Turistinių autobusų avarijos: priežastys, pasekmės ir saugumas

Turistiniai autobusai yra populiari transporto priemonė kelionėms, tačiau, kaip ir bet kuriame eisme, avarijų rizika išlieka. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias turistinių autobusų avarijų priežastis, jų pasekmes ir būdus, kaip užtikrinti didesnį keleivių saugumą.

Eismo įvykių statistika ir bendrosios priežastys

Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva užėmė 6-ąją vietą iš 34 Europos Sąjungos šalių pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų. Nors per pastaruosius kelerius metus eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais), šie skaičiai vis dar neigiamai veikia šalies įvaizdį.

infografika, rodanti eismo įvykių statistiką ES šalyse

Pagrindinės kelių transporto eismo įvykių priežastys yra universalios ir apima:

  • Nepasirinktas saugus ir (ar) viršytas leistinas greitis
  • Neatidus vairavimas, užsiėmimas pašaliniais veiksmais vairuojant
  • Vairavimas esant neblaiviam
  • Kelio ženklų ir ženklinimo nepaisymas
  • Saugaus atstumo nesilaikymas

Greičio viršijimas ir saugaus greičio pasirinkimas

Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taip pat didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Kelio ženkle nurodytas greitis nebūtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu - vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle, yra draudžiama, išskyrus kelio ženklus, kuriuose nurodytas rekomenduojamas greitis.

Neatidus vairavimas ir pašaliniai veiksmai

Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai „pagautų“ save situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų yra telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kiti įrenginiai taip pat atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant laikomas pašaliniais veiksniais. Nepamirškime ir daiktų ieškojimo daiktadėžėje arba už sėdynės, kuomet vairuotojas ne tik visiškai atitraukia savo dėmesį nuo eismo, bet dažnu atveju net atsisega saugos diržą. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su šiais blaškančiais veiksniais.

Autobusų saugumo stiprinimas ir avarijų pavyzdžiai

Pasiūlymas dėl universalių motorinių transporto priemonių, naudojamų licencijuojamiems gabenimams, dizaino taisyklių pakeitimų skirtas sustiprinti autobusų susidūrimų saugumą nustatant naujus priekinės apsaugos reikalavimus. Yrkestrafikkforbundet (YTF) teigiamai vertina siūlomus įstatyminius reikalavimus, skirtus padidinti autobusų saugumą. Asociacija mano, kad labai svarbu, jog saugumas būtų reguliuojamas įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne paliekamas konkursų sistemoms, kuriose kaina dažnai nusveria saugumą. Tačiau YTF išreiškia susirūpinimą, kad siūlomi reikalavimai neužtikrina pakankamo saugumo realių avarijų atveju. YTF atkreipia dėmesį į tris klausimus, kuriuos reikia išsamiau apsvarstyti: autobuso priekinių statramsčių konstrukcijos ir stiprumo reikalavimai, reikalavimai apsauginiams barjerams po autobusu ir reikalavimai, kurie geriau reglamentuoja avarijas, kai transporto priemonės šiek tiek persidengia viena nuo kitos. Apibendrinant, YTF pabrėžia, kad bet koks patobulinimas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau tikslas turi būti užkirsti kelią tokioms pat sunkioms avarijoms, kaip Nafstado, Bergeno ir Tangene, ateityje.

Avarijos pavyzdžiai ir pasekmės

Žmonių gyvybes nusinešančios skaudžiausios avarijos formuoja nuomonę, kad Lietuvoje rizikingiausia sėsti į didelį greitį mėgstančio vairuotojo automobilį. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, autobusai ir troleibusai 2017 metais iš visų transporto priemonių pasižymėjo aukščiausiu asmens traumų rizikos faktoriumi.

Štai keli avarijų pavyzdžiai:

  • Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja pranešė, kad P. Vileišio gatvėje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo Vilniaus viešojo transporto autobusas. Keleivių autobuse nebuvo, vairuotojas, gimęs 1959 metais, nenukentėjo. Avarijon patekęs autobusas pagamintas 2020 metais.
  • Tailando pietvakarių pakrantėje į eismo įvykį pateko Rusijos turistus vežęs autobusas, o trys turistai patyrė lengvų traumų. Krabio provincijoje į avariją patekęs autobusas vežė keleivius į vieną tarptautinį oro uostą, tačiau per eismo įvykį nulėkė į šalikelę ir įsirėžė į medį. Tarp autobusu keliavusių 36 Rusijos piliečių lengvų traumų patyrė vienas vyras ir dvi moterys. Anot autobuso vairuotojo, jis nesuvaldė autobuso siekdamas išvengti susidūrimo su nežinomu motociklininku, esą lenktyniavusiu kelyje su kitais eismo dalyviais. Avarijos kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino.
  • Metų pradžioje diskusijų sukėlė policijos pasidalintas vaizdo įrašas, kuriame autobusas nutrenkia staigiai prieš jį išbėgusį vaikiną. Vaikinas atsistojo ir nuėjo, tačiau paaiškėjo, kad stabdant autobuse parkrito ir susižeidė keleiviai.

Kelių būklės ir oro sąlygų įtaka

Autobuso slydimas nuo kelio ir vertimasis gali baigtis skaudžiai, o esant plikledžiui didelę transporto priemonę suvaldyti ypač sunku. Prastos oro sąlygos, vairuotojo klaida ar tiesiog nepalankios aplinkybės gali lemti avariją. Autobuso vairuotojas Mindaugas Saulėnas prisimena patirtį, kai teko valdyti autobusą ekstremaliomis sąlygomis:

„Taip, tie metrai buvo patys sunkiausi. Košmaras... Pirmą kartą gyvenimą atsisukau į saloną, kuriame buvo mirtina tyla. Įvertinau sąlygas, kelio plotį, nes galimybės išvažiuoti atgal iš tarpeklio tiesiog nebuvo. Supratau, kad šita transporto priemonė galu neišvažiuos. Tuomet buvo priimtas sprendimas nuolat greitėjant važiuoti per tiltelį.“ Nuo viso ekipažo įtampos kibirkščiuojantis autobusas tuos kelis šimtus metrų įveikė sėkmingai. „Nepatikėsit, bet, pervažiavęs tiltą, viskas, ką aš padariau, - tai sustojau. Salone pasigirdo didelės ovacijos“, - tęsia M. Saulėnas.

Štai Ukmergės rajone nuo kelio nuvažiavo ir apvirto vaikus į ekskursiją vežęs autobusas. Spėjama, kad slidus, provėžuotas kelias buvo per didelis išbandymas vairuotojui. Be traumų neapsiėjo nei jis pats, nei autobusu važiavę keleiviai. Panašūs atvejai rodo, kad slidžiai dangai nuklojus kelius, didelei transporto priemonei ant jo laviruoti ypač pavojinga. Stiprus šoninis vėjas, liūtis, rūkas - meteorologinės sąlygos gali greitai pakeisti kelionės eigą.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Saugaus eismo skyriaus vadovas Jurijus Zaranka pabrėžia, kad vairuotojas profesionalas turėtų taikliai vertinti situaciją ir principingiau priimti reikalingus sprendimus: „Jei slidu - nevažiuojame. Tai leidžia ir norminiai dokumentai.“

Keleivių saugumas ir atsakingumas

Saugos diržai ir keleivių elgesys

Susidūrus transporto priemonėms ir stabdant žmogus įgauna labai didelę kinetinę energiją. Jis gali skristi per visą autobusą. Jei keleivis važiuoja prisisegęs saugos diržu, traumos avarijos atveju paprastesnės: žmogus gali atsipirkti tik menkais sužalojimais ir išgąsčiu. Jei vis dėlto nusprendžiama saugos diržu savęs nevaržyti arba dar „geriau“ - kelionės metu pasivaikščioti po autobusą ir užkandžiaujant pabendrauti su kitais, pasekmės radikaliai skiriasi. Priekinės autobuso sėdynės paprastai laikomos didesnės rizikos vietomis, todėl ten gamintojas dažniausiai yra numatęs trijų taškų saugos diržus. Nors praktika rodo, kad ir šiandien pasitaiko autobusų be saugos diržų, o senieji autobusai jų net neturėjo.

Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas teigia, kad bendrąja prasme už keleivių saugumą viešajame transporte atsakingas vežėjas. „Įmonės, sudarydamos keleivių vežimo sutartis su miestu, įsipareigoja paslaugas teikti atsakingai ir saugiai. Taip pat reikalaujama, kad vežėjai turėtų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVAPD) sutartis. Pagal jas kompensuojama žala, jei nutinka nelaimė kelyje ar pačiame autobuse. Tačiau ir patys keleiviai turėtų pasirūpinti savo saugumu - paisyti saugos instrukcijų, laikytis už turėklų ir pan. Papildomas Asmens draudimas tokiais atvejais taip pat pagelbėtų, nes žmogus būtų garantuotas, kad gaus kompensaciją, net jei kiltų ginčas dėl įvykio ir tektų ilgai aiškintis, kas kaltas.“

Viešojo transporto keleivių saugos taisyklės

„Vilniaus viešojo transporto“ duomenimis, viešojo transporto remonto biudžetas nuolat auga. 2025 metais viešojo transporto remonto sąnaudos siekė 7,5 mln. eurų - beveik 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. „Įmonė ne tik intensyviai atnaujina transporto priemonių parką, bet ir nuosekliai stiprina remonto veiklą, todėl šiais metais planuojamas biudžetas remonto veiklai didės“, - nurodė I. Degutis. „Lygiagrečiai įmonėje kuriama tiekimo grandinė, kad būtų operatyviau nustatomas reikalingų detalių poreikis, organizuojami užsakymai ir formuojamas racionalus dažniausiai naudojamų detalių rezervas“, - sakė A. Degutis. „Siekiame užtikrinti, kad remontui būtų parenkamos tinkamiausios, o ne pigiausios detalės, ypač elektronikos srityje, kiek tai leidžia viešųjų pirkimų reglamentavimas.“

Viešojo transporto paslaugas Vilniuje organizuojanti savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, veikianti su prekės ženklu JUDU, atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis transportas juda bendrame eisme ir kartais automobilių vairuotojai bei kiti eismo dalyviai nepagalvoja, kad autobusų ir troleibusų stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei lengvųjų automobilių. Siekiant išvengti didesnių nelaimių kelyje, viešojo transporto vairuotojai, esant būtinybei, yra privesti staigiai stabdyti. Tokiais atvejais keleiviai nukenčia labai retai - maždaug kartą per pusmetį. Dažniausiai keleiviai susižaloja, kuomet staigaus stabdymo momentas sutampa su laiku, kai keleiviai pakyla iš savo vietų ir eina link durų nesilaikydami už turėklų. Nukentėję keleiviai kartais kreipiasi į JUDU dėl žalos atlyginimo, tačiau šiais klausimais padėti negali, nes kompensacijų reikalus sprendžia vežėjai, kurie turi civilinį veiklos draudimą.

JUDU primena, kad saugi kelionė viešuoju transportu prasideda stotelėje. Į ją keleiviai turėtų atvykti šiek tiek anksčiau, mat ne transportas turi laukti atbėgančio keleivio, o atvirkščiai. Užsidarant durims nevalia pro jas brautis ir bandyti jas sulaikyti. Stotelėje atvyksiančio autobuso ar troleibuso reikėtų laukti atsitraukus nuo įvažos krašto ar kelkraščio, pasiruošti įlipimui ar išlipimui, t. y. pakelti akis nuo mobiliųjų telefonų ar kitų įrenginių. Įlipus į transportą, jeigu yra laisvų vietų, reikėtų atsisėsti, o vykstant su mažais vaikais, senyvo amžiaus ar sunkiau judančiais bendrakeleiviais, pirmiausia pasirūpinti jų saugumu.

„Tikrai ne veltui transporte skambančiuose garsiniuose pranešimuose keleiviams pirmiausiai siūloma atsisėsti, jei tik salone yra laisvų vietų. Tokia padėtis tikrai yra pati saugiausia. Tačiau ir čia reiktų žinoti, kad sėdėti reikia taisyklingai: abi kojas laikant ant žemės, atsirėmus nugara, puiku, jei dar prisilaikoma ranka. Patartina sėdint nekryžiuoti kojų, nepersikreipti, nes vairuotojui staiga nuspaudus stabdžio pedalą tokią sėdėjimo padėtį pasirinkę keleiviai praktiškai neturi šansų išlaikyti pusiausvyros ir nukrenta“, - teigia A. Kondrusevičius. Pasak jo, stovintiems keleiviams autobuse ir troleibuse svarbu laikytis už turėklų, sėdynių atlošų, jei yra - įsikibti į specialias kabančias rankenas, kurios taip pat įrengtos dėl keleivių saugumo. Dažniausios traumos nukritus viešajame transporte: galvos, galūnių sutrenkimai ar patempimai bei minkštųjų audinių sumušimai, kaulų lūžiai. Ne mažiau rizikuojama ir įlipimo-išlipimo zonoje: čia žmones prispaudžia durys, pernai pasitaikė einančių per gatvę pėsčiųjų kliudymo atvejų, susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis.

Paveikslėlis: keleiviai, besilaikantys už turėklų autobuse

Autobusų techninė priežiūra ir naujosios technologijos

Niekas net neabejoja - naujuose autobusuose esančios saugumo sistemos tikrai padeda saugiau keliauti. Štai, pavyzdžiui, kad ir avarinio stabdymo sistema. Jei vairuotojas kliūties ir nepastebėtų arba nespėtų laiku sustabdyti, už jį tai padarytų išmanioji sistema. Tačiau profesionalai pataria neatsipalaiduoti: šiuolaikinėmis technologijomis vairuotojai dar turi mokėti naudotis.

Autobusai - galinga, įvairius saugumo, patikimumo reikalavimus puikiai atitinkanti transporto priemonė. Tačiau profilaktika, techninė apžiūra ir savalaikis autobusų remontas yra būtinas taip pat, kaip ir lengviesiems automobiliams. Jie padeda užtikrinti, kad transporto priemonė veiktų nepriekaištingai ir dar daugelį metų būtų naudojama pagal savo paskirtį. Autobusams dažnai tenka ganėtinai didelis darbinis krūvis, variklis be perstojo dirba ilgais laiko tarpais. Be to, eksploatavimo sąlygos neretai būna sudėtingos. Todėl itin svarbu tinkamai prižiūrėti transporto priemonę ir laiku atlikti visus svarbiausius darbus.

Reguliariai tikrinkite padangų protektoriaus likutį ir laiku keiskite padangas naujomis. To nepadarę ne tik rizikuosite padangos sprogimu. Autobusų remontas bus reikalingas kur kas rečiau, jeigu laiku pakeisite stabdžių ir aušinimo skysčius, variklio alyvą. Tai itin svarbūs skysčiai saugiam transporto priemonės eksploatavimui. Autobuso priežiūrą geriausia patikėti patyrusiam, niuansus puikiai išmanančiam specialistui. Pastebėję gedimą ar tiesiog eksploatacijos metu išgirdę neįprastus garsus, šių problemų jokiu būdu neignoruokite. Kreipkitės į TOKS dirbtuves, kuriuose atliekamas sunkiosios technikos, autobusų remontas. Čia patyrę specialistai nustatys Jūsų transporto priemonės problemas, pasiūlys galimus sprendimus ir tinkamai paruoš autobusą tolimesniam naudojimui. Niekuomet nepamirškite, kad rizikuojate ne tik nuostoliais dėl rimto gedimo, bet ir savo keleivių sveikata, galų gale - reputacija. Net jeigu akivaizdžių gedimų nepastebite, rekomenduojame profilaktiškai aplankyti remonto dirbtuves, ypatingai prieš vasarą, kuomet statistiškai keliaujama daugiausia. Vairuojant bet kokią transporto priemonę svarbiausia yra saugumas. Dėl to itin svarbu, kad autobusų remontas būtų atliekamas laiku, ir net smulkiausi gedimai nebūtų ignoruojami. Jų remontą patikėję patyrusiems technikos meistrams galėsite džiaugtis sėkminga autobuso eksploatacija maksimaliai ilgai. Be to, TOKS komanda mielai pasirūpins ne tik remontu, bet ir transporto priemonės saugojimu aikštelėje.

tags: #turistu #autobuso #avarija