Šiame straipsnyje nagrinėjama administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, taip pat situacijos, kai vairuotojai vengia tikrintis blaivumą, ir su tuo susijusios teisinės pasekmės.
Teisinės problematikos nagrinėjimas administracinio nusižengimo bylose
Nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. [bylos numeris], teismui perduota su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarties. Apeliaciniu skundu S. S. ginčijo nutartį, kuria jo skundas nebuvo patenkintas, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimas liko galioti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasaciniame teisme išnagrinėjo bylą, kurioje asmuo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Teismas išaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą kyla tuomet, kai asmuo savo sąmoningais veiksmais ar neveikimu demonstruoja valią nesitikrinti, nors jam buvo suteikta tokia galimybė.
Byloje nustatyta, kad asmuo, sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Tokiam atsisakymui pritarė tai, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai ir judesiai buvo nekoordinuoti.
Argumentai ir teismo pozicija ginčuose dėl blaivumo patikrinimo
Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose ginčijo žemesnės instancijos teismų išvadas. Jų teigimu, teismai netinkamai vertino policijos pareigūnų veiksmų atitiktį teisiniam reguliavimui, nes pareigūnai, anot jų, nesilaikė neblaivumo nustatymo procedūrų. Taip pat buvo teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė vengimo tikrintis blaivumą požymį.
Kasacinis teismas atmetė šiuos argumentus ir pabrėžė, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
LAT pabrėžė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis policijos pareigūnų atliekamų veiksmų, nustatant asmens neblaivumo ar apsvaigimo požymius, sąrašas. Teismas nurodė, kad „Neblaivumo požymiams nustatyti gali pakakti sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių“.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pritardama žemesnės instancijos teismų pozicijai, padarė išvadą, kad policijos pareigūnai, įvertinę byloje pateiktas aplinkybes, laikėsi teisės aktų nustatytos neblaivumo patikrinimo procedūros. Policijos pareigūnas, įtaręs, kad asmuo yra neblaivus, prieš atliekant patikrinimą, kelis kartus pasiteiravo, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį. Į šį klausimą asmuo neatsakė, o vietoj to kartojo, kad ką tik valgė ir reikia laukti 20 minučių.
„Teisėjų kolegija byloje pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams, kad nuteistasis, bandydamas diktuoti savas patikrinimo sąlygas, vilkindamas patikrinimą, vengė pasitikrinti neblaivumą, nors tokia galimybė jam buvo suteikta“, - teigiama LAT pranešime spaudai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad asmuo, suprasdamas, kokios informacijos iš jo norima, tačiau siekdamas vilkinti patikrinimą alkotesteriu, iš esmės nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio gėrimo laiką, o tik siekė išvengti tikrinimo. Tokia situacija buvo tinkamai pripažinta vengimu tikrintis neblaivumą.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Viešinimo politika ir jos pokyčiai
Skaitytojai dažnai teiraujasi, kodėl spaudoje nebėra skelbiami neblaivių vairuotojų pavardės, kaip tai buvo daroma anksčiau. Anksčiau rajono žiniasklaidai Ukmergės rajono policijos komisariatas teikdavo informaciją apie policijai įkliuvusius neblaivius vairuotojus, įskaitant jų vardus ir pavardes.
Policijos komisariatas paaiškino, kad tokia tvarka pasikeitė dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo sugriežtinimo. Nors įstatymų pakeitimai vyko ir anksčiau, neblaiviųjų sąrašas nebeteikiamas jau ilgą laiką - paskutinį kartą tokia informacija „Ukmergės žiniose“ buvo išspausdinta 2013 m.
Dėl duomenų neviešinimo Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos teko atsakyti, kad „Nebeviešinami duomenys todėl, kad teismo sprendimai buvo nepalankūs tokiam viešinimui. O šių sprendimų policija privalo laikytis.“ Vidaus reikalų ministerija nurodė nekaupianti teismų sprendimų, todėl konkrečius teismo sprendimus galėtų patikslinti Nacionalinė teismų administracija. Tačiau ir ten, nežinant konkrečios situacijos, sunku pateikti išsamų atsakymą.
Pavyzdžiui, Vilniuje neblaivių vairuotojų duomenys buvo viešinami vadovaujantis Vilniaus miesto VPK viršininko 2004 m. balandžio 30 d. nurodymu.
Specifinės situacijos ir teisiniai išaiškinimai
Ukmergės krašto naujienų portalas vilkmerge.lt informavo apie teismo posėdį, kuriame liudijo policijos pareigūnai, sustabdę mero vairuojamą visureigį. Pareigūnai teisme aiškino, kad tos dienos detalių gerai nepamena ir nebuvo tikri, ar merui A. Kopūstui iš tiesų buvo sutrikusi kalba ir judesių koordinacija.
Policininkas teisme pasakojo, kad stabdydamas mero vairuojamą visureigį, pirmiausia patikrino vairuotojo dokumentus. Pro atdarą automobilio langą pareigūnas pajuto sklindantį salstelėjusį kvapą. Meras įpūtė 0,81 promilės.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė neigė visas mero gynybos versijas. A. Kopūstas į alkotesterį pūtė du kartus, ir rezultatas buvo beveik toks pats. Nurodoma, kad policijos naudojama įranga yra praėjusi metrologinę patikrą.
Ligoninėje, kurios steigėja yra rajono savivaldybė, taip pat nebuvo atlikti visi veiksmai, kad būtų galima teigti, jog A. Kopūstas vairavo blaivus. Gydytoja, žinodama, kad situacija yra ginčytina, turėjo paimti mero kraujo mėginį, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymima, kad 0,8 promilės girtumas per valandą negali išgaruoti iš žmogaus organizmo.
Ekspertė taip pat išreiškė įsitikinimą, kad išgėrus du 0,3 bokalus alaus, kaip tai aiškino A. Kopūstas, negali atsirasti toks girtumo laipsnis.
Teismui išklausius liudytojų parodymus, mero advokatas Valdas Kersnauskas paprašė pertraukos, norėdamas pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teismas patenkino šį prašymą. Kitas teismo posėdis buvo suplanuotas kitai savaitei, lapkričio 25 d. - senatis šioje byloje sueina lapkričio 25 d.
Policininkai pajuto nuo A. Kopūsto sklindantį alkoholio kvapą bei pastebėjo sutrikusią kalbą ir judesių koordinaciją. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 0,81 promilės girtumas. Tačiau po valandos meras nuvyko į savivaldybės kontroliuojamą Ukmergės ligoninę. Tuomet budėjusi gydytoja Rūta Striogienė nustatė, kad A. Kopūstas tuo metu buvo visiškai blaivus. Ji teisme liudijo, kad girtumas buvo tikrinamas ne tik alkotesterio pagalba, bet buvo atlikti įvairūs medicininiai testai.
Prevencinis darbas ir išimtinės aplinkybės
Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė. Tačiau nėra užtikrinta, kad administracinės baudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai atliktų prevencinį darbą.
Pasak advokato Dariaus Sosnovskio ir teisininkės Anos Rynkun, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiems sukelia didelį diskomfortą, ypač kai asmuo dirba vairuotoju, ir gali lemti darbo netekimą. Todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, visaip stengiasi išvengti atsakomybės.
Teismai visada laikėsi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas visas aplinkybių kompleksas, bylojančių pažeidėjo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu atveju individualiai.
Būtinasis reikalingumas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė
„Plačiau apsistokime prie vienos iš atsakomybę šalinančių aplinkybių - būtinojo reikalingumo. Lietuvos teisinėje sistemoje būtinasis reikalingumas yra aktualus, tačiau dar mažai nagrinėtas“, - sako D. Sosnovskis ir teisininkė A. Rynkun.
Būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau tariant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas:
- Grėsmė valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai.
- Realus, akivaizdus gresiantis pavojus.
- Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
Pateikiamas pavyzdys: jei namiškių (žmonos ar vaiko) sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus, nėra galimybės susisiekti su gydymo įstaiga, o vienintelis vairuotojas yra lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą. Tokiu atveju, net ir būdamas lengvai apsvaigęs, vairuotojas gali būti sustabdytas policijos pareigūnų. Nors ir gali būti surašytas administracinio pažeidimo protokolas, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir pateiktą medžiagą, turėtų prilyginti vairuotojo veiksmus veikimui būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neskirti sankcijos.
Teisinės sistemos spraga: vengimas tikrintis
„Aptarkime dar vieną įdomią situaciją, kurią galėtume pavadinti vairuotojus gelbėjančia teisinės sistemos spraga“, - siūlo advokatas D. Sosnovskis ir teisininkė Ana Rynkun.
Pateikiamas pavyzdys: asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį. Asmuo, po darbo dienos kavinėje išgėręs keletą bokalų alaus, norėdamas patogiai pasiekti namus, automobiliu pajudėjo link jų. Bevažiuodamas vairuotojas išvydo policijos tarnybinį automobilį ir, vengdamas sustabdymo, nusuko į šalutinį kelią, sustojo prie šaligatvio, išjungė variklį bei ištraukė raktelius, imituodamas kelionės pabaigą.
Pro šalį važiuojantys policininkai atkreipė dėmesį į tokį manevrą ir nusprendė patikrinti stovinčią transporto priemonę. Kol policijos pareigūnas artinosi prie automobilio, vairuotojas demonstratyviai išsitraukęs butelį ėmė gerti alkoholį. Prisistačiusiam policijos pareigūnui vairuotojas aiškino, neva bijo vartoti alkoholį namuose prie žmonos, todėl baigęs kelionę, automobilyje nutarė atsipalaiduoti.
Vairuotojas laikomas apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Įsivaizduokime: policijos pareigūnai sustabdo automobilį, išlipęs vairuotojas yra lengvai apsvaigęs. Akivaizdu, kad tai - lengvas girtumo laipsnis, tačiau asmuo atsisako pūsti į alkotesterį.
Sankcijos už girtumą taikomos tik tada, jeigu girtumas yra užfiksuotas. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje. Kitaip tariant, pūčiant į matuoklį - alkotesteris iš karto nurodo esamą promilių kiekį.
Teisės vairuoti grąžinimas
Asmenys, kuriems buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip puse paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą. Tačiau tai padaryti asmeniui leidžiama tik esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygomis.
Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą, ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko, priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.
tags: #ukmerges #teismas #vairuotojas