant suminei darbo apskaitai, ar ne, esant DK 146 str. 1 dalies 2-6 punktuose, 165 str., 214 str. išvardintiems atvejams, darbdaviui atsiranda pareiga sutrumpinti darbo laiką. Visais kitais atvejais darbuotojas, norėdamas darbo metu nusišalinti nuo darbo, turėtų iš anksto dėl to susitarti su darbdaviu.
Vis dėlto, norint skaitytojui pasiūlyti palankiausią situacijos sprendimo būdą, reikėtų individualiai paanalizuoti pateiktą atvejį, atsižvelgiant tiek į individualią darbuotojo teisinę padėtį, tiek į darbdavio veiklos bei išleistų norminių aktų specifiką.
Medicininės knygelės (forma Nr. 048) atsisakymas ir atestacijos
Latvijos Ministru kabineta (MK) noteikumiem Nr.447 yra atšaukta prievolė užtikrinti asmens medicininę knygelę, pakeičiant ją išvada apie asmens tinkamumą vykdyti darbo pareigas (forma Nr. 048). Kartu MK noteikumiem Nr.447 yra nustatyti įpareigojimai dirbantiems asmenims, kurie dirba darbą, galintį kelti riziką kitų žmonių sveikatai, nevykdyti darbo pareigų ir informuoti darbdavį apie nedarbingumą, jei šis asmuo yra užsikrėtęs kokia nors infekcine liga ir gali kelti grėsmę paslaugos gavėjo sveikatai.
Pavyzdžiui, maisto pramonėje dirbančio darbuotojo pareiga yra nevykdyti darbo pareigų, jei jis yra užsikrėtęs kokia nors žarnyno infekcine liga, apie kurią gali liudyti kuris nors iš galimų infekcinės ligos požymių, pavyzdžiui, viduriavimas ar vėmimas. Vaikų stovyklų vadovai privalo siųsti vaikų stovyklų darbuotojus, kurie artimai bendraus su vaikais, prieš pradedant darbo pareigas pas šeimos gydytoją, kad gautų išvadą, jog darbuotojas neserga aktyvia tuberkulioze ir nėra infekcinis. Jei darbuotojui per paskutinius metus buvo atlikta privaloma sveikatos apžiūra, nustatyta pagal 2001 m. lapkričio 27 d. MK noteikumus Nr. 447, ji yra galiojanti.