Turtinės žalos atlyginimas vairuotojams: įstatymai ir praktika

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.

Realybėje dažnai kyla ginčų dėl žalos dydžio: kaltajam asmeniui atrodo, kad nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja, o nukentėjusiajam - kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Dėl šios priežasties pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.

Teisminis procesas ir žalos išieškojimas

Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, gali trukti nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Svarbu paminėti, kad nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei kaltininkas tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto.

Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui. Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą.

Su gautu vykdomuoju raštu nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis nuolat stebi kaltininko finansinę padėtį ir sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, nedelsiant imasi veiksmų dėl žalos atlyginimo.

Civilinės atsakomybės sąlygos (pagal CK)

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (CK) yra nustatomos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Jos yra:

• Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) - tai situacija, kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK).
• Žala ir nuostoliai - tai turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK 6.249 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala

Atskirai reglamentuojama turtinė ir neturtinė žala:

• Turtinė žala: apima patirtas išlaidas, negautas pajamas, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat realią ar tikėtiną būsimą žalą (CK).
• Neturtinė žala: atlyginama, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (CK).

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju ir didesnio pavojaus šaltinis

CK taip pat detaliai aprašo žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (pvz., transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir kt.), privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios.

Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.).

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo

Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo yra negaliojantis (CK).

Draudimo įmokos ir neturtinės žalos atlyginimo ribojimai

Iki šiol maksimali žalos atlyginimo suma, kurią išmokėti turėjo draudikai, siekė 5 mln. Eur. Į ją įėjo ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau šis negalėjo viršyti 5 000 Eur, o šią ribą viršijančią sumos dalį turėjo atlyginti pats eismo įvykio kaltininkas. Spėjama, kad dėl priimto įstatymo gali augti draudikų (draudimo bendrovių) išlaidos, taigi, ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos.

Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, konkrečių draudimo įmokų padidėjimo sumų pasakyti negalima, nes tai priklausys nuo teismų praktikos. Tuo metu draudikų biuro atstovų kalbos, kad ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, vežėjų neįtikina.

Pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo autoįvykio nukentėjęs asmuo gali pareikalauti iki 500 tūkst. eurų už asmeninę žalą ir iki 100 tūkst. eurų už turtinę žalą iš autoavarijos kaltininko. Tačiau taip pat nurodoma, kad iš asmeninei žalai kompensuoti skiriamos sumos išskiriama atskirai neturtinė žala. Jai numatytos „lubos“ - 500 eurų. Būtent šią sumą už avariją padariusį vairuotoją draudimo įmonė sumokėtų pati. Likusios sumos dalį, kurios reikalautų nukentėjusysis, tektų dengti pačiam vairuotojui.

Ekspertų nuomonės apie neturtinės žalos atlyginimo ribas

Draudimo teisėje besispecializuojantis advokatas Dmitrijus Bogdanovas įsitikinęs, kad įstatymu nustatyta draudiko kompensuojama suma neturtinei žalai yra per maža. Anot jo, 500 eurų už neturtinę žalą draudimo suma yra akivaizdžiai per maža, ir šį limitą reikėtų didinti arba jo visai atsisakyti. Advokatas pastebi, kad pasitaiko ir atvejų, kai draudikas apskritai atsisako kompensuoti neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad pagal jų sudarytą privalomojo draudimo sutartį neturtinė žala neturi būti atlyginta, nors tai gali būti grubus įstatymo pažeidimas.

Pasak D. Bogdanovo, šiuo metu autoįvykiuose nukentėjusių asmenų reikalaujama suma už asmeninę ir neturtinę žalą kol kas yra nedidelė, tačiau advokatas įsitikinęs, kad ji augs. Užsienietis, Lietuvoje pakliuvęs į autoavariją, manytų, kad draudikas atlygins visą sumą už patirtą skausmą (10, 20 ar 30 tūkst. litų, priklausomai nuo sužalojimo), bet realybėje gautų tik šiek tiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų, o dėl likusios sumos tektų derėtis su autoįvykio kaltininku. D. Bogdanovas tvirtina, kad Vakarų Europos šalyse nėra tokio dalyko, kai įstatymu yra atskirai ribojama draudiko kompensuojama neturtinė žala.

Iki praeitų metų liepos 1-osios galiojo kita tvarka, kai įstatymu nebuvo išskirtas neturtinės žalos atlyginimas, ir nukentėjusiajam galėjo būti kompensuojama iki 30 tūkst. litų turtinės žalos ir tokios pat sumos už asmeninę žalą. Minėtos nuostatos buvo pakeistos nauja Finansų ministerijos vadovautos darbo grupės parengta pataisa. Finansų ministerijos atstovė Renata Babkauskaitė teigė, kad įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir kitų šalių praktiką, ir buvo nuspręsta pasirinkti 500 eurų sumą. Nors ES direktyvos nenustato neturtinės žalos atlyginimo dydžio, valstybės gali savarankiškai nustatyti šį dydį.

Advokato D. Bogdanovo teigimu, dabar galiojančios Transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos palankios draudimo įmonėms, kadangi nustatytas 500 eurų limitas yra naudingas draudikui. Anot advokato, draudikas neapsiima padengti visos atsakomybės, o naštą palieka privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiam vairuotojui. D. Bogdanovas mano, kad patys draudikai turėtų būti suinteresuoti, kad šiuo metu galiojantis įstatymas būtų pakeistas nauja pataisa, labiau atsižvelgiančia į draudėjų interesus, taip pataisant savo įvaizdį.

Darbuotojo atsakomybė ir regreso teisė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų - sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, kurio nurodymu veikė darbuotojas. Toks teisinis reglamentavimas garantuoja trečiųjų asmenų teisių gynimą, nes žalą atlygina ekonomiškai pajėgesnis asmuo - darbdavys.

Atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, darbdavys įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Regreso teisės apimties apibrėžtimi užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingas principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

Vis dėlto, darbuotojo statusas lemia, kad kiti įstatymai (pvz., DK 153 str. 1 d.) nustato darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas - ne daugiau kaip trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne didesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 154 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbuotojų atsakomybės

Panašu, kad įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į darbuotojo visišką atsakomybę skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. e3K-3-225-690/2018 nagrinėjo klausimą dėl darbdavio regreso tvarka iš buvusio darbuotojo priteistinos sumos dydžio.

Nors vilkiką vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs bei sutrikdęs dviejų asmenų sveikatą vairuotojas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio (kas pagal DK 154 str. 2 p. dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, įpareigoja darbuotoją atlyginti visą padarytą žalą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad net ir tokiu atveju egzistuoja pagrindas sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą.

Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad vairuotojo veiksmai tiesiogiai priklauso nuo jo vykdomų darbo funkcijų, sprendė, kad didesnio pavojaus šaltinio (vilkiko su puspriekabe) valdymas savaime yra pagrindas mažinti iš vairuotojo darbdaviui priteistiną sumą. Kasacinio teismo kolegija vertino, jog „visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį“.

Teismo vertinimu, didesnio pavojaus veiklą vykdantis darbdavys turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims riziką, t.y., „atlyginti tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją)“. Kiekvienu konkrečiu atveju darbdaviui tenkančios prisiimti žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Nepaisant DK 154 straipsnyje išvardintų darbuotojo visiškos atsakomybės už žalą atvejų, formuojantis tokiai teismų praktikai, transporto įmonės ginčuose su vairuotojais gali nebesitikėti gauti visos žalos atlyginimo. Vairuotojui padarius žalos vairuojant transporto priemonę (vykdant darbo funkcijas, kurioms reikalingas didesnio pavojaus šaltinio naudojimas), teisme sprendžiant vairuotojo visiškos atsakomybės klausimą, galima sulaukti LAT 2018 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 pateikto išaiškinimo taikymo.

Žalos dydžio nustatymo tvarka ir procedūros

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai detaliai reglamentuoja žalos dydžio nustatymą ir atlyginimo procedūras. Štai svarbiausios nuostatos:

Žala asmens sveikatai ir gyvybei

• Sveikatos sužalojimas: Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Tai atliekama atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotus dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentus, teismo medicininės ekspertizės ar nepriklausomų ekspertų išvadas, sveikatos priežiūros įstaigų išrašus ir kitus sužalojimo aplinkybes bei žalos dydį įrodančius dokumentus.
• Negautos pajamos: Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis pateiktais dokumentais dėl pajamų netekimo ir darbdavio dokumentais apie vidutinį darbo užmokestį.
• Individualia veikla besiverčiančių asmenų pajamos: Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu jų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį. Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir turėtas išlaidas, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus.
• Žala dėl gyvybės atėmimo: Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas).
• Gydymasis užsienyje ir kitos išlaidos: Kai dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas, išlaidas dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais.

Žala turtui

• Turto sunaikinimas: Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
• Turto sugadinimas: Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei atkurti. Šias išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinosios remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.

Žalos administravimo procedūros ir dokumentai

• Pranešimas apie eismo įvykį: Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia jam užpildyti patvirtintos formos pranešimą.
• Įvykio tyrimas: Gavęs pranešimą, atsakingas draudikas ar Biuras atlieka įvykio tyrimą: apklausiami liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima įvykio vieta ir sugadintas turtas, daromos nuotraukos, siunčiamos užklausos atitinkamoms institucijoms, vertinami dokumentai.
• Turto apžiūra: Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūra atliekama Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos kopijos pateikiamos nukentėjusiajam ir kaltininkui jų pageidavimu. Jeigu nukentėjusysis nepristato turto apžiūrai, jis privalo tiksliai nurodyti vietą ir laiką, kur ir kada galima atlikti apžiūrą.
• Medicininė apžiūra: Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiajam atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusiojo iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį ar reikiamų gydymo metodų būtinumą.
• Pretenzija: Nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusiojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, telefono numeris, el. pašto adresas, prašymą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis. Taip pat turi būti pateikti visi turimi dokumentai apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį.
• Draudėjo pretenzija: Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti pretenziją savo draudikui sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, nurodydamas savo duomenis, draudimo numerį, atlygintos žalos dydį ir priežastis, kodėl pats mokėjo žalos atlyginimą.
• Regreso teisės turėtojo pretenzija: Asmuo, turintis regreso ar subrogacijos teisę, raštu turi pateikti pretenziją žalą padariusio asmens draudikui, pridėdamas dokumentus, įrodančius atlygintos žalos dydį ir atlyginimo faktą.
• Informacija kaltininkui: Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas privalo pateikti informaciją apie žalos administravimo eigą ir leisti jam dalyvauti nustatant žalos dydį.
• Biuro atsakomybė neapdrausto transporto atveju: Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateikta eismo įvykių deklaracija.

Išmokų mokėjimo sąlygos ir tvarka

• Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas.
• Neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
• Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, žalos aplinkybės, dalyvių atsakomybė ir kiti reikšmingi dokumentai.
• Išmokos pervedimas: Dėl žalos asmeniui išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą sąskaitą arba, jo sutikimu, į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas teikusių įmonių ar įstaigų sąskaitas.
• Periodinės ir vienkartinės išmokos: Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, mokama vienkartinė išmoka, o jei žala yra tęstinio pobūdžio ar neįmanoma išmokėti visos sumos vienu metu - dalimis. Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų gali būti mokamos periodinės arba vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusiojo pasirinkimą ir suderinimą su draudiku.
• Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jei neįmanoma išmokėti visos sumos iš karto, - dalimis. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės arba vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir suderintą mokėjimo būdą.
• Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, jos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
• Valstybinio socialinio draudimo išmokų įskaitymas: Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
• Biuro išmokos savanoriškojo draudimo atveju: Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai jam atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
• Draudiko atsakomybė už draudėjo patirtas išlaidas: Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą. Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo.

tags: #turtines #zalos #atlyginimas #vairuotojas