Viešasis transportas yra neatsiejama didmiesčių gyvenimo dalis, tačiau jo veikla susiduria su daugybe iššūkių - nuo eismo spūsčių ir kelių būklės iki keleivių ir kitų eismo dalyvių elgesio. Be to, pačioje transporto sistemoje kartais pasitaiko incidentų, reikalaujančių skubaus įmonių atsako.
Incidentai viešajame transporte ir jų valdymas
Incidentas Kaune: vairuotojo neatitinkamas elgesys
„Kauno autobusai“ susidūrė su precedento neturinčiu incidentu, kai troleibuso vairuotojas darbo metu žiūrėjo netinkamą turinį. Keleivė, atsisėdusi troleibuso priekyje, gerai matomoje vietoje padėtame telefone užfiksavo, kaip vairuotojas žiūri pornografiją ir čiupinėjasi save. Vaizdas buvo gerai matomas ir kitiems keleiviams, perkantiems ar žymintiems bilietą.
Bendrovės vadovybė nedelsdama reagavo į šią situaciją: peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, patvirtinančius, kad vairuotojas darbo metu, vairuodamas troleibusą, žiūrėjo vaizdo įrašus. Vairuotojas iškart buvo nušalintas nuo pareigų ir pradėtas vidinis tyrimas, siekiant nustatyti visus faktus ir priimti atitinkamus sprendimus.
„Stipriai apgailestaujame ir atsiprašome jos ir kitų keleivių, kurie patyrė nepatogumus ir buvo pažeista jų teisė į saugią ir patogią kelionę“, - teigiama bendrovės pranešime. „Kauno autobusai“ pabrėžė, kad toks darbuotojo elgesys yra visiškai nesuderinamas su įmonės vertybėmis, etika ir teikiamų paslaugų kokybės standartais, pažeidžiant tiek įmonės vidaus taisykles, tiek profesinės etikos standartus, tiek Kelių eismo taisykles.
Incidentas Vilniuje: durys prispaudė vaiko kojas
MadeinVilnius.lt portalas gavo skaitytojos laišką, kuriame ji skundėsi dėl grubaus viešojo transporto vairuotojo elgesio Vilniuje. Išlipant iš maršruto su dviem vaikais, vienam iš jų, dviejų metų vaikui, sėdėjusiam triratuke, užsidarančios durys prispaudė kojas. Nors buvo išgirsti įspėjamieji signalai prieš durims užsidarant, moteris nespėjo patraukti vaiko.
Vairuotojas į moters šauksmą, kad prispaustos vaiko kojos, atsakė agresyviai ir liepė „greičiau judinti bulkas“. Vėliau durys buvo atidarytos dar kartą, o keleiviams išlipus, troleibusas iškart išvažiavo.
Apie įvykį buvo pranešta policijai, o moteris kreipėsi į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT), kurios atstovai atsiprašė ir pradėjo aiškintis aplinkybes. VVT Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė teigė, kad vairuotojo reakcija į keleivės išgąstį yra netoleruotina ir nesuderinama su įmonės vertybėmis bei keleivių aptarnavimo standartu. Vairuotojas turės pateikti paaiškinimą, o po to bus sprendžiama, kokiomis priemonėmis užtikrinti, kad toks elgesys nepasikartotų.
Bendrovės atstovė pridūrė, kad troleibuse veikia automatinė durų atidarymo sistema, kuri turėtų atidaryti duris, kai užfiksuoja kliūtį. Po incidento sistema buvo patikrinta. Keleiviai raginami išlipti į stotelę anksčiau, kol neišgirsta įspėjamojo signalo, nes atšaukti durų uždarymo mygtuko paspaudimo jau negalima.
Troleibusų ir autobusų vairuotojų varžybos
Profesinio meistriškumo išbandymai
Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų vairuotojų varžybos tapo tradicinėmis, leidžiančiomis vairuotojams pasitikrinti savo galimybes, parodyti gebėjimus ir kelti kvalifikaciją. Šios varžybos nėra tik smagus laiko praleidimas - pagrindinis prizas yra kvalifikacijos kėlimas, taip pat teikiama materialinė ir moralinė paskata. Pavyzdžiui, trečios kvalifikacinės klasės vairuotojas, nugalėjęs varžybose, gauna antrą klasę.
Užduočių sudėtingumas ir iššūkiai
Užduotys varžybose yra sudėtingesnės ir specifinės, palyginti su kasdieniu vairavimu. Dažniausiai sunkiausiai sekasi šoninis parkavimas, apžiūros duobė ir vėžė, kuriose surenkama daugiausia baudos balų. Trasos įveikimo laiko limitas yra 12 minučių; neįtilpus į jį, vairuotojas iškrenta iš varžybų. Autobusų vairuotojams tenka atlikti dešimt figūrų, įskaitant sudėtingą žiedo įveikimą su prailgintu autobusu.
Troleibusų vairuotojams papildomų sunkumų sukelia kontaktinis tinklas. Tenka perkabinti laidus avarinių situacijų metu, o tai parodo profesionalumą. Vyr. instruktorius T. Ruseckas pastebi, kad laiko limitas apsunkino užduotį, tačiau tik trys iš dešimties vairuotojų neįtilpo į nustatytą ribą, kas rodo labai gerą rezultatą.
Vairuotojų atsiliepimai ir įspūdžiai
Dominykas Malinauskas, debiutavęs varžybose ir užėmęs pirmąją vietą tarp troleibusų vairuotojų, dirba tik dvejus metus. Jo kolega Vitalijus Miadelecas, su pusės metų patirtimi, užėmė antrąją vietą. Tarp autobusų vairuotojų geriausiai pasirodė Sergejus Kirilovas, turintis šešerių metų patirtį.
Vairuotojai pažymėjo, kad varžybose labiau tikrinamas meistriškumas, nes tenka atlikti daug užduočių važiuojant atbulomis, ko kasdienėse gatvėse pasitaiko retai. Dominykas Malinauskas pabrėžė, kad troleibusą vairuoti sunkiau, nes reikia stebėti du kelius - kontaktinį tinklą viršuje ir gatvę apačioje. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad net senieji „Škoda“ troleibusai, nors ir tos pačios markės, buvo modifikuoti 17 kartų, todėl kiekvieną troleibusą reikia priprasti vairuoti dėl skirtingo stabdymo efektyvumo, įsibėgėjimo ir važiavimo per iešmus. Dominykui senieji „Škoda“ troleibusai atrodo patikimesni nei naujesni „Solaris“.
Troleibuso vairuotojos Simonos Januš kasdienybė
Profesijos pasirinkimas ir iššūkiai
Simona Januš, kuriai vos 25-eri, jau ketverius metus sėdi už troleibuso vairo. Šią profesiją ji pasirinko sąmoningai, įkvėpta tėčio, kuris vairuodavo autobusą. Simona sako, kad jai patinka šis darbas, darbas su keleiviais ir jų vežiojimas. Ji tai vadina ne atsarginiu variantu, o patinkančiu darbu.
Darbo pradžia nebuvo lengva. Po tris mėnesius trukusių mokymų, pirmą kartą išvažiavusi į gatves be mokytojo, mergina net norėjo viską mesti. „Pirmas kartas, turbūt kaip ir visiems, buvo košmariškas, buvo tokia emocija, kad galvojau, jog aš tos pusės dienos neišgyvensiu, aš jos neatidirbsiu. Man buvo baisu, aš nenorėjau eiti į darbą“, - prisimena S. Januš. Tačiau antra diena buvo daug lengvesnė.
Darbo grafikas ir derinimas su mokslais
Simona į darbą keliasi 4 valandą ryto, o paskutinį reisą baigia apie pusę septynių vakare. Žiemą ankstyvas kėlimasis yra sudėtingas dėl tamsos ir šalčio, tačiau vasarą lengviau, nes kartu su ja bunda ir saulė. Darbo metu ji turi 4 valandų pertrauką, kurią skiria studijoms Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur siekia transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalauro laipsnio.
„Mokytis ir dirbti iš tikrųjų yra sunku. Bet darbe pailsiu nuo mokslų, o mokydamasi pailsiu nuo darbo, taigi tai yra suderinama, man yra lengviau, nes neatsibosta tas pats darbas, neatsibosta ir mokslai“, - pasakoja S. Januš. Ji siekia išvengti monotonijos, prašydamasi dirbti papildomai įvairiais maršrutais.
Vairuotojų kultūra ir eismo problemos
Simona Januš lankėsi Rygoje ir buvo nustebusi dėl ten esančios vairuotojų kultūros. Rygoje viešasis transportas yra labiau gerbiamas, vairuotojai dažniau jį praleidžia, rodo posūkius ir sulaukia dėmesio. Ji matė, kaip tramvajus sustoja viduryje kelio, ir visi automobiliai sustoja laukdami, kol jis išleis keleivius. Pirmenybė kelyje yra viešajam transportui. Pasak jos, Vakarų Europos šalių vairuotojų kultūra yra dar aukštesnio lygio. Lietuvoje situacija skiriasi, nors Simona ir neskuba smerkti visų vairuotojų, pripažindama, kad mandagių ir nemandagių pasitaiko vienodai.
Viena didžiausių problemų, trukdančių eismui Vilniuje, yra automobilių vairuotojų įprotis stovėti draudžiamose vietose, įjungus avarinę signalizaciją. „Dauguma automobilių sustoja stotelėse, kur negalima, prie ženklų, kur sustoti ir stovėti draudžiama, taip, sustoja su avariniais. Bet paklauskime savęs, ar mes tikrai sugedome? Dauguma tikrai ne“, - aiškina Simona. Ji pabrėžia, kad tokie veiksmai sukelia spūstis ir trukdo viešojo transporto eismui, ir pasigenda policijos dėmesio šiai problemai.
Dar viena problema yra tėvai, kurie sustoja išleisti savo vaikus į mokyklą prie stotelės, nors galėtų naudoti mokyklos aikštelę, taip trukdydami kitiems vairuotojams ir vėluodami. Simona taip pat išskiria, kad troleibusų vairuotojai susiduria su didžiausiais sunkumais, kai transporto priemonių spūstys priverčia vairuotojus skubėti, užlįsti ir staigiai stabdyti. Troleibusams, vežantiems žmones, stabdymo kelias yra ilgesnis, ir staigus stabdymas gali sukelti traumas keleiviams, už ką atsakingi yra vairuotojai.
Keleivių elgesys ir jo įtaka
Simona Januš išvardija ir ne vieną keleivių ydą. Daugelis keleivių ignoruoja užrašą „Nekalbinti vairuotojo“ ir vis tiek bando bendrauti. Nors vairuotojai stengiasi būti mandagūs, pagal Kelių eismo taisykles jie neturėtų blaškytis ir atsakinėti į klausimus. Tai labai blaško ir kelia pavojų eismui. Situacija dar sudėtingesnė, kai vienu metu tenka aptarnauti kelis keleivius, atliekančius skirtingus veiksmus (bilieto pirkimas, klausimai apie išlipimą, skundai dėl bilieto žymėjimo), stebint per veidrodėlį, ar niekas nespėja į troleibusą.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai keleiviai, vėluodami, bando įlipti į troleibusą staigiai kišdami rankas, galvą ar koją, taip rizikuodami būti prispausti durimis. Simona prašo, kad vėluojantys keleiviai atsistotų prie durų ir palauktų, kol jos bus atidarytos. Kita problema - keleiviai, kurie ramiai sėdi iki paskutinės akimirkos, o sustojus stotelėje netikėtai šoka iš savo vietos pro duris, taip pat rizikuodami prispausti rankas. „Su tokiomis senomis durimis prispaus ranką, mėlynė tikrai liks, gali skaudėt. Tegu ateina į stotelę keliomis minutėmis anksčiau, atsistoja prie durų stotelę prieš, kada reikia išlipti, čia ne reikalavimas, bet prašymas“, - sako S. Januš.
Techniniai aspektai ir vairuotojo kompetencija
Simona Januš mieliau vairuoja senesnius, maždaug 20 metų senumo troleibusus, nes jie yra praktiškesni, turi mažesnius gabaritus ir yra paprastesni nei nauji. Ji teigia, kad senesniuose troleibusuose gedimus dažnai galima pataisyti vietoje, o sugedus naujam, paskutinės stotelės savarankiškai pasiekti gali būti sudėtinga. Jos techninės žinios stebina, ji geba atlikti smulkius remonto darbus, pavyzdžiui, atjungti blokiruotę dingus eigai ar sutvarkyti srovės imtuvų angliukus.
Kiekvieną rytą Simona pati apžiūri troleibusą: patikrina ratus, žibintus, posūkius, garso signalą, įveda grafiką į borto kompiuterį ir patikrina komposterius. Šiam pasiruošimui ji turi 23 minutes.
Pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys
Kartais tenka stipriai spausti stabdžius dėl užlindusio automobilio, staiga į kelią išbėgusio pėsčiojo ar netikėtai išnirusio dviratininko. Simona pastebi, kad dauguma pėsčiųjų elgiasi atsakingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie eina nekreipdami dėmesio į aplinką, ir vairuotojai privalo juos praleisti.
Dviratininkų buvimas gatvėje, anot vairuotojos, trukdo bet kokiam transportui, net automobiliui. Nors ne visur yra dviračių takai, o šaligatviai būna platūs, dviratininkai dažnai važiuoja keliu, nes jiems taip patogiau ir greičiau. Tai sukelia nepatogumų ir nesupratimo tarp vairuotojų. Simona pati važiuodama dviračiu, kai nėra tako, renkasi važiuoti šaligatviu, nes kelyje jaučiasi nesaugiai.
Viešojo transporto plėtra ir inovacijos Kaune
UAB „Kauno autobusai“ yra viena didžiausių ir moderniausių viešojo transporto bendrovių Lietuvoje, nuosekliai investuojanti į transporto parko atnaujinimą ir technologinę plėtrą. Bendrovė siekia mažinti aplinkos taršą ir iki 2029 metų visos transporto priemonės turi būti varomos alternatyviais degalais. Svarstomos galimybės įsigyti elektrinius autobusus ir atnaujinti troleibusų parką.
2024 metais Kauno viešasis transportas nuvažiavo 22,3 mln. kilometrų ir pervežė 45,9 mln. keleivių. Miesto autobusai per metus vidutiniškai išmeta apie 17,9 tūkst. tonų CO₂. Jei visi keleiviai persėstų į lengvuosius automobilius, CO₂ kiekis mieste padidėtų 31,8 tūkst. tonų, o tai prilygtų papildomai pasodintiems 1 768 000 medžių.
Didelis dėmesys skiriamas skaitmenizacijai. Mobilioji programėlė „Žiogas“ populiarėja, ja naudojasi trečdalis keleivių. Su „Žiogu“ atliktas rekordinis daugiau nei 140 mln. skaičius kelionių. Taip pat plėtojamos keleivių aptarnavimo paslaugos, diegiamos inovacijos, tokios kaip bekontaktis atsiskaitymas banko kortelėmis.
„Kauno autobusai“ taip pat prisidėjo prie pagalbos Ukrainai, perdavė 20 autobusų Charkivui. Ukrainiečiams, dėl karo pabėgusiems iš šalies, taikoma 99% lengvata viešojo transporto bilietams. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis dėkoja darbuotojams, partneriams ir keleiviams už sėkmingą veiklą, teigdamas, kad „Kauno autobusai“ neatsilieka nuo pažangos ir siekia, kad Kaunas išliktų pavyzdžiu kitiems miestams.
Kelio darbų ir kokybės kontrolės problemos
Lietuvoje kyla problemų dėl kelių darbų kokybės ir informavimo. Neseniai rekonstruotas ruožas tarp Molėtų ir Utenos jau reikalauja remonto. Vairuotojai stebisi, kas galėjo nutikti su nauju keliu, o „Via Lietuva“ informuoja, kad šalinami atsiradę defektai, nustatyti po atliktų tyrimų dėl kokybės neatitikimų. Rangovui nurodyta juos pašalinti.
Vairuotojams nepatinka ir tai, kad apie planuojamus darbus nebuvo tinkamai informuota. Nors „Via Lietuva“ teigia, kad informacija apie kelių remonto darbus buvo išplatinta, vairuotojai mano, kad informavimas galėtų būti geresnis. Argumentuojama, kad kokybės kontrolė ir technologijos pasikeitė, ir tai, kas buvo priimtina anksčiau, dabar vertinama kaip didelis trūkumas.
Magistralėje Vilnius-Utena likę beveik 43 km kelio planuojama baigti tvarkyti 2026 m. Bus atnaujinta danga, sustiprinta konstrukcija ir sankasa, įrengtos vandens pralaidos bei nuovažos.
Viešojo transporto kontrolierių darbas ir iššūkiai
Vytenis Šlenys, viešojo transporto kontrolierius-brigadininkas, penktus metus dirbantis šioje srityje, kasdien su brigada tikrina viešojo transporto keleivius. Jo darbo diena prasideda anksti ryte, dar prieš pradedant važiuoti troleibusams. Kasdien keliaujama po skirtingas sostinės vietas, aplankant tiek centrą, tiek labiau nutolusius rajonus.
Kontrolieriai taip pat vykdo vežėjų kontrolę - tikrina, ar troleibusai ir autobusai yra švarūs, ar viduje nėra šiukšlių, ar vairuotojai tinkamai blokuoja komposterius, ar yra visi reikalingi rekvizitai ir tinkama vairuotojo apranga. Aptikus pažeidimų, už juos atsako vežėjas, tačiau sankcijos taikomos ir vairuotojui. Be to, kontrolieriai vykdo socialines akcijas, pavyzdžiui, rudenį dalija moksleiviams atšvaitus, vasarą - vandenį, o šaltą žiemą planuoja dalinti karštą arbatą stotelėse.
Iššūkiai ir sprendimų priėmimas
Pasak V. Šlenio, kontrolieriaus darbas toli gražu nėra lengvas ir monotoniškas. Kasdien susiduriama su skirtingomis situacijomis, reikalaujančiomis profesionalumo, ramios reakcijos ir konfliktinių situacijų vengimo. Kontrolieriaus diplomo neįgysi, todėl čia dirba žmonės iš įvairių sričių. Pats Vytenis įgijo teisės diplomą Mykolo Romerio universitete ir dirbo valstybės tarnyboje, privačiame sektoriuje. Teisės žinios yra labai reikalingos, ypač išmanant administracinę teisę, nes keleivius be bilieto tenka bausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Vaizdo stebėjimo kameros, įdiegtos prieš pusantrų metų ir tvirtinamos prie kontrolieriaus aprangos, padeda priimti teisingus sprendimus ir išvengti nepagrįstų skundų. Vaizdo įrašai yra labai reikalingi aiškinantis situacijas, dėl kurių keleiviai turi klausimų.
„Zuikių“ problema ir keleivių kultūra
Vytenis juokiasi, kad nėra dienos be „zuikių“. Pažeidėjai dažniausiai yra benamiai, narkotines medžiagas vartojantys asmenys. Pasitaiko, kad iš autobuso išprašomi ir tie, kurie skleidžia labai blogą kvapą ir trukdo kitiems keleiviams. Taisyklės draudžia valgyti viešajame transporte, skleisti blogus kvapus, šiukšlinti, garsiai kalbėti ir keiktis.
Per valandą, praleistą Lizdeikos stotelėje šalia Antakalnio, kontrolės brigada sugavo keturis pažeidėjus. V. Šlenys pastebi, kad vilniečiai keičiasi į gerąją pusę - anksčiau būdavo daug daugiau konfliktų ir policijos įsikišimo, o dabar pažeidimų mažiau, žmonės kultūringesni. Jis mano, kad tai ne baimė, o pagarba.
Psichologinis pasirengimas
Didžiausias iššūkis šiame darbe yra psichologinis pasirengimas. „Turi būti psichologiškai stiprus, kad atremtum neigiamas žmonių reakcijas, nuomones apie kontrolieriaus specialybę. Dažnai būna, kad keleiviai į akis pasako kažką labai pikto. Todėl stengiuosi nereaguoti ir nepriimti asmeniškai, bet kitiems tikrai gali būti sunku“, - komentuoja V. Šlenys. Fizinė jėga nėra naudojama; agresyvaus elgesio atveju kviečiama policija.
Profesinių sąjungų reikalavimai ir streikų grėsmė Vilniuje
Vilniaus savivaldybės valdomo „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinių sąjungų atstovai reikalauja, kad įmonė būtų paskelbta keleivių vežimo dalies maršrutų konkurso laimėtoja, priešingu atveju grasina streikais. Dvejų valandų streikai numatyti balandžio 19, 21 ir 24 dienomis.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius teigia, kad darbuotojai reikalauja teisinės apsaugos atleidžiamiems įmonės darbuotojams, perduodant dalį maršrutų privačiam verslui. Jie siekia užtikrinti pirmumo teisę įsidarbinti privačiose bendrovėse, perimančiose maršrutus. Profsąjungos reikalauja paskelbti VVT savivaldybės vykdyto vežėjų konkurso nugalėtoju, išsaugoti darbo vietas ir socialines garantijas, bei „nediskriminuoti VVT, sudarant nesąžiningas sąlygas konkuruoti su privačiais vežėjais“.
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius profesinių sąjungų veiksmus vertina kaip neteisėtą spaudimą savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai. Jis pabrėžia, kad profesinių sąjungų reikalavimai turi atitikti Lietuvos įstatymus ir gali būti traktuojami kaip spaudimas viešųjų pirkimų procedūroms. Vicemeras taip pat teigia, kad vairuotojų apskritai trūksta viešajame transporte, todėl VVT darbuotojai tikrai nepraras darbo, jei laimės kiti vežėjai. Įmonės skolos per daugiau nei pusantrų metų sumažintos nuo 26 mln. eurų.
Kelių spūsčių ypatumai didmiesčiuose
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač prasidėjus mokslo metams, intensyvus eismas tampa kasdienybe. Vilniuje pagrindinės spūstys dažniausiai susidaro Geležinio Vilko gatvėje nuo Baltupių iki Saltoniškių sankryžos, taip pat Ukmergės gatvėje nuo Pašilaičių iki Saltoniškių sankryžos, Laisvės prospekte, Narbuto gatvėje ir leidžiantis nuo kalno. Kai kurie miestiečiai džiaugiasi greitaisiais autobusais, kurie padeda greičiau susisiekti su miesto centru, ir pastebima, kad žmonės po truputį persėda į viešąjį transportą.
Kritinės vietos automobilių spūstims susidaryti yra Murava, taip pat Savanorių prospekto pradžia ir kai kurios prospektą kertančios vietos. Pirmoji rugsėjo savaitė tradiciškai būna pati sunkiausia. Dėl uždaromų gatvių vairuotojams rekomenduojama įvertinti maršrutą ir laiką, keliaujant į darbą.
Kaune, siekiant sumažinti spūstis, padidintas autobusų ir troleibusų reisų skaičius. Naktį iš rugpjūčio 31-osios į rugsėjo 1-ąją, taip pat iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją, viešasis transportas veikia visą parą. Pastebima, kad padidinus reisų skaičių, didėja ir keleivių skaičius.
Uostamiestyje, Klaipėdoje, labiausiai apkrauta centrinė miesto dalis. Tam įtakos turi tai, kad nemažai mokinių tėvai atveža vaikus iš priemiesčių. Papildomų sunkumų kelia ir uždarytas Pilies tiltas, kurio remonto pabaiga planuojama metų pabaigoje. Dėl šio tilto spūstys šiemet bus dar didesnės. Spūstys susidaro ir prie Jakų žiedo, nes daugelis pro šią vietą keliauja į centrą. Savivaldybės darbuotojai pripažįsta, kad važiuoti viešuoju transportu yra kur kas greičiau nei pasiekti tam tikrą tašką automobiliu, todėl dalis vairuotojų persėda į autobusus. Dėl greitųjų ekspresų, kaip ir Vilniuje, su autobusu į centrą galima atvažiuoti greičiau nei automobiliu.
Policijos prevencinės priemonės ir vairuotojų kultūra
Prasidėjus naujiems mokslo metams, visoje šalyje policijos pareigūnai vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo saugumą. Numatyta skirti sustiprintas policijos pajėgas eismo saugumui visuose keliuose užtikrinti.
Šalies policijos pareigūnai organizuos atsitiktinius mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimus. Bus atkreipiamas dėmesys į saugų vaikų vežimą automobiliuose, saugos diržų ir specialių sėdynių naudojimą. Nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 14 d. vykdomos prevencinės priemonės, kurių metu ypatingas dėmesys skiriamas privalomų saugos priemonių naudojimo kontrolei (saugos diržai, vaikų vežimas automobiliuose).
tags: #troleibuso #vairuotojas #vytenis #ir #gediminas