Turto konfiskavimas už vairavimą išgėrus Lietuvoje

Kas yra turto konfiskavimas?

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, turto konfiskavimas - tai priverstinis bet kokio pavidalo turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, sprendžiant nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės klausimus, siekiama įgyvendinti idėją, kad daryti nusikalstamas veikas neapsimoka. Asmeniui bus ne tik pritaikyta kriminalinė bausmė, bet ir viskas, kas gauta iš nusikaltimo, bus paimta, įskaitant ir visas priemones, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamą veiką.

Teisinis pagrindas ir konfiskuojamo turto rūšys

Pagrindinis įstatymas, numatantis turto konfiskavimą baudžiamajame procese, yra Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK), kurio 72 straipsnis ir 72(3) straipsnis reglamentuoja išplėstinį turto konfiskavimą. Be Baudžiamojo kodekso, turto konfiskavimo pagrindus ir sąlygas už administracinius nusižengimus nustato Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 29 straipsnis.

Konfiskuojamo turto kategorijos

Paprastai konfiskuojamas turtas skirstomas į dvi pagrindines grupes:

• Nusikalstamos veikos rezultatas: Tai yra tai, ką asmuo gavo, padaręs nusikalstamą veiką. Pavyzdžiui, pagrobti pinigai ar turtas, gautas kyšis arba jo vertė.
• Nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė: Tai turtas, kuris buvo panaudotas padarant nusikalstamą veiką arba palengvinant jos padarymą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad menkavertis turtas, pavyzdžiui, įrankiai kaip kirvis ar peilis, nėra konfiskuojamas, o tiesiog sunaikinamas. Civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai, tokie kaip narkotikai, psichotropinės medžiagos, netikri pinigai ar naminukės varymo aparatai, taip pat sunaikinami arba, esant poreikiui, perduodami atitinkamoms valstybės institucijoms.

Privalomas konfiskuoti turtas konfiskuojamas visais atvejais, kai tai numato įstatymas.

Turto konfiskavimas neblaivių vairuotojų bylose

Nuo 2020 metų liepos 1 d., siekiant nusikalstamų veikų prevencijos, pabrėžiama, kad asmeniui ne tik bus pritaikyta kriminalinė bausmė, bet ir viskas, kas gauta iš nusikaltimo, paimta, įskaitant ir visas priemones, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamą veiką. Pastaruoju metu ypač dažnai kyla klausimų dėl automobilio konfiskavimo už vairavimą išgėrus.

Šeimos automobilio konfiskavimas

Šeimos automobilis gali priklausyti bendrai jungtinei nuosavybei arba būti asmeninė nuosavybė. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai bendrasavininkis panaudoja automobilį (dažniausiai neblaivūs vairuotojai), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, paprastai jis yra konfiskuojamas. Tai atspindi idėją, kad niekas negali turėti naudos iš nusikaltimo.

Yra buvę bylų, kai asmuo, būdamas neblaivus, stipriai viršija greitį, nekreipia dėmesio į šviesoforo signalus mieste, važiuoja didžiuliu greičiu ir sukelia eismo įvykį, kurio metu žūsta žmonės. Tokiais atvejais fiksuojami ne vienas pažeidimas.

Sprendimą priimančios institucijos

Klausimą dėl turto konfiskavimo sprendžia:

• Baudžiamosiose bylose: teismas.
• Administracinių nusižengimų teisenoje: institucijos, kurios pagal kompetenciją nagrinėja konkrečias bylas, kurių sankcijose yra numatyta konfiskavimo galimybė.

Turto, priklausančio tretiesiems asmenims, konfiskavimas

Įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, kuris priklauso ir ne kaltininkui. Baudžiamajame kodekse aiškiai įtvirtintos nuostatos, kad tam tikrais atvejais galima konfiskuoti turtą, nuosavybės teise priklausantį tretiesiems asmenims. Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme.

Teismų praktikoje pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad juo gali būti padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika.

Pavyzdys: Vienoje byloje sūnus vairavo tėvui priklausančią transporto priemonę. Tėvui ir sūnui buvo išsiųsti šaukimai į teismą. Kadangi nei tėvas, nei sūnus neatvyko duoti paaiškinimų, teismas konstatavo, kad egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo sąlyga, t. y. turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Tais atvejais, kai girto vairuotojo valdytas automobilis priklauso kitiems asmenims (sutuoktinei, tėvui, sūnui ir pan.), esant tam tikroms sąlygoms, teismas konfiskuoja ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą ir automobilį grąžina teisėtam jo savininkui.

Konstituciniai aspektai ir proporcingumo principas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Tai patvirtina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolas. Tačiau Konstitucinis Teismas, nuosekliai aiškindamas savo doktriną, yra pasakęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama tam tikrais atvejais. Tai priklauso nuo nuosavybės objekto pobūdžio, daromų teisės pažeidimų, taip pat nuo visuomenei būtino ir pagrįsto poreikio.

Jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra, nes Konstitucinis Teismas ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad, siekiant apsaugoti kitus asmenis, jų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, siekiant patenkinti tam tikrus visuomenei svarbius poreikius, gali būti taikomas turto konfiskavimas.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Praktinės aplinkybės ir automobilio vertės nustatymas

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, aukštesni teismai formuoja praktiką, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiaga patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Sprendžiant šį klausimą, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Tačiau jeigu turto konfiskavimas natūra sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties. Todėl taikomos ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Būtina iš anksto pasiruošti bylai, parengiant paaiškinimus dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių. Tačiau net jeigu už padarytą pažeidimą atitinkamame straipsnyje nėra numatyta privaloma automobilio konfiskacija, tai nereiškia, kad policija ar teismas jo nekonfiskuos. Galima argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.

Specialiosios priemonės ir transporto priemonės paėmimas

Padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežta transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar realizuojama/sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos sprendimu iki bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks teisenai. Tokiu atveju savininkas privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota, perleista ar sumažinta jos vertė, bei būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Jeigu transporto priemonės saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), ji realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Teisės aktų pokyčiai ir sankcijos už vairavimą išgėrus

Atsakomybė už vairavimą išgėrus nuo 2017 m.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kurio neblaivumas viršija 1,5 promilės, gresia nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas veikas, už kurias dabar atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuobaudos, jei byla nagrinėjama po šios datos. Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimo kodeksui (ANK) nuo 2017 m. sausio 1 d., sustabdžius neblaivų asmenį už vairo, kurio neblaivumas viršija 1,5 promilės, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą kraujo tyrimui. Nustačius didesnį nei 1,5 promilės neblaivumą, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.), už kurį numatoma iki 500 MGL (iki 19 000 eurų) dydžio bauda.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio - konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Administraciniai nusižengimai, už kuriuos numatomas transporto priemonės konfiskavimas

Apžvelgus teisės normas, pastebėtina, kad transporto priemonės konfiskacija daugeliu atveju priklauso nuo teismo sprendimo. Kaip matyti iš normų sankcijų, transporto priemonės konfiskavimas, kai skiriama bauda, yra įtvirtintas kaip alternatyvi papildoma nuobauda. Konfiskavimas gali būti numatytas už tokius nusižengimus:

• Asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, neturėdamas teisės vairuoti, užtraukia baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo.
• Asmeniui, kuris nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra tiesiogiai susijęs, neturėdamas teisės vairuoti, užtraukia baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
• Prekių ar kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną (kontrabanda) užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo (ANK 210 str.).

Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ANK 20 str. numatytų tikslų.

Vengimas pasitikrinti neblaivumą ir jo pasekmės

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų.

Jeigu administracinio nusižengimo protokole gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Šiuo metu yra palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą.

Vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir teisės atėmimas

Anksčiau, iki 2016-12-13 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) laikais, už administracinį teisės pažeidimą, už kurį būdavo skiriamas teisės vairuoti atėmimas, būdavo išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas ir asmuo galėdavo toliau vairuoti automobilį iki bylos išnagrinėjimo. Dabar, įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines ar kitas medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.).

Iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje. Taip pat pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d., asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Bylų nagrinėjimo pavyzdžiai ir teismų praktika

Eglės Radvilės atvejis

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prokuratūra siekė, kad iš neblaivios automobilį vairavusios buvusios kandidatės į Vilniaus merus Eglės Radvilės būtų konfiskuota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - apie 30 tūkst. eurų. Prokuratūra teigė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, nes E. Radvilei buvo nustatytas 2,06 promilės neblaivumas, o jos automobilis vingiavo per kelią, važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti E. Radvilę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo laikomas neteisingu.

Pati E. Radvilė pabrėžė nesutinkanti, kad iš jos būtų konfiskuojama vairuojamo automobilio vertę atitinkanti suma, argumentuodama savo aktyvia veikla ir būtinumu naudotis automobiliu. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė atleidžiantis E. Radvilę nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ji pripažino kaltę ir gailėjosi. Visgi, teismas nusprendė iš E. Radvilės atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui ir konfiskuoti dalį transporto priemonės vertės, t. y. 15 tūkst. eurų. E. Radvilė buvo sustabdyta prie vairo praėjusių metų spalio 2 d. Vilniuje, Žalgirio gatvėje, su 2,06 promilės girtumu, automobilyje su mažamete dukra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra galutinė instancija Lietuvoje, formuojanti teismų praktiką įvairaus pobūdžio bylose, ne išimtis - girtų vairuotojų bylos. Iš LAT išnagrinėtų bylų matyti, kad dažniausiai girtiems vairuotojams taikoma baudžiamosios atsakomybės forma yra arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba nuteisimas paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą.

Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas atsisakė konfiskuoti automobilį, motyvuodamas tuo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens sveikatos būklė yra labai prasta, todėl konfiskavus automobilį jam būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas.

Galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:

1. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
2. Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
3. Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
4. Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir jo galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės arba kito laiduotojo paskyrimo.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prokuratūra dažnai vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, laikydamasi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinkant su laidavimo institutu.

Apibendrinimas

Vairavimas išgėrus, ypač kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, yra rimtas nusikaltimas, už kurį asmens gali laukti bausmė - bauda, siekianti iki 19 000 eurų, areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir (ar) automobilio konfiskavimas. Konfiskuojamas gali būti tiek nusikaltimo rezultatas, tiek ir jo įrankis ar priemonė. Svarbu žinoti, kad net jeigu automobilis priklauso ne pažeidėjui, jis gali būti konfiskuotas, ypač jei savininkas prisiėmė riziką perduodamas automobilį ar yra artimas giminaitis. Nors nuosavybė yra neliečiama Konstitucijos nuostata, ji gali būti ribojama visuomenės poreikių labui. Tačiau yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės pasinaudojant laidavimo institutu, jei atitinkamos sąlygos tenkinamos. Svarbu iš anksto pasiruošti bylai ir žinoti savo teises bei galimas gynybos strategijas.

tags: #uz #girta #vairavima #gali #atimti #turta