Kelkraštis Kelių Eismo Taisyklėse: Sąvoka, Tikslai ir Naudojimas

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti KET. Eismo dalyviai privalo išmanyti KET ir jų laikytis, o jų elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Bendrosios taisyklės ir eismo dalyvių pareigos

Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams bei vykdyti jų nurodymus. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kintamos informacijos kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Duoti kelią specialiosioms transporto priemonėms

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto ir sustoti. Kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti.
• Kelyje su skiriamąja juosta šiuos reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Eismo dalyviai taip pat privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytais privalomais kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Vairuotojui draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės.

Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti ir pateikti galiojančius dokumentus. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Transporto priemonėms dalyvaujant viešajame eisme, vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus naudojant laisvų rankų įrangą arba transporto priemonės įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išlipęs iš transporto priemonės, vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.

Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia. Jie taip pat privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų.

Sąvokų paaiškinimai

Kelių eismo taisyklėse vartojamos specifinės sąvokos, kurios padeda užtikrinti vienareikšmį taisyklių interpretavimą ir vykdymą:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
• Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu. Taip pat kelias su kietąja danga kelio su biriąja danga ar kelio be dangos atžvilgiu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Kitos KET vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

Kelkraščio samprata ir naudojimas

Lietuvoje kelkraštis ir avarinė juosta dažnai yra neteisingai suprantami vairuotojų. Nors šios juostos atlieka labai svarbius saugumo tikslus, netinkamas jų naudojimas gali užtraukti baudas ir padidinti riziką kelyje.

Kelkraštis KET apibrėžiamas kaip šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija. Svarbu pabrėžti, kad kelkraštis nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Tai yra saugos elementas, turintis konkretų teisinį apibrėžimą ir aiškius tikslus.

Kelkraščio paskirtis ir leidžiami naudojimo atvejai

Kelkraštis yra skirtas apsaugoti labiau pažeidžiamus eismo dalyvius ir spręsti išskirtines saugumo situacijas:

• Jei nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako, pėstieji privalo eiti kelkraščiu.
• Kai nėra dviračių juostos ar dviračių tako, dviračiai gali naudoti tinkamą kelkraštį (pavyzdžiui, asfaltą ar betoną).
• Kelkraštis dažniausiai naudojamas priverstiniams stabdymams, avarinėms situacijoms ir situacijoms, kai saugumas reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Jei transporto priemonė sugenda, įvyksta techninis gedimas arba važiuoti toliau būtų nesaugu, dažniausiai saugus pasirinkimas yra perėjimas į dešinįjį kelkraštį.
• Tam tikrose situacijose vairuotojai privalo padėti greitosios pagalbos automobiliams pravažiuoti. Šioje situacijoje kelkraštis yra naudojamas sudarant avarinį koridorių specialiosioms transporto priemonėms.
• Gyvulių ganytojai, vadeliotojai, raiteliai ir panašūs eismo dalyviai taip pat gali naudotis kelkraščiu.

Motorinėms transporto priemonėms važiuoti kelkraščiu draudžiama, išskyrus priverstinio sustojimo atvejus (gedimas, avarija, būtinybė sustoti) arba siekiant išvengti eismo įvykio. Sustoti ir stovėti kelkraštyje galima, kai yra tikras poreikis, susijęs su saugumu arba priverstinėmis aplinkybėmis.

Draudžiami sustojimo ir stovėjimo atvejai

Kelių eismo taisyklės numato daugybę situacijų, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama. Šios nuostatos yra svarbios saugumui užtikrinti ir eismo srautui palaikyti:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra - važiuojamosios dalies krašto, mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
• Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Pažeidimai ir atsakomybė

Važiavimas kelkraščiu pažeidžiant KET pagal Lietuvos įstatymus traktuojamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas. Praktiškai tokio tipo pažeidimas dažniausiai vertinamas pagal ANK 417(1) straipsnį, kuris apima kelių eismo taisyklių nesilaikymą, įskaitant netinkamą kelio elementų, neskirtų įprastam transporto priemonių eismui, naudojimą. Pagal ANK 417(1) straipsnį taikytina bauda yra nuo 30 iki 90 eurų be vairavimo teisės atėmimo. Nors gali kilti pagunda naudotis kelkraščiu, kad aplenktumėte spūstis, tai darydami rizikuojate ir baudomis, ir saugumu.

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. naujos taisyklės reikalauja, kad vairuotojai priverstinio sustojimo atveju pastatytų įspėjamąjį trikampį tam tikrais atstumais: bent 25 m gyvenvietėse ir 50 m už jų ribų.

tags: #urie #is #siu #teiginiu #yra #teisingi