Daugelis Lietuvos vairuotojų vis dar tiki, kad viršijus greitį iki 10 km/val. - nieko nebus. Formaliai ANK 416 straipsnis numato, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą, ne baudą. Tačiau 2026 m. praktikoje „10 km/val. tolerancija“ yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kurio niekur nėra įtvirtinta įstatymu. Techninė paklaida ir praktinis nustatymas - du skirtingi dalykai. Praktinė tolerancija - atskiras dalykas. Ji nėra nustatyta ANK ir nėra vieša. Kiekvienas sertifikuotas greičio matavimo prietaisas Lietuvoje turi techninę paklaidos ribą - paprastai ±3 km/val. esant greičiui iki 100 km/val. arba ±3 proc. esant didesniam greičiui. Ši riba visada minusuojama pažeidėjo naudai. Jei matuoklis užfiksavo 54 km/val. 50 km/val. zonoje, bauda bus skiriama už 51 km/val., t.y. 1 km/val. viršijimą. Tačiau tai nėra „leidimas viršyti 3 km/val.“. Tai tik matematinis sertifikavimo tikslumas - garantija, kad prietaisas veikia teisingai skirtingomis oro, apšvietimo ir transporto srauto sąlygomis.
Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai
Lietuvos keliuose greičio kontrolė atliekama naudojant įvairių tipų matuoklius, kurių kiekvienas turi savitus veikimo principus ir taikymo ypatumus. Nuo 2020 metų pradžios pradėtas naudoti naujas lazerinis matuoklis, dar kitaip vadinamas „trikojis“, sukėlė daug diskusijų visuomenėje.
Stacionarūs greičio matuokliai („inkilai“)
Lietuvoje veikia apie 200 stacionarių greičio matuoklių, vadinamų „inkilais“, „špokinyčiais“ ir pan. Šie prietaisai, tokie kaip MultaRadar S580, Sensys ir analogai, geba ne tik fotografuoti greitį viršijančius vairuotojus, bet kai kurie gali fiksuoti ir važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą ar besinaudojančius viešajam transportui skirta eismo juosta. Jų veikimo principas grindžiamas radaro bangų spinduliu, kuris siunčiamas į artėjančią transporto priemonę ir matuoja jos greitį. Matavimas atliekamas automobiliui esant 10-45 metrų atstumu nuo prietaiso. Jei nustatytas greitis viršijamas, įrenginys padaro nuotrauką, kurioje užfiksuojami pažeidimo duomenys, ir siunčia ją į duomenų centrą apdorojimui. Dažnai daromos ne vienos, o kelios nuotraukos, siekiant užtikrinti pažeidimo tikslumą.
Praktikoje daugelis stacionarių greičio matuoklių Lietuvoje nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Tai techninis nustatymas, kurį valdytojas teoriškai gali keisti. Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja stacionariųjų greičio matuoklių tvarka: matuokliai bus perkeliami į avaringiausius ruožus pagal eismo įvykių statistiką. Patys perkėlimo darbai planuojami 2026 metais. Tai reiškia, kad seni žinomų matuoklių žemėlapiai navigacinėse programėlėse gali nebeatitikti realybės.
Vidutinio greičio matuokliai (sektoriniai)
Vidutinio greičio matuokliai, arba sektoriniai matuokliai, veikia kitaip nei stacionarūs - jie skaičiuoja ne momentinį greitį ties kamera, o vidutinį greitį per visą kontroliuojamą ruožą. Lietuvoje šiuo metu veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas, o iki 2020 m. pabaigos buvo planuojama įrengti iš viso 500 stacionarių ir vidutinio greičio matuoklių. Šie matuokliai yra efektyvesni nei momentinio greičio matuokliai, nes skatina vairuotojus laikytis taisyklių ilgesnėse kelių atkarpose.
Sistema apskaičiuoja vidutinį greitį tarp dviejų kontrolės taškų. Pirmasis radaras su kamera fiksuoja automobilio valstybinius numerius ir važiavimo laiką, o antrasis - tą patį daro kitoje atkarpos pusėje. Pagal sugaištą laiką ir atstumą apskaičiuojamas vidutinis greitis. Jei jis viršija leistiną, skiriama bauda. Vidutinio greičio matuokliai yra įrengiami specialiuose kelio ruožuose, apie kuriuos vairuotojai informuojami kelio ženklais.
Pavyzdžiui, 4873 metrų atkarpoje, kur leistinas greitis yra 90 km/val., vidutinis greitis neturi viršyti 88 km/val., kad nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Tai reiškia, kad tokią atkarpą privalu įveikti ne greičiau nei per 3 minutes. Sulėtinimas prieš kamerą ir įsibėgėjimas po jos čia visiškai neveikia - sistema mato visą kelionę nuo pradžios iki pabaigos. Praktinė tolerancija paprastai apie 10 km/val. viršijimo - bet 101 km/val. greitis 90 km/val. zonoje jau fiksuojamas.
Mobilieji greičio matuokliai („trikojai“)
Lietuvos keliuose naudojami 37 trikojai radarai („PoliScan FM1“) neturi pastovios tolerancijos ribos - jie gali būti nustatyti su nulinės tolerancijos principu. Tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie gali fiksuoti greitį iš 50 metrų atstumo. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Jie gali kontroliuoti kelias eismo juostas iš abiejų pusių ir fiksuoti kelis automobilius vienu metu.
„Trikojai“ dažniausiai statomi avaringose vietose, pagal gyventojų skundus ar prevenciškai. Jų statymui keliami reikalavimai - negali būti statomi gyvenamosiose zonose, prie laikinųjų kelio ženklų ar vietovėse su prastu matomumu (posūkiuose, vietose su prastu matomumu). Nors kai kurie vairuotojai mano, kad „trikojai“ yra paslėpti, jie paprastai statomi akivaizdžiai, siekiant nesukelti papildomo blaškymosi. Policijos pareigūnai su civiliu automobiliu visada stovi šalia ir filmuoja matuoklį dėl saugumo. Tolerancijos ribos yra nustatomos remiantis paros laiku ir eismo sąlygomis. Jeigu trikojis naudojamas tamsiu paros metu ir eismo sąlygos yra blogos, tai tolerancija gali būti sumažinama ir greičio viršijimus fiksuos nuo 11 km/h. Naudojant matuoklį šviesiu paros metu ir esant geroms eismo sąlygoms tolerancija gali siekti iki 21 km/h. Policijos pareigūnų teigimu, dažniausiai trikojo radaro tolerancija siekia iki 21 kilometro kaip ir stacionarių greičio matuoklių.
Kai kurie mobilieji greičio matuokliai taip pat fiksuoja vaizdo įrašus, leidžiančius identifikuoti ir motociklininkus, kurių valstybiniai numeriai yra gale. Šie prietaisai gali fiksuoti pažeidėjus net už pusantro kilometro. Trikojai greičio matuokliai yra sujungti su nauja, pilnai automatizuota baudų išrašymo sistema. Trikojis radaras užfiksuoja pažeidimą, o duomenys apie vairuotoją ir transporto priemonę yra iš karto perduodami į administracinių nusižengimų registrą. Apie pažeidimą vairuotojas bus informuotas per parą.
Kaip veikia radaras | Pradėkite mokytis apie elektroninę karą čia
Kitos greičio kontrolės priemonės
Be stacionarių, vidutinio ir trikojų greičio matuoklių, policija naudoja ir kitas eismo kontrolės priemones, įskaitant nežymėtus policijos automobilius ir rankinius lazerinius greičio matuoklius, gebančius fiksuoti ne tik greičio viršijimą, bet ir kitus pažeidimus, tokius kaip vairavimas neprisisegus saugos diržo ar kalbėjimas telefonu.
Greičio viršijimo baudos ir jų dydžiai
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje priklauso nuo viršyto greičio masto ir transporto priemonės tipo. Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnį, nuobaudos nustatomos nuo 2025 m. Su trikojais situacija kitokia: nors teoriškai bauda gali būti taikoma jau viršijus greitį 1 km/val., praktikoje trikojai dažniausiai fiksuoja nuo 11 km/val. viršijimo.
Baudų lentelė (nuo 2025 m.):
| Nusižengimas (Nustatyto greičio viršijimas) | Bauda (Eur) | Teisių atėmimas (mėn.) |
|---|---|---|
| Visiems vairuotojams iki 10 km/h | įspėjimas | - |
| 11 - 20 km/h | 12 - 30 | - |
| 21 - 30 km/h | 30 - 90 | - |
| 31 - 40 km/h | 120 - 170 | - |
| 41 - 50 km/h | 170 - 230 | - |
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 550 | 1-6 |
| Pradedantiesiems, motociklų, žmonių ir krovinių vežėjams: | ||
| 31 - 40 km/h | 120 - 170 | 3-6 |
| 41 - 50 km/h | 170 - 230 | 6-12 |
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 550 | 12-18 |
| Neturintiems teisės vairuoti: | ||
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 700 | - |
Pradedantieji vairuotojai (stažas iki 2 metų), motociklų vairuotojai, žmonių ir krovinių vežėjai gali sulaukti didesnių baudų ir ilgesnio teisės vairuoti atėmimo laikotarpio už tuos pačius greičio viršijimo atvejus.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda, ne tik įspėjimas. Kol kas šis siūlymas neįgyvendintas, tačiau kryptis aiški. D. Šalomskas taip pat siūlo pagalvoti apie laikiną vairuotojo pažymėjimo atėmimą tiems vairuotojams, kurie linkę viršyti greitį. Anot jo, viršijus nuo 20 km/val. iki 30 km/val. būtų galima prarasti vairuotojo pažymėjimą porai savaičių.
Vairuotojų reakcija ir teisinės diskusijos
Lietuvos keliuose nuo 2020 metų pradžios pradėtas naudoti naujas lazerinis matuoklis, dar kitaip vadinamas „trikojis“, sukėlė daug diskusijų. Dalis vairuotojų buvo nepatenkinti naujuoju policijos pareigūnų įrankiu ir reikalavo, kad prieš kiekvieną trikojį greičio matuoklį būtų įspėjamasis kelio ženklas. Kita dalis vairuotojų buvo labai patenkinta nauju prietaisu, kuris turi padėti sudrausminti greitį viršyti mėgstančius asmenis.
Kaunietis advokatas D. Varnas kreipėsi į teismą siekdamas įrodyti, kad policija pažeidžia įstatymus, neinformuodami, kad jų pasirinktoje vietoje stovi mobilusis greičio matuoklis. Advokatas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 - „Automatinė eismo kontrolė“. Jis argumentuoja, kad įrengti - lygu paruošti darbui, o neįspėjimas apie trikojį gali būti lyginamas su slėpimu.
Policijos atstovai teigia, kad mobilieji greičio matavimo prietaisai arba „trikojai“ neįrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų, t. y. stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų. Todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 jiems nėra privalomas. Buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė mano, kad vairuotojai neturėtų būti įspėjami, nes esą tokios praktikos laikosi ir kitos „pažangios valstybės“.
Greičio matuoklių efektyvumas ir statistika
Lietuvos kelių policijos tarnyba informavo, kad naujaisiais policijos greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ kas mėnesį užfiksuoja vis daugiau pažeidimų. Šių metų sausį trikojai užfiksavo 6041 greičio viršytojus, vasarį - 10 810, kovą pažeidėjų skaičius išaugo iki 25 614, o iki balandžio 21 d. - net 31 033 greičio viršytojus. Telšių miesto Sedos gatvėje ketvirtąją vasario savaitę nustatyti 45 pažeidėjai, kurių greitis viršijo 30 km/val.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Draudimo bendrovių duomenimis, 25-30 % Lietuvos vairuotojų prisipažįsta reguliariai viršijantys greitį. Daugiausia baudų skiriama būtent už 11-20 km/val. viršijimą. Saugiausias ir pigiausias sprendimas lieka tas pats: tiesiog laikytis leistino greičio.
212 greičio matuoklių, 37 trikojai, 81 vidutinio greičio sistema, nežymėti policijos automobiliai - tai infrastruktūra, kuri vis mažiau palieka vietos paklaidoms.
Praktiniai patarimai vairuotojams
- Daugelis automobilių spidometrų rodo šiek tiek didesnį greitį nei realus - paprastai 3-5 km/val. Tai gamintojo sąmoninga paklaida, garantuojanti, kad vairuotojas fiziškai negali važiuoti greičiau, nei rodo prietaisų skydelis.
- Patikimiausia praktika - naudoti GPS greitį (navigacijos programėlėje ar automobilio ekrane), kuris paprastai yra tikslesnis nei spidometras.
- Net ir esant formaliai 10 km/val. tolerancijai, yra „jautrių“ zonų, kur policijos pareigūnai turi diskreciją skirti baudą net už 5 km/val. viršijimą. Tokios vietos yra šalia pėsčiųjų perėjų (ypač nereguliuojamų ir su pėsčiaisiais), mokyklų ir darželių zonose (kur paprastai taikomas 20-30 km/val. greičio apribojimas) ir kelio darbų zonose su laikinais ženklais.