Troleibusų vairuotojų trūkumas ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai: priežastys ir sprendimai

Aktualumas: vairuotojų trūkumas viešajame transporte

Vairuotojų trūkumas pastaruoju metu juntamas visoje Europoje, o tai kelia iššūkius viešojo transporto įmonėms. Stoja vilkikai, o autobusų ir troleibusų vairuotojų įmonės priverstos ieškoti naujų galimybių, kaip pritraukti daugiau darbuotojų ir sudominti žmones šia profesija. Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, šią problemą dar labiau paaštrino koronaviruso pandemija. Dėl sumažėjusio keleivių skaičiaus dalis vairuotojų, buvusių priverstinėse prastovose, susirado kitus darbus ir negrįžo į ankstesnes pareigas pasibaigus pandemijai.

Šiuo metu vien LKVA priklausančioms įmonėms trūksta apie 350 autobusų ir troleibusų vairuotojų, o visoms šalies keleivinio transporto įmonėms - maždaug tūkstančio, arba apie 10 proc. Be to, pastebimas beveik dvigubas norinčiųjų įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones sumažėjimas. Iš tų, kurie siekia šios kategorijos, tik kas penktas pasirenka autobusų vairuotojo profesiją.

Siūlomi sprendimai vairuotojų trūkumo problemai spręsti

LKVA parengė ir pateikė Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms bei Užimtumo tarnybai pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šią problemą. Viena iš pagrindinių asociacijos nuomonių - minimalaus amžiaus ribos sumažinimas. Siūloma, kad minimalus amžius būtų mažinamas iki 19 m. (kai kuriais atvejais - iki 20) ne tik skirtingų kategorijų autobusų, bet ir troleibusų vairuotojams.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius pritaria, kad amžiaus cenzo sumažinimas būtų reikšmingas postūmis siekiant pritraukti jaunus vairuotojus. Jo teigimu, bendrovėje vairuotojų amžiaus vidurkis yra 52 metai, o apie 10 proc. darbuotojų yra pensinio amžiaus. Nors bendrovė siūlo motyvacinius priedus, suprantama, kad tai tik laikinas sprendimas.

Pasak bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Pakuso, autobusų vairuotojų amžiaus cenzo sumažinimas labai pagerintų situaciją. Jis pabrėžia, kad ši profesija yra patraukli, o darbas su žmonėmis teikia moralinį pasitenkinimą. „Tereikia ją tinkamai pristatyti jaunimui. Jei žmogus, norintis vairuoti keleivinę transporto priemonę, baigęs vidurinę mokyklą, negali įgyti D kategorijos, jis tiesiog pasirenka kitą darbą ir į profesiją vėliau negrįžta“, - teigia G. Pakusas.

Profesinis rengimas ir karinis parengimas

Dar vienas vežėjų siūlymas - rengti autobusų vairuotojus profesinio rengimo centruose, kur jaunuoliai valstybės lėšomis įgytų profesinę kvalifikaciją (95 kodą) išsyk po mokyklos baigimo. „Vairuoti keleivinę transporto priemonę - labai specifinis darbas, kuriam reikia ne tik išmokti saugiai vežti keleivius, bet ir išmanyti techniką, turėti bendravimo įgūdžių, psichologijos žinių. Profesinio rengimo centruose vidurinį išsilavinimą įgiję žmonės turėtų galimybę mokytis ir įgyti autobuso vairuotojo profesinę kvalifikaciją“, - mano G. Pakusas.

Keleivinio transporto įmonių vadovai teigia pasirengę motyvuoti jaunus žmones mokytis autobusų vairuotojo profesijos. „Jei Profesinio rengimo centruose atsirastų tokia mokymo programa, mielai mokėtume jaunuoliams stipendijas, priimtume praktikai, stažuotėms, vėliau - į darbą. Dabar vairuotojus rengiame savo įmonėje patys“, - sako G. Pakusas.

Keleivių vežėjų manymu, įgyti teisę vairuoti C ir D kategorijų transporto priemones jaunuoliai galėtų ir privalomos karo tarnybos metu. „Akivaizdu, kad Rusijai užpuolus Ukrainą ir vykstant karui, profesionalių vairuotojų poreikis Ukrainoje ženkliai išaugo, jiems tenka vežti žmones iš karo zonų, vairuoti karinę techniką. Manome, kad susiklosčius krizinėms situacijoms, profesionaliai parengti vairuotojai būtų svarbūs ir mūsų šaliai. Be to, autobusų vairuotojus taip pat derėtų įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų šalyje labiausiai trūksta, sąrašą“, - pabrėžia G. Pakusas.

Spartinant užsieniečių įdarbinimą

Autobusų ir troleibusų vairuotojų trūkumo problemą galima spręsti ir spartinant užsieniečių įdarbinimo procesus bei peržiūrint perteklinius apribojimus. Pasak D. Aleknavičiaus, bendrovėje „Vilniaus viešasis transportas” jau dirba keletas ukrainiečių, kurie savo tėvynėje dirbo panašų darbą. Tačiau kitų šalių piliečių įdarbinimas trunka išties ilgai, be to, yra ir kitų perteklinių reikalavimų.

Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys ilgametę troleibuso vairavimo patirtį ir vairuotojo pažymėjimą T kategorijai, po 6 mėnesių privalo jį pasikeisti į lietuvišką. Tam visų pirma privaloma išlaikyti egzaminus bei gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir tik tuomet laikyti egzaminus troleibuso kategorijai įgyti. „Manome, kad toks reikalavimas yra perteklinis, imlus laikui, kainuoja papildomai ir mažina motyvaciją įsidarbinti“, - sako D. Aleknavičius.

LKVA tikisi, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai palengvins ir sutrumpins įdarbinimo procedūras. G. Nakučio teigimu, šiuo metu ukrainiečiai, ketinantys dirbti autobuso ar troleibuso vairuotojais, bet neturintys D kategorijos vairuotojo pažymėjimo, 4 ar net 6 mėnesius turi laukti teigiamo sprendimo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Per šį laikotarpį jie negali laikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti, nes neturi Lietuvoje suteikto asmens kodo.

„Tokiu būdu prarandame nemažai potencialių keleivinio transporto vairuotojų - ilgas laukimas verčia užsieniečius ieškoti kitų galimybių įsidarbinti. Užimtumo tarnybai kartu su keleivių vežėjais reikėtų ieškoti naujų, prioritetinių autobusų ir troleibusų vairuotojų įdarbinimo priemonių. Ankstesniais metais nebuvo tokio didelio atotrūkio tarp autobusų bei troleibusų vairuotojų paklausos ir pasiūlos, todėl, mūsų manymu, turėtų atsirasti naujų programų, kurios per optimalų laikotarpį galėtų perkvalifikuoti ieškančius darbo žmones dirbti autobusų ir troleibusų vairuotojais“, - teigia G. Nakutis.

Saugumas kelyje: vairuotojų ir keleivių atsakomybė

Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Prasideda laikas, kai žmonės dažniau ims keliauti didesniais ekipažais. Nors automobiliai modernėja itin sparčiai, juose diegiamos įvairios saugumo sistemos, tačiau ir jų vairuotojai, ir keleiviai dažnai pamiršta pamatines saugumo taisykles.

Klaidinga manyti, kad neužsisegus saugos diržo nelaimės atveju jus apsaugos automobilio techninė įranga. Praktika rodo, kad skaudžiausi eismo įvykiai, kurių metu nukenčia saugos diržų nesegėję žmonės, įvyksta užmiesčio keliuose.

Inercija ir jos poveikis

Pasak draudimo bendrovės atstovo, pagrindinė automobilio ekipažą veikianti jėga yra inercija. Tai reiškia, kad žmogaus kūnas tęsia judėjimą net jei automobilis dėl eismo nelaimės staigiai lėtėja ar sustoja visiškai. Svarbu žinoti, kad gale sėdintis neprisisegęs keleivis eismo nelaimės metu yra pavojus priekyje sėdinčiam vairuotojui arba keleiviui. Jei gale sėdi 80 kg sveriantis keleivis, o automobilis prieš pat avariją judėjo 60 km/val. greičiu, tai toks žmogus priekyje sėdinčius asmenis susidūrimo metu veiks net 260 kg masę atitinkančia jėga.

Konkreti poveikio jėga priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju automobilio ekipažo sužalojimai bus rimti. Todėl svarbu ne tik pasirūpinti saugos diržais, bet ir užtikrinti, kad visi asmenys, esantys automobilyje, būtų juos prisisegę.

Saugos diržų ir oro pagalvių sąveika

A. Pipiras atkreipia dėmesį, kad saugos diržus segėti būtina dar ir dėl to, kad avarijos metu suveikusios oro pagalvės apsaugotų, o ne sužalotų. Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius - esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų.

Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo ortopedo traumatologo Aurelijaus Pipiro, eismo nelaimės atveju saugos diržai apsaugo žmogų nuo smūgių į kietas automobilio dalis - į vairą, panelę, apdailos detales.

„Saugos diržai „fiksuoja" keleivius prie sėdynės ir neleidžia iškristi pro langą po smūgio ar iš besiverčiančio automobilio. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo traumų, pavyzdžiui, žaizdų atsitrenkus ir dūžtant stiklui, taip pat galvos sutrenkimų, smegenų sukrėtimų, krūtinės bei pilvo srities traumų, kurios gali sukelti gyvybei svarbių krūtinės ląstos, pilvo organų pažeidimus“, - sako A. Pipiras.

A. Pipiras pabrėžia, kad eismo įvykio metu smūgį ir jo sukeltą poveikį organizmui patiria ne tik vairuotojas, bet ir visi transporto priemonės keleiviai, todėl smūgis gali sukelti sužalojimus kiekvienam, esančiam automobilyje. Draudikai atkreipia dėmesį į vairuotojų ir keleivių draudimą, kurį galima įsigyti apdraudžiant lengvąjį automobilį kasko draudimu ar apsidraudžiant privalomuoju vairuotojo draudimu. Eismo įvykio metu patyrę traumą vairuotojas ir keleiviai sulauktų draudimo išmokos.

Administracinių nusižengimų kodeksas: KET pažeidimai ir baudos

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato įvairias sankcijas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Baudos dydis ir galimos pasekmės priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo.

tags: #troleibuso #vairuotoja #atsisako #vezti #keleivius