Automobilio turbinų šerdžių balansavimas yra kritinis procesas, užtikrinantis sklandų ir efektyvų turbokompresoriaus darbą. Turbokompresorius, dažnai vadinamas tiesiog turbina, yra šiuolaikinių automobilių variklių neatsiejama dalis, atliekanti gyvybiškai svarbią funkciją, didinant variklio galią ir efektyvumą.

Kas yra turbokompresorius ir kaip jis veikia?
Turbokompresorius iš esmės yra oro siurblys, kuris veikia pasinaudodamas variklio išmetamųjų dujų energija. Jo veikimo principas yra nesudėtingas: variklio išmetamosios dujos suka turbiną, o ši, per velenėlį sujungta su kompresoriumi, pumpuoja papildomą orą į variklio degimo kamerą. Didesnis oro kiekis cilindre leidžia sudeginti daugiau degalų, todėl variklis gali generuoti didesnę galią ir efektyvumą.
Turbokompresoriaus veikimo procesas prasideda nuo variklio išmetamųjų dujų. Variklis, degindamas kurą, dideliu greičiu paleidžia išmetamąsias dujas, kurios nukreipiamos per išmetimo kolektorių į turbokompresoriaus korpusą. Išmetamosios dujos eina per turbinos sparnuotę, priverčiant ją greitai suktis. Ši sparnuotė velenu sujungta su oro kompresoriumi kitoje turbokompresoriaus pusėje, todėl, turbinai besisukant, siurbiamas oras. Turbinos sparnuotė įtraukia aplinkos orą ir jį suspaudžia. Tada šis suslėgtas oras į variklio įsiurbimo kolektorių patenka didesniu slėgiu ir tankiu nei atmosferiniuose varikliuose. Padidėjęs oro tankis leidžia varikliui sudeginti daugiau degalų, todėl degimas efektyvesnis, o galia yra didesnė.
Pagrindiniai turbokompresoriaus komponentai ir jų vaidmuo
Turbokompresorių sudaro dvi pagrindinės dalys: turbina ir kompresorius, sujungtos bendru velenėliu.
Turbina
Turbina yra variklio išmetamųjų dujų energijos panaudojimo elementas. Išmetamosios dujos iš variklio išleidžiamojo kolektoriaus patenka į turbokompresoriaus priimamąjį atvamzdį ir suka turbinos rotorių. Turbinos sukimosi greitis priklauso nuo jos korpuse esančio kanalo dydžio ir formos, kuris veikia panašiai kaip vandens srovė iš žarnos. Turbinų korpusai smarkiai skiriasi priklausomai nuo naudojimo srities. Kai kuriuose korpusuose įmanomas impulsyvus dujų srovės judėjimas, leidžiantis sulaukti rezonansinių reiškinių. Dvigubo kanalo turbinos korpusas paskirsto kiekvieną srovę visame turbinos rotoriaus paviršiuje. Sistemoje su nuolatiniu slėgiu naudojama tik slenkamojo judėjimo energija, kuriai tinka vieno kanalo turbinų korpusai. Didelių matmenų turbokompresoriuose dažnai įmontuojamas papildomas žiedas su nukreipiamosiomis mentėmis, palengvinantis nuolatinės dujų srovės sukūrimą turbinos rotoriuje ir leidžiantis reguliuoti srovę. Turbinos korpusas liejamas iš temperatūrai atsparaus lydinio.
Turbinos rotorius ir ašis
Turbinos rotorius gaminamas iš aukštos kokybės, aukštai temperatūrai atsparių medžiagų ir tvirtai pritvirtinamas prie ašies. Ašies medžiaga gali skirtis nuo rotoriaus medžiagos. Ašis ir rotorius, sukdamiesi dideliu greičiu, spaudžiasi vienas į kitą, dėl trinties išsiskirianti šiluma juos sulieja, suformuodama neišardomą vienetą. Ašis sujungimo vietoje būna tuščiavidurė, o tai apsunkina šilumos perdavimą iš turbinos rotoriaus į ašį. Iš turbinos pusės ašyje yra įdubimas su sandarinimo žiedu.
Kompresorius
Kompresorius, esantis ant plonesnio ašies galo (prie kurio tvirtinamas sriegiu ir apsaugine veržle), susideda iš korpuso ir rotoriaus. Kompresoriaus dydis priklauso nuo varikliui reikalingo oro kiekio ir turbinos sukimosi greičio. Kompresoriaus rotorius tvirtai pritvirtintas prie turbinos ašies, todėl sukasi tokiu pat greičiu kaip ir turbinos rotorius. Oras, siurbiamas per oro filtrą, nukreipiamas į rotoriaus periferiją ir menčių nubloškiamas link kompresoriaus korpuso sienelės. Dėl to oras suslegiamas ir per įleidžiamąjį kolektorių patenka į variklį.
Ašies korpusas
Ašies korpusas yra centrinė turbokompresoriaus dalis, esanti tarp turbinos ir kompresoriaus. Ašis sukasi slydimo guoliuose. Variklio alyva kanalais nuteka tarp korpuso ir guolių, taip pat tarp guolių ir ašies. Kai kuriose konstrukcijose guolis nejuda, o ašis sukasi alyvos vonelėje. Kompresorius sandarinamas iš abiejų pusių alyvą sulaikančiomis tarpinėmis ir sandarinimo žiedais, kurie apsunkina oro nuotėkį tarp turbinos, kompresoriaus ir ašies korpuso. Įprastu darbo režimu turbinoje ir kompresoriuje slėgis didesnis nei ašies korpuse. Visi alyvos sandarikliai yra dinaminio tipo, sumontuoti grioveliuose tiek ašies korpuse, tiek ant pačios ašies. Sandarinimo žiedai atlieka svarbiausią hermetiškumo užtikrinimo vaidmenį.
Turbokompresorių tipai
Turbokompresoriai būna kelių tipų, skirstomi pagal mentelių konstrukciją:
- Fiksuotos geometrijos mentės: Tai seniausias ir paprasčiausias turbokompresorių tipas. Jie yra pigiausi remonto atžvilgiu, tačiau jų efektyvumas yra ribotas ir pasiekiamas tik nedideliame variklio sūkių diapazone. Pirmosios yra ilgaamžiškiausios ir pigiausiai remontuojamos, tačiau ir suteikiančios efektą siauriausiame sūkių diapazone.
- Kintamos geometrijos mentės (VTG): Šio tipo turbokompresoriai veikia platesniame sūkių diapazone, tačiau techniškai yra sudėtingesni ir brangesni remontuoti. Jų mentelės gali keisti savo kampą, optimizuodamos oro srautą esant skirtingiems variklio darbiniams režimams. Antrosios, keisdamos menčių geometriją, veikia plačiame diapazone, tačiau judančių menčių mechanizmas yra subtilesnis ir brangiau remontuojamas.
- Dvigubi (Twin Scroll): Šio tipo turbokompresorius apjungia pirmuosius principus. Mažo diametro turbina veikia esant žemiems variklio apsisukimams, o didelio - aukštiems. Tai leidžia pasiekti optimalų efektyvumą visame variklio sūkių diapazone. Trečiojo tipo turbina apjungia abiejų pirmųjų dviejų gerąsias savybes: mažo diametro turbina veikia mažų sūkių diapazone, didelio diametro - aukštų sūkių diapazone.
Privalumai ir nauda
Bene pagrindinis ir visada pabrėžiamas turbokompresoriaus ypatumas - varikliui suteikiama didžiulė galia. Joks atmosferinis variklis, gaunantis orą natūraliu būdu, nebus galingesnis už tokio paties darbinio tūrio variklį, kuriam orą įpučia turbokompresorius. Šiandieniniai 1,6 l varikliai su priverstiniu oro įpūtimu, montuojami į serijinius automobilius, gali išvystyti apie 300 AG.
Nors daugiau oro reiškia ir didesnį degalų poreikį, bendra degalų ekonomija turbokompresorius naudojančiuose varikliuose yra kur kas geresnė nei motoruose be jo. Tai pasiekiama dėl efektyvesnio degimo proceso ir galimybės naudoti mažesnius variklius, kurie pasiekia didesnę galią.
Turboįpūtimas - suspausto oro padavimas į įsiurbimo kolektorių - tai pats efektyviausias variklio galios didinimo būdas. Kadangi dalis energijos, kuri paprastame variklyje išmetama per išmetimo sistemą, naudojama turbokompresoriui sukti, degalų sąnaudos, lyginant su tokios pat galios, tačiau didesnio tūrio paprastu varikliu, sumažėja.
Dėl unikalios technologijos, turbokompresorinio variklio lyginamoji masė (kg/kW) žymiai mažesnė, palyginti su įprastu varikliu. Pripučiamo turbokompresoriumi variklio sukimo momento charakteristika taip pat palankesnė. Dėl didelio sukimo momento augimo krentant sūkiams, maksimali galia išlieka ir esant sūkiams mažesniems nei nominalūs. Turbokompresorinis variklis yra tylesnis už paprastą. Turbodyzeliniai varikliai gali dirbti su didesniu oro pertekliaus koeficientu.
Turbokompresoriniai varikliai naudojami visur, kur reikalinga degalų ekonomija. Kuo didesnis variklis, tuo aktualesnės mažos degalų sąnaudos. Šiuolaikiniai turbodyzeliniai varikliai lengviesiems automobiliams nenusileidžia galia benzininiams, o kai kur ir juos pralenkia, turi geresnę sukimo momento charakteristiką, išmeta mažai teršalų ir sunaudoja žymiai mažiau degalų. Dar apie 15% degalų ekonomiją ir atitinkamą CO2 emisijos sumažėjimą planuojama pasiekti naudojant tiesioginio įpurškimo dyzelius su pripūtimu ir tarpiniu oro aušintuvu.

Turbokompresoriaus priežiūra ir eksploatacija
Didelė nauda niekada neateina be sąnaudų. Turbokompresoriaus atveju, didžiausios sąnaudos yra eksploatacija - turbina patiria dideles apkrovas ir gali suktis net iki 100 000 kartų per minutę greičiu. Pagrindinė turbinų problema - jos veikia esant itin ekstremaliomis sąlygomis. Beprotišku greičiu (krovininiuose automobiliuose - 70-100 tūkstančių aps./min) besisukanti ir išmetamųjų dujų kaitinama turbina labai įkaista. Norint šių priešų išvengti, pakanka tinkamai prižiūrėti variklį ir tinkamai juo naudotis.
Pagrindinės priežiūros priemonės:
- Reguliarus variklio alyvos keitimas: Tai viena svarbiausių procedūrų. Dažnai keičiant variklio alyvą, iš jos pašalinami visi pašaliniai objektai, kurie gali pakenkti turbinai. Variklio alyva ne tik tepa nepaprastas apkrovas patiriantį turbokompresoriaus guolį, bet ir aušina šį mazgą. Alyvoje atsiradus pašaliniams objektams, paspartinamas visų tepamų paviršių dilimas.
- Alyvos ir oro filtrų keitimas: Šie filtrai užtikrina švarų oro ir alyvos tiekimą į turbokompresorių. Per oro tiekimo sistemą patenkančioms kietosioms dalelėms ant kompresoriaus menčių atsiranda smūgių žymės, o ilgainiui išsibalansavusios mentės ima lūžinėti.
Norint, kad turbinos resursas pasiektų paties variklio resursą, galima imtis ypatingos jos priežiūros, kuri aktualiausia šaltuoju metų periodu: užvedus variklį, minutę leisti dirbti jam laisva eiga. Per tą laiką alyva sušils, įkaitins turbiną ir ji nepatirs staigių temperatūros pokyčių. Kita taisyklė - automobiliui sustojus, variklį išjunkite tik leidę jam dar bent minutę veikti laisvąja eiga. Tai ypač svarbu po ilgo važiavimo, varikliui veikiant didele apkrova. Laisvoji eiga turbinai leidžia atvėsti ir tuomet ją galima saugiai stabdyti.
Tinkamos naudojimosi taisyklės nėra sudėtingos: laiku keičiama, gamintojo reikalavimus atitinkanti alyva ir alyvos bei oro filtrai, leidimas turbinai įšilti ir atvėsti užvedus variklį arba prieš jį išjungiant, taip pat tolygus automobilio greitėjimas suteikia galimybę maksimaliai prailginti šio mazgo tarnavimo laiką.
Specialistai teigia, kad bemaž pusės turbinų gedimų priežastis yra tepimo sutrikimai. Dar maždaug 40 procentų gedimų sukelia mentes sugadinantys smulkūs pašaliniai objektai, patenkantys iš variklio arba oro tiekimo sistemos. Bet koks pašalinis objektas, patekęs į didžiuliu greičiu besisukančią turbiną, sukels labai spartų mazgo dėvėjimąsi arba netgi visišką dalių susivirinimą.
Naudojant nekokybiškus degalus arba esant netinkamam variklio reguliavimui turbina ima dar labiau kaisti. Apie jos perkaitimą rodo ant korpuso atsirandančios išblukusio atspalvio dėmės.
Turbokompresoriaus gedimo požymiai
Sugedęs turbokompresorius gali stipriai paveikti variklio efektyvumą ir patikimumą. Mokėdami atpažinti turbinos gedimus galėsite išvengti tolimesnių problemų ir užtikrinti saugią automobilio eksploataciją.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių turbinos gedimo požymių:
- Sumažėjusi galia ir lėtesnis įsibėgėjimas: Vienas iš lengviausiai pastebimų požymių.
- Padidėjęs dūmingumas: Mėlyni arba juodi dūmai gali reikšti alyvos sunaudojimą arba oro ir degalų mišinio disbalansą.
- Turbinos klibėjimas: Tai gali reikšti susidėvėjusias įvores ir galimą turbinos korpuso ar sparnuotės pažeidimą.
- Pašaliniai variklio garsai: Cypimas, metalo trinties arba barškėjimo garsas gali įspėti apie turbinos guolių arba sparnuotės problemas. Neįprastai intensyvėjantis švilpimas yra vienas iš požymių.
- Degėsių kvapas: Gali signalizuoti apie alyvos nuotėkį ir sąlytį su įkaitusiais variklio komponentais.
- Variklio alyvos trūkumas: Neveikianti turbina gali praleisti alyvą į degimo kamerą.
- „Check engine“ lemputė: Gali aktyvuotis dėl įvairių variklio darbo neatitikimų, kuriuos sukelia turbinos gedimas.
- Sumažėjęs slėgis: Staigus turbinos slėgio sumažėjimas gali reikšti pažeidimą.
- Padidėjusios kuro sąnaudos: Dėl netinkamai veikiančios turbinos kuro degimas gali būti neefektyvus.
Ar galima toliau važiuoti pastebėjus turbinos gedimą?
Nors galima važiuoti su sugedusia turbina, tai nėra patartina. Galite sukelti dar didesnę žalą automobiliui bei pavojų saugumui. Dėl netinkamai veikiančios turbinos gali sumažėti variklio galia, padidėti degalų sąnaudos, išbėgti variklio alyva, o tai gali sugadinti variklį dėl per didelės trinties ir temperatūros tarp komponentų. Taigi, jeigu atsirado turbinos gedimas, automobilio eksploatuoti nereikėtų ir būtina kreiptis į autoservisą.
Turbokompresoriaus remontas ir restauravimas
Turbinos pačiam susiremontuoti neišeis - ją teks pirkti naują arba restauruoti. Naujos kaina gali siekti ir tūkstantį eurų, restauravimas paprastai triskart pigesnis (300-600 EUR). Naudojant pastarąjį metodą, paliekamas senasis korpusas, tačiau pakeičiami guoliai, tarpinės, turbinos ir kompresoriaus sparnuotės. Svarbiausias restauravimo procesas - turbinos balansavimas, kuriam reikalingos specialios technologijos. Gamintojų atstovai neužsiima turbinų restauravimu, tačiau siūlo galimybę seną kompresorių pakeisti į gamykloje restauruotą ir gamyklinę garantiją turintį mazgą.
Turbinų remontas yra pradedamas išardant turbokompresorių. Tai sudaro dalį viso turbinos remonto darbų. Po turbokompresoriaus šerdies išardymo, visos detalės turi būti išvalomos, išmatuojamos ir parenkami bei pritaikomi tolimesni remonto darbai. Turbokompresorius turi būti ardomas laikantis tam tikros tvarkos ir naudojant specialius įrankius.
Turbinų šerdžių balansavimas
Kaip atliekamas turbinos šerdžių balansavimas:
- Šerdies patikra: Pirmiausia atliekama vizualinė šerdies apžiūra, siekiant nustatyti galimus pažeidimus ar nusidėvėjimą.
- Pradinio balansavimo etapas: Šerdis dedama į specialų balansavimo įrenginį, kuris nustato pradinius disbalanso taškus.
- Disbalanso koregavimas: Naudojant specialius įrankius, pašalinamas disbalansas. Tai gali apimti mažų svorių pridėjimą ar medžiagos pašalinimą nuo šerdies.
- Galutinio balansavimo etapas: Po pradinio balansavimo šerdis dar kartą tikrinama ir, jei reikia, atliekami papildomi koregavimai, kol pasiekiamas optimalus balansas.
Dinaminis balansavimas atliekamas specialiose horizontaliose balansavimo staklėse. Kai kuriais atvejais rotorių (pavyzdžiui, ventiliatorių) dinaminis balansavimas gali būti atliekamas mašinos/įrenginio darbo vietoje. Smulkintuvų, mulčerių rotorių dinaminis balansavimas atliekamas specialiose dinaminio balansavimo staklėse. Šiomis staklėmis taip pat balansuojami ir kitokio tipo žemės ūkio technikos rotoriai, pavyzdžiui, kombainuose besisukantys grūdų kūlimo būgnai.
Surenkamas turbinos kartridžas naudojant naują subalansuotą veleną, malūną ir remontinį komplektą. Surinktas kartridžas statomas ant balansavimo stendo ir balansuojamas. Stendo pagalba paduodama darbinės temperatūros (apie 80 laipsnių) alyva į kartridžą 3-5 atmosferų slėgiu. Balansavimo metu turbinos balansavimo apsukos siekia iki 200-250 tūkst.
Turbinos remontas daug kam gali pasirodyti labai paprastas darbas, tad gali kilti klausimas - kam reikalingi specializuoti servisai turbinų remontui? Geriausias pavyzdys yra automobilio ratas. Kai pakeičiamos padangos, ratai balansuojami. Tai padaryti galima tik turint specialią įrangą. Disbalanso pamatyti negalime, bet puikiai pajaučiame, kai ratai būna neišbalansuoti. Taip ir su turbinos ašimi. Ją reikia išbalansuoti. Tam darbui atlikti reikalinga speciali įranga - balansavimo staklės. Jos išsuka turbinos ašį iki 120 000 - 210 000 apsukų per minutę. Neišbalansuota ašis pradeda vibruoti, skleisti specifinį garsą- kaukimą, bei riboja apsukų greitį. Ašis plakasi į įvorės sieneles, plėsdama jos ertmę. Atsiranda šoninis klibėjimas, padidėja tepalo pralaidumas, dūmingumas. Iškyla grėsmė užkišti katalizatorius. Subalansuota ašis sukasi centre beveik neliesdama įvorės sienelių, apgaubta tepalo slėgio plėvelės. Sumažėja trintis, lengviau sukasi turbina, pratekantis tepalas stabilizuoja temperatūrą. Reikia įvertinti tai, kad turbinos detalių tolerancijos siekia vos keletą mikrometrų (1 mkm = 0.001 mm).
Armado de Turbina Vertical
Turbinų reguliavimas
Didžioji dauguma turbinų yra reguliuojamos slėginiais, vakuuminiais arba elektriniais valdikliais-aktuatoriais. Dėl to neišvengiamai svarbu turėti specialios įrangos turbinų sureguliavimui patikrinti ir jas tinkamai, kokybiškai sureguliuoti. Turbinos aktuatorius reguliuoja pro darbinį veleną praeinančių dujų srautą. Šio srauto išmatavimu paremta daugelio reguliavimo stendų technologija. Deja, tai neužtikrina sureguliavimo kokybės. Kintamos geometrijos (VNT) mentelės ne tik reguliuoja išmetamų dujų srautą, bet ir keičia dujų atakos kampą į turbinos veleno sparną. Vadinasi, keičia turbinos apsukas ir suspaudimo laipsnį kompresoriaus pusėje (aliuminėje kriauklėje). Abejones išsklaidyti gali tik rimti ir brangūs turbinų reguliavimo stendai „Cimat“. Jie pranoksta kitus savo galimybėmis. Reguliuojama turbina dirba lyg ant variklio.
Turbinos tepimo sistemos patikra prieš montavimą
Prieš montuojant pakeistą turbiną, būtina patikrinti tepalo slėgį ir pašalinti senosios turbinos gedimo priežastis. Jei neturite manometro, tepalo slėgį galima patikrinti paprasčiau ir greičiau. Prijunkite tepimo vamzdelį prie turbinos, o tepalo nubėgimo dar neprisukite. Atjunkite purkštukus ar holo daviklį, kad variklis neužsivestų. Pasukite starteriu variklį ir stebėkite turbinos tepalo nubėgimą. Po dviejų-trijų variklio apsisukimų iš turbinos turi pasirodyti plona bėgančio tepalo srovelė. Tada viskas gerai - variklį kurti galima. Na o jeigu tepalas nepasirodė ar tik laša, ieškokite problemos tepimo sistemoje. Kitaip turbina sustos po minutės.
Pradėkite nuo lengvai pastebimų dalykų - tepimo vamzdelio. Jo lenkimo vietos turi būti aptakios, nes aštrus linkimas uždaro vidinę tepalo kanalo ertmę. Kita priežastis gali būti nešvarumai tepimo kanale (suodžiai, hermetiko likučiai, emulsija). Jie susikaupia siauriausioje tepalo kanalo vietoje, t. y. prie vamzdelį su turbina jungiančiu kiauravaržčiu. Išsukite jį ir gerai apžiūrėkite, išvalykite. Pašvieskite į ertmę po kiauravaržčiu, kur kanalas susiaurėja iki vos dviejų mm diametro. Pašalinę nešvarumus vėl bandykite sukti starteriu ir stebėti tepalo nubėgimą. Nepasirodžius tepalo srovelei iš turbinos - ardykite tepalo siurblį ar tepalo paėmėją (sietą).
Turbinos diagnostika ir problemų nustatymas
„Stringa turbina“
Kaip patikrinti, ar turbina stringa? Tikrai nebūtina kišti pirštų prie karštos turbinos ir bandyti sukinėti ašelę. Pakanka nuimti oro įsiurbimo žarną nuo turbinos ir užkurti variklį. Dirbantį laisvais sūkiais, gesinat variklį ir skaičiuojat sekundes, kiek ilgai sukasi turbina iki sustos. Pastarąjį kartą suskaičiavau 12 sekundžių (esant karštam varikliui), kol turbina sustojo suktis po variklio išjungimo. Minimalus laikas yra 3-4 sekundės.
„Perpučia turbina“
„Perpučia turbina“ - taip pat dažnas reiškinys. Dėl perpūtimo ne visada kalta turbina. Kaip įsitikinti, kad reikalingas turbinos išėmimas ir remontas? Toks gedimas būdingas kintamą geometriją (VNT) turinčioms turbinoms. Jei turbina valdoma vakuumu, pakanka jį atjungti ir dar kartą patikrinti turbinos slėgį (diagnostika maksimaliai greitėjant 3-4 pavara iki 4000 aps/min).
„Varo tepalus“
Kaip patikrinti, ar turbina „varo tepalus“? Atjungus oro padavimo žarnas matome tepaluotus interkulerį (oro aušintuvą) ir įsiurbimo kolektorių. Vis tiktai dar anksti daryti išvadą, kad turbina sugedo. Paprašykite vairuotojo palaikyti 10 sekundžių variklio apsukas apie 3000 aps/min. Palaikykite ranką taip, kad išpučiamo oro srovė pūstų Jums į delną. Laikykitės bent 5 cm atstumo, nes karšta ne tik turbina, bet ir pučiamas oras. Jeigu delną apipurškė tepalais, išvalykite tepaluotą vamzdį ir pakartokite patikrą dar bent du kartus. Delnas turi būti sausas. Atliekant tokį bandymą dažnai matoma iš turbinos vamzdžio besisukanti plona tepalo srovelė. Išstumiami keli lašai tepalo, bet rankos neaptaško. Taip yra todėl, kad nesusidarė turboslėgis. Šis reiškinys dažnai padeda nustatyti kitą gedimą - nesandarumą oro padavimo sistemoje.

Nuimtos turbinos diagnostika
Kartais tenka diagnozuoti nuimtą (tarkime - perkamą) turbiną. Apžiūrėkite priekinius ir galinius sparnelius ar nepažeisti mechaniškai, pajudinkite ašį į šonus ir išilgai. Išilginio judėjimo neturi būti. Šoninis klibėjimas gali būti toks, kad sparneliai neliestų kriauklių. Ašis turi suktis lengvai. Jei išmetimo kriauklėje suodžiai sausi, o už veleno (duslintuvo link) tepluoti, šlapi - turbina leidžia tepalus. Atidžiau įvertinkite turbinos valdymą. Vakuuminė VNT geometrija turi apie 10-12 mm eigos. Teks stipriai paspausti aktuatoriaus kojelę iki stop varžto.
tags: #turbinu #veleneliu #balansavimui