Vilnius, kaip sparčiai auganti sostinė, aktyviai plečiasi ir vysto modernią verslo infrastruktūrą. Pastaraisiais metais mieste atsirado ir toliau planuojama statyti naujus biurų kompleksus, kurie pretenduoja tapti vienais pagrindinių verslo ir paslaugų centrų. Šie kompleksai pasižymi ne tik šiuolaikine architektūra, bet ir tvarių sprendimų integravimu, siekiant sukurti patogią ir įkvepiančią darbo aplinką.
S7 biurų kvartalas: Miestas mieste
Saltoniškių gatvėje esantis biurų kvartalas S7 - tai keturių pastatų kompleksas, formuojantis atskirą miestą mieste. Projektuotojai „A2SM architektai“ (Viačeslavas Malenko, Kristina Čimkutė, Greta Prialgauskaitė) 2018 m. sukūrė interjero projektą, kuriame išlaikoma vieninga verslo kvartalo architektūrinė stilistika, kuri nekonkuruoja su supančia aplinka ir įsilieja į urbanizuotos aplinkos kontekstą. Komplekso pastatai vidinėje erdvėje formuoja kiemą, kuria ryšius tarp pastatų.
Gamtos tematika interjere
Kiekvienas pastatas atspindi skirtingas gamtines tematikas interjere: mišką, vandenį, pievą ir slėnį. Siekta, kad šie pastatai būtų jauki vieta dirbti ir būti drauge, visai kaip gamtos prieglobstyje, kur žmonės netikėtai susitinka ir dalinasi idėjomis, kaip garsiajame Silicio slėnyje.
Viename iš komplekso pastatų yra įsikūręs „Telia Lietuva“ biuras, kurio interjere atsispindi miško tematika, daug dėmesio skiriama organiškoms formoms. Šiuolaikinėmis, tvariomis ir inovatyviomis priemonėmis kuriamos patrauklios darbo vietos. Poilsiui suprojektuota stogo terasa, iš kurios galima apžvelgti Vilniaus panoramą.
Administracinių pastatų kompleksas NOVA „Technopolio“ miestelyje
„Technopolio“ biurų miestelis plečiasi, o vienas naujausių jo statinių - administracinių pastatų kompleksas NOVA. Trijų pastatų komplekso nuomojamas plotas viršija 26 700 kv. m, o bendras plotas siekia net 42 000 kv. m. Darbo vietų skaičius juose gali siekti 8 000. Projekto vertė beveik 52 mln. eurų. Kompleksas įsikūręs V. Gerulaičio gatvėje.
„Park Town“: A klasės biurai ir japoniškasis sodas
Nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovė „MG Valda“ Vilniuje, Lvovo g. 105A, pradėjo A klasės biurų komplekso „Park Town“ statybas. Naujasis verslo centras įsikurs Konstitucijos prospekte besiformuojančiame verslo rajone, greta būsimo Vilniaus japoniškojo sodo. Investicijos į biurų kompleksą siekia 40 mln. eurų.
Komplekso ypatybės ir tvarumas
Naujai statomą A klasės biurų kompleksą sudarys du pastatai, kurių bendras plotas - 22 000 kv. m. Verslo centre veiks konferencijų centras, įsikurs vaikų darželis, restoranas, kavinės, sporto klubas, grožio salonas ir drabužių valykla. Biurų komplekse bus įrengtos dvi išskirtinės žalios terasos su mažosios architektūros elementais. Didžioji 500 kv. m terasa su vaizdu į būsimą Vilniaus japoniškąjį sodą bus atvira vilniečiams ir miesto svečiams. Planuojama, kad pirmojo pastato statybos bus baigtos 2017 m. pirmąjį ketvirtį, antrojo - 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Plėtojant naująjį verslo centrą ypatingas dėmesys skirtas tvarumui - biurų kompleksas bus sertifikuotas pagal tarptautinį pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos standartą BREEAM. Sertifikatas užtikrina sveikų darbo sąlygų sukūrimą darbuotojams pagal geriausią praktiką ir aukščiausius standartus, atsižvelgiant į apšvietimą, triukšmą ir komfortą. Išmanios pastato ir mikroklimato valdymo sistemos užtikrins efektyvų darbą. Bus integruota antrinio vandens panaudojimo sistema, taip pat numatyta naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: aerotermiją, saulės modulius. Pasak „MG Valdos“ generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, tai bus vieni pažangiausių Europoje A klasės biurų.
„Verslo centre „Park Town“ bus siekiama sujungti modernią architektūrą su natūralios gamtos sprendiniais. Naujasis biurų kompleksas ribosis su Vilniaus japoniškuoju sodu. Tai išties unikalu, kad verslui strategiškai patogioje vietoje iškilsiantis biurų kompleksas bus kartu apsuptas gamtos“, - teigia S. Survilaitė-Mekionienė.
Žvėryno biurų vilos: Istorijos ir modernumo dermė
Vilniaus Žvėryno rajone planuojama įgyvendinti naują architektūrinį projektą - rekonstruoti gyvenamosios paskirties pastatą, keičiant jo funkciją į administracinę. Šis žingsnis ne tik derinamas su galiojančiu sklypo reglamentu, bet ir išlaiko pagarbą istorinės Žvėryno aplinkos charakteriui. Projektas išsiskiria urbanistiniu jautrumu - naujasis kompleksas kuriamas atsižvelgiant į Žvėryno morfologiją, mastelį ir architektūrinę dvasią.
Architektūrinė koncepcija ir funkcionalumas
Pastato architektūrinė idėja remiasi „biurų vilų“ koncepcija. Tai - monumentalūs, stiklo dvišlaičiai tūriai, simboliškai interpretuojantys Žvėrynui būdingą architektūrinį paveldą. Stiklo fasadai ne tik užtikrina gausų natūralų apšvietimą, bet ir leidžia lengvai identifikuoti įėjimus bei vidinę struktūrą. Projektas numato želdynų ir viešųjų erdvių integraciją įvairiuose lygmenyse.
Greta pagrindinės įėjimo aikštės projektuojamas baseinas - simbolinė nuoroda į Žvėryno „DNR“, o kiemelio erdvė vidinėje sklypo dalyje tarnaus kaip poilsio ir susitikimų vieta biuro darbuotojams bei restorano lankytojams. Pastato vidaus struktūra suprojektuota taip, kad leistų maksimalų planavimo lankstumą. Biurų erdvės gali būti formuojamos tiek kaip atviro plano zonos, tiek kaip kabinetų struktūra. Kiekviename aukšte užtikrinamos visos būtinos funkcijos - sanitariniai mazgai (taip pat pritaikyti žmonėms su negalia), virtuvėlės, optimalus apšvietimas (pagal BREEAM standartus). Komplekso konstrukcijos grindžiamos monolitiniu gelžbetoniu ir klijuotos medienos elementais. Rūsio lygmenyje numatyta įrengti atramines sienas iš polinių pamatų, atsižvelgiant į šalia esančius pastatus ir jų konstrukcijas. Šis projektas - tai ne tik funkcionalus administracinis kompleksas, bet ir jautrus architektūrinis gestas istorinėje miesto dalyje.
Valstybės biurų kompleksas A. Goštauto gatvėje: Ministerijų konsolidacija
Vilniuje, A. Goštauto gatvėje, planuojama įrengti modernų valstybės biurų kompleksą, kuriame įsikurs 9-10 ministerijų bei dalis kitų valstybės įstaigų. Šiuo metu jos veikia energiškai ir funkciškai neefektyviuose pastatuose, kuriuos brangu išlaikyti ir prižiūrėti. Valstybei tai leis sutaupyti apie 3 mln. eurų per metus, kartu užtikrinant šiuolaikiškas darbo vietas tarnautojams, o miestiečiams teritorija atsivers naujomis socialinėmis erdvėmis, skverais ir pasivaikščiojimų takais.
Projekto istorija ir nauda
Apie centralizuoto, modernaus ministerijų komplekso statybas - kaip sprendimą, leidžiantį efektyviau naudoti valstybės nekilnojamąjį turtą ir optimizuoti pastatų išlaikymo sąnaudas - rimtai svarstyti pradėta dar prieš 15 metų. Dauguma ministerijų įsikūrusios pastatuose, kurie skaičiuoja pusę amžiaus ir nėra kultūros paveldas. Pastatai neatitinka šiuolaikinių darbo vietos standartų, dėl nefunkcionalaus administracinių patalpų išplanavimo vienam darbuotojui čia vidutiniškai tenka 20 kv. m ploto, nusidėvėję pastatai ir inžinerinės sistemos lemia vis didesnes išlaidas energijos ištekliams. Perkėlus ministerijas į centralizuotai valdomą, modernų, energiškai efektyvų kompleksą, valstybė per metus sutaupytų apie 3 mln. eurų administracinių patalpų išlaikymo kaštų. Pats projektas, parduodant neefektyvų turtą, valstybei būtų ekonomiškai apsimokantis.
Ne visos ministerijos bus perkeltos į naująjį kompleksą sostinės A. Goštauto gatvėje. Savo dabartinėse patalpose liks įstaigos, įsikūrusios kultūros paveldo objektuose, kaip Švietimo, sporto ir mokslo ministerija, taip pat tos, kurių veiklai galioja itin griežti saugumo reikalavimai dirbant su slapta informacija - Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijos.
Strateginė vieta ir konversijos etapai
Valstybės biurų kompleksui pasirinkta 2,7 ha ploto teritorija tarp A. Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių. Tai strategiškai patogi vieta valstybės institucijoms - ji yra miesto centre, netoli Seimo rūmų. Valstybei čia priklauso penki buvusio mokslo institutų komplekso pastatai, kurių bendras plotas siekia apie 35 tūkst. kv. m. Mokslui skirti pastatai, sovietams brutaliai sunaikinus čia stovėjusią totorių mečetę, statyti dar 1969 metais. Dėl prastos būklės, senovinio išplanavimo, patalpos nebetinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai. Ši teritorija vadinama miesto piktžaizde, mat būdamas sostinės centre, šalia Neries krantinės, pusiau apleistas kompleksas blokuoja šios miesto teritorijos potencialą.
Atlikus galimybių studiją, išgryninus viziją, praėjusių metų pradžioje Vyriausybė pritarė A. Goštauto g. esančio pastatų komplekso rekonstrukcijos koncepcijai - iki 2028 m. teritorija tarp A. Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių bus transformuota į šiuolaikišką, aukščiausius tvarumo standartus atitinkantį valstybės institucijų kompleksą. Vyriausybė ir Finansų ministerija projekto įgyvendinimą patikėjo valstybės įmonei „Turto bankas“, kuri centralizuotai valdo, prižiūri ir modernizuoja dalį valstybės nekilnojamojo turto.
Transformuojant A. Goštauto kvartalą ne visi seni pastatai bus griaunami - įvertinus įvairius teritorijos plėtros scenarijus, nuspręsta griauti dalį pastatų, vietoje jų pastatant naujus, o dalis - turintys aiškią architektūrinę išraišką, bus rekonstruoti, iš pagrindų pakeičiant funkcionalumą ir inžinerines sistemas. Projektas bus įgyvendinamas 6 etapais ir užbaigtas 2028 m. - transformuotame A. Goštauto kvartale iš viso bus 73 tūkst. kv. metrų ploto administracinių patalpų, čia galės dirbti apie 4000 žmonių. Kadangi kvartalas plėtojamas kompleksiškai, visų statybos etapų metu bus kuriama vientisa socialinė infrastruktūra, kuri įsilies į miestą naujais pėsčiųjų takais, apželdintais skverais ir duos akstiną įveiklinti Neries krantinę.
Architektūriniai sprendimai ir tvarumas
Kaip atrodys naujieji valstybės institucijų namai, buvo sprendžiama paskelbus tarptautinį architektūrinį-urbanistinį konkursą, kuriame dalyvavo 13 reikalavimus atitinkančių darbų. Projektai buvo pateikti anonimiškai, juos vertino komisija, kurioje dominavo žinomi Lietuvos architektai. Nugalėtoju išrinktas projektas „Demokratijos uostas“, kurį sukūrė „Studija Archispektras“. Po derybų procedūros dėl kainos ir kitų sutarties aspektų, „Turto bankas“ su šia architektų studija pasirašys sutartį. Transformuojant A. Goštauto kvartalą, teritorijoje dirbs ir daugiau architektų, nes dalies esamų statinių rekonstrukcijai ir daliai naujos statybos skelbiami atskiri projektavimo konkursai, kurių sprendiniai turės derėti su architektūrinio konkurso nugalėtojo pasiūlyta vizija.
Prieš pradedant I-ojo etapo statybos darbus, „Turto bankas“ paskelbė BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą. Tai yra pirmaujanti ir plačiausiai naudojama pastatų tvarumo vertinimo sistema. Transformuojant A. Goštauto kvartalą, bus siekiama aukščiausio įvertinimo BREEAM skalėje - Outstanding (liet. Išskirtinis) sertifikato. Jei kuriems nors atnaujinamiems pastatams tokio laiptelio pasiekti nepavyks dėl jau esančių apribojimų - tikimasi, kad jie gaus Excellent (liet. Puikus) sertifikatą. Tokį aukštą įvertinimą Lietuvoje pasiekė vos keli biurų pastatai. Tikimasi, jog ši konversija bus pirmoji kregždė viešajame administraciniame sektoriuje. A. Goštauto kvartalas turi tapti pavyzdžiu ir kokybiniu šuoliu viešajame sektoriuje, tiek savo išvaizda, tiek išplanavimu, tiek santykiu ir ryšiais su miestu bei visuomene. Jis ne tik iš esmės pakeis valstybės administracinio turto portfelį ir jo kokybę, bet ir miesto veidą.
Parduodami „Lietuvos energijos“ grupės biurų kompleksai
Birželio 7 dieną planuojama surengti viešą konkursą, kuriame rinkai antrąsyk bus siūloma įsigyti „Lietuvos energijos“ grupės įmonei „NT Valdos“ priklausančius biurų kompleksus. Bendras siūlomų pastatų, esančių A. Juozapavičiaus g., Žvejų g., P. Lukšio g. ir Aguonų g., plotas siekia 30 tūkst. kvadratinių metrų, o bendra pradinė pardavimo kaina - 37 mln. eurų, įskaitant PVM.
„Pardavę šį turtą, gautas lėšas galėsime investuoti į pagrindinių veiklų plėtrą. Pardavimo procesas bus viešas ir užtikrinantis maksimalų skaidrumą bei konkurenciją“, - teigiama pranešime. Anot jo, biurų kompleksai bus parduodami kartu su nuomos sutartimis, išlaikant tas pačias biuro patalpas „Lietuvos energijos“ darbuotojams iki persikėlimo į bendrą biurą. Šiuo metu ruošiamasi viešajam biuro nuomos paslaugų pirkimui, po kurio Vilniuje veikiančios įmonės 2021 m. bus sutelktos į vieną biurą, esantį toliau nuo sostinės centro. Jame dirbtų apie 1000 žmonių, o pastato plotas siektų iki 11 tūkst. kv.m.
Pasiūlymai investuotojams
Naujai skelbiamame viešame konkurse investuotojams bus siūlomos trys teritorijos sostinės centre ir senamiestyje:
- A. Juozapavičiaus g. 13 / Žvejų g. 14 (bendras pastatų plotas - 16,4 tūkst. kv.m)
- P. Lukšio g. 1, 3, 5, 5B (bendras pastatų plotas - 6,6 tūkst. kv.m)
- Aguonų g. 24, 26 (bendras pastatų plotas - 6,5 tūkst. kv.m)
„Pagrindinė antrojo konkurso naujiena - P. Lukšio g. objekto pokyčiai. Visas biurų kompleksas bus parduodamas kaip vientisas objektas, be patrauklumą mažinusio svetimo turto intarpų“, - teigia „Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška. Lyginant su pernai metais vykusiu viešu pardavimo konkursu, P. Lukšio g. objekto pradinė pardavimo kaina šiek tiek padidėjo dėl padidėjusio parduodamo objekto ploto. Kitų dviejų objektų pradinės pardavimo kainos nesikeitė. Pasak J. Belanoškos, kaip ir pirmajame pardavimo konkurse, taip ir šiame, tikėtina, investuotojai labiausiai domėsis stambiausiu tiek savo dydžiu, tiek verte A. Juozapavičiaus g./Žvejų g. Pirmasis šių objektų pardavimo konkursas vyko 2017 m.
Vilniaus modernių biurų rinkos apžvalga
NT plėtotojai jau kuris laikas aktyviai investuoja į naujus verslo centrus. Tokia tendencija bus fiksuojama dar kelis ateinančius metus. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje esančių modernių biurų plotas lygus 519 350 kv.m, o laisvų vietų A klasės biuruose - mažiau nei 2 proc., vienam žmogui tenkantis biurų plotas - 0,96 kv.m. Tuo tarpu Rygoje ir Taline laisvų vietų A klasės biuruose - 5 proc., o vienam gyventojui tenkantis biurų plotas yra 0,84 kv.m ir 1,25 kv.m.
tags: #viniuje #biuru #kompleksas