Ar jūsų automobilis pradėjo skleisti neįprastus garsus, tokius kaip ūžimas, ypač važiuojant tam tikromis pavaromis, pavyzdžiui, trečiąja ar ketvirtąja, arba sukant vairą? Šie pašaliniai garsai gali būti įspėjamasis ženklas apie įvairius gedimus, kurie, nors kartais ir nereikšmingi, gali signalizuoti apie brangų remontą. Automobiliuose yra daugybė besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių, kurių susidėvėjimas ar netinkamas veikimas gali sukelti nemalonų ūžimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias automobilio ūžimo priežastis, susijusias su pavarų dėže, sankaba, vairo stiprintuvu ir kitomis sistemomis, bei pateiksime galimus sprendimus.
Pavarų dėžės ūžimas: priežastys ir diagnostika
Vienas iš dažniausių skundų yra mechaninės pavarų dėžės ūžimas visomis pavaromis, ypač ketvirtąja. Šis garsas gali būti girdimas ir ant laisvų apsukų, o išmynus sankabą - dingti. Pasitaiko atvejų, kad ūžimas girdimas tik važiuojant tam tikra pavara - tai beveik garantuoja pavarų dėžės problemas.
Nepakankamas alyvos lygis ir jos užterštumas
Jeigu transporto priemonė eksploatuojama esant nepakankamam alyvos lygiui pavarų dėžėje, perkaista ir greičiau dyla guoliai bei pagrindinės pavaros reduktoriaus ir diferencialo dantratinės pavaros. Detalėms dylant ir varančiajam tiltui dirbant skirtingais darbo režimais, atsiranda padidintas foninis triukšmas (ūžesys). Toks dilimas gali pasireikšti esant nežymiai transporto priemonės ridai, jeigu į tilto pavarų dėžės alyvą pateko didelis kiekis teršalų ir drėgmės.
Dažnai dėl atsiradusio alyvos nuotėkio dėžėje trūksta skysčio ir judančios detalės pradeda ūžti. Pirmiausia reikia nustatyti ir pašalinti nuotėkio priežastį. Tuo atveju, jeigu nuotėkio priežastis yra varančiojo dantračio arba pusašių riebokšlių sumažėjęs elastingumas ir nežymus nusidėvėjimas, rekomenduojama į pavarų dėžės alyvą įpilti specialios priemonės, grąžinančios riebokšliams elastingumą ir pašalinančios nuotėkį. Jeigu nuotėkis atsiranda pažeidus alsuoklį, nesandariai prigludus kamščiams, pažeidus sandarinimo tarpines arba nesandariai prigludus diferencialo dangčiui, tokios priežastys šalinamos keičiant detales arba atliekant remontą.
Vienas iš variantų - tai pavarų dėžės tepalo lygio ar kokybės problema. Jei tepalo trūksta arba jis yra prastos būklės, krumpliaračiai gali būti nepakankamai sutepami, ypač po ilgesnio stovėjimo, todėl gali sunkiau jungtis pavaros. Tokiu atveju rekomenduojama patikrinti tepalo lygį ir, jei reikia, jį papildyti arba pakeisti.
Guolių ir krumpliaračių susidėvėjimas
Pavarų dėžėse ir reduktoriuose yra įvairių dydžių, nuolat besisukančių krumpliaračių. Jeigu kuri nors ašis ar krumpliaračio guolis susidėvi, tai išsicentravęs krumpliaratis gali pradėti ūžti. Jeigu sugedęs pagrindinės pavaros reduktorius, gedimas taisomas: keičiamos visiškai sudilusios detalės ir teisingai sureguliuojami tarpai.
Jei pavarų dėžė ūžia, o sankaba buvo keista neseniai, problema greičiausiai slypi pačioje pavarų dėžėje. Tokiu atveju gali tekti remontuoti pavarų dėžę arba ieškoti naudotos.
Sankabos problemos ir jų poveikis pavarų dėžei
Sankaba yra esminis automobilio komponentas, jungiantis variklį su pavarų dėže ir leidžiantis sklandžiai perjungti pavaras. Kai sankaba arba pavarų dėžė pradeda skleisti neįprastus garsus, tai gali signalizuoti apie rimtas problemas.
Sankabos paskirtis ir veikimo principas
Sankabos paskirtis yra perduoti sukimo jėgą į automobilio ratus, kitaip tariant, į greičių dėžę. Sankaba yra tarpinis elementas tarp variklio ir greičių dėžės. Spaudžiant sankabos pedalą automobilio salone, mes laikinai atitraukiame ir tarsi atjungiame variklį nuo ratų, taip automobilis rieda laisva eiga, nepaisant to, kokį bėgį esame įjungę. Sankabos sistema paprastai susideda iš trijų svarbių komponentų: sankabos disko, sankabos krepšio (prispaudimo mechanizmo) ir išminamojo guolio. Kai nuspaudžiate sankabos pedalą, diskas atsiskiria nuo variklio smagračio. Kai pedalą atleidžiate - diskas vėl susijungia ir perduoda sukimo momentą į pavarų dėžę.
Sankabos veikimo principas grindžiamas variklio sukimo momento perdavimu į pavarų dėžę ir jo atskyrimu, kai reikia. Kai sankabos pedalą atleidžiate, hidraulinis arba mechaninis cilindras stumia spaudimo plokštę, kuri prispaudžia sankabos diską prie smagračio. Tokiu būdu sukimo momentas iš variklio perduodamas į pavarų dėžę, ir automobilis pradeda judėti. Paspaudus sankabos pedalą, cilindras atsipalaiduoja, spaudimo plokštė atsilaisvina ir sankabos diskas nustoja būti prispaustas prie smagračio. Tai leidžia pavaras perjungti be variklio užgesimo, nes variklis ir pavarų dėžė nebėra sujungti.
Dažniausi sankabos gedimų simptomai
Kiti simptomai gali apimti sunkumus perjungiant pavaras, ypač kai automobilis pastovi ilgiau nei kelias dienas. Kartais gali atsirasti stiprus girgždėjimas, ypač minant sankabą. Taip pat gali pasireikšti sankabos slydimas - variklis sukasi, bet automobilis neįsibėgėja taip greitai, kaip turėtų, arba apsukos kyla, bet greitis nekyla. Degėsių kvapas po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn taip pat gali signalizuoti apie perkaitusią sankabą.
Vienas iš galimų gedimų yra susijęs su išminamuoju guoliu. Kai sugenda guolis, numynus automobilio sankabą pasigirsta metalo džeržgesys ir skardus garsas. Dažnai išminamasis guolis sugenda greičiau nei susidėvi sankaba.
Sankabos diskas, panašiai kaip stabdžių kaladėlės, dyla dėl trinties tarp smagračio ir diskatoriaus. Kai sankabos diskas susidėvi, variklis pradeda nebeperduoti sukimo galios į automobilio ratus, nes dalis, skirta sukibimui, būna nudilusi.
Kada reikalingas sankabos remontas ar keitimas?
Kartais problema slypi ne pačiame diske. Gali būti susidėvėjęs išminamasis guolis, pažeistas cilindras ar hidraulinė dalis. Tokiais atvejais galimas dalinis sankabos remontas - keičiamos atskiros detalės, o ne visas komplektas. Jei diskas slysta, automobilis praranda trauką, jaučiamas degėsių kvapas ar vibracija - dažniausiai reikalingas pilnas sankabos keitimas. Vidutinė tarnavimo trukmė - apie 150-250 tūkst. kilometrų. Ignoruoti slydimo požymius pavojinga - laikui bėgant galite sugadinti ir smagratį, o tai jau žymiai brangesnis remontas.
Geriausia keičiant sankabą, keisti ir pirkti visą sankabos komplektą, kuris paprastai būna sudarytas iš trijų elementų: sankabos disko, diskatoriaus ir išminamojo guolio. Sankabos disko patikrinimas prieš montavimą yra svarbus žingsnis. Prieš montavimą būtina kruopščiai patikrinti pakuotės ir joje esančios dalies būklę. Jeigu abejojate dėl dalies būklės, įsitikinkite, kad disko šoninis nuokrypis neviršija ribinės vertės - 0,5 mm. Būtina atkreipti dėmesį į montavimo padėtį ir kruopščiai išcentruoti sankabos diską. Jei jis sumontuotas netinkamai arba neteisinga puse, gali būti sugadintas ne tik diskas, bet ir kiti komponentai.
„ZF Aftermarket“ rekomenduoja tepti stebulės spraustelį didelio našumo tepalu SACHS. Siekiant išvengti sankabos slankiojimo po sankabos atjungimo, tepalo perteklių būtina pašalinti, kad sankabos antdėklai būtų visiškai švarūs. Siekiant maksimalios saugos ir efektyvumo, rekomenduojama naudoti aukščiausios kokybės originalios įrangos gamintojų (OEM) produktus.
Sankabos nuorinimas
Jei sankabos pedalas minkštas, tai gali reikšti, kad hidraulinėje sistemoje yra oro. Šią problemą galima išspręsti nuorinant sistemą. Proceso metu vienas žmogus spaudžia pedalą, o kitas atidaro ir uždaro nuorinimo vožtuvą, kol iš sistemos išeina oras. Svarbu naudoti tinkamą skystį ir stebėti, kad bakelyje jo nepritrūktų. Jei po nuorinimo pedalas ir toliau lieka minkštas, problema gali būti pagrindiniame arba darbiniame cilindre. Tokiu atveju saugiau kreiptis į profesionalus.
Vairo stiprintuvo ūžimas: priežastys ir sprendimai
Vairo stiprintuvas, nors ir nėra naujovė, yra esminė šiuolaikinio automobilio dalis. Tačiau ką daryti, kai vairo stiprintuvas pradeda ūžti?
Kas yra vairo stiprintuvas ir kaip jis veikia?
Vairo stiprintuvas - tai sistema, skirta sumažinti vairuotojo pastangas sukant vairą. Jis naudoja hidraulinę jėgą (dažniausiai) arba elektrą (elektriniai vairo stiprintuvai, EPS), kad palengvintų vairo mechanizmo darbą. Tradicinėse hidraulinėse sistemose siurblys, varomas variklio, cirkuliuoja specialų skystį (vairo stiprintuvo skystį) į vairo mechanizmą. Kai vairuotojas suka vairą, vožtuvas nukreipia skystį į cilindrą, kuris padeda pasukti ratus.
Tam, kad stiprintuvas veiktų idealiai, jam reikalingas skystis - tai hidraulinis skystis, naudojamas vairo sistemoje, siekiant sukurti hidraulinę jungtį tarp vairo ir priekinių ratų. Tai sumažina pastangas, reikalingas ratams pasukti.
Ūžimo priežastys vairo stiprintuvo sistemoje
Ūžimas, sklindantis iš vairo stiprintuvo sistemos, dažniausiai rodo problemą. Štai keletas galimų priežasčių:
- Žemas vairo stiprintuvo skysčio lygis: Tai viena iš dažniausių priežasčių. Kai skysčio lygis yra žemas, siurblys pradeda traukti orą, kuris sukelia ūžimą. Taip pat gali būti girdimas burbuliavimas. Žemas skysčio lygis gali reikšti nuotėkį sistemoje, kurį reikia kuo greičiau nustatyti ir pašalinti.
- Oro patekimas į sistemą: Oro patekimas į vairo stiprintuvo sistemą gali sukelti ne tik ūžimą, bet ir vibracijas bei sunkumus sukant vairą. Oras gali patekti dėl žemo skysčio lygio, pažeistų žarnų ar sandariklių.
- Vairo stiprintuvo siurblio gedimas: Siurblys yra pagrindinis vairo stiprintuvo sistemos komponentas. Jis sukuria slėgį, reikalingą vairo mechanizmui palengvinti. Jei siurblys susidėvėjęs arba pažeistas, jis gali pradėti ūžti, ypač sukant vairą. Ūžimas gali būti girdimas net ir stovint vietoje.
- Užsikimšęs vairo stiprintuvo skysčio filtras: Kai kuriuose automobiliuose yra vairo stiprintuvo skysčio filtras. Jei jis užsikimšęs, tai gali apriboti skysčio srautą ir sukelti ūžimą.
- Netinkamas vairo stiprintuvo skystis: Naudojant netinkamą vairo stiprintuvo skystį, gali kilti problemų. Skirtingi automobiliai reikalauja skirtingų skysčių tipų. Naudojant netinkamą skystį, jis gali neatitikti sistemos reikalavimų, sukelti koroziją arba pažeisti siurblį. Kai kuriuose kontekstuose gali būti minimas ATF (Automatic Transmission Fluid) - automatinės pavarų dėžės skystis. Nors jis pirmiausia skirtas automatinėms pavarų dėžėms, kartais jis gali būti naudojamas ir vairo stiprintuvo sistemose. Tačiau labai svarbu patikrinti, ar gamintojas leidžia naudoti ATF vairo stiprintuvo sistemoje, nes netinkamas skystis gali sugadinti sistemą.
- Susidėvėjusios ar pažeistos žarnos: Vairo stiprintuvo sistemos žarnos jungia siurblį su vairo mechanizmu. Jei žarnos susidėvėjusios, įtrūkusios arba pažeistos, jos gali praleisti skystį arba leisti orui patekti į sistemą.
- Vairo mechanizmo problemos: Nors rečiau, ūžimą gali sukelti ir problemos su pačiu vairo mechanizmu. Susidėvėję komponentai arba vidiniai pažeidimai gali sukelti triukšmą. Priešlaikinį vairo pavaros susidėvėjimą gali sukelti nepakankamas vairo stiprintuvo skysčio tepimas.
Sprendimo būdai ir prevencija
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, sprendimo būdai gali būti įvairūs: skysčio papildymas, nuotėkių šalinimas, siurblio keitimas, filtro keitimas, sistemos nuorinimas, vairo mechanizmo remontas arba keitimas.
Norint išvengti problemų su vairo stiprintuvu, rekomenduojama reguliariai tikrinti skysčio lygį (bent kartą per mėnesį), naudoti tik gamintojo rekomenduojamą skystį ir laiku jį keisti. Taip pat reguliariai apžiūrėkite sistemą, ar nėra nutekėjimų, pažeidimų ar susidėvėjusių komponentų.
Triukšmas sukant vairą dažnai sukelia atsipalaidavęs arba nusidėvėjęs vairo stiprintuvo diržas. Tai diržas, jungiantis vairo stiprintuvo siurblį su varikliu. Triukšmas taip pat gali būti ir dėl žemo vairo stiprintuvo skysčio lygio. Patyrę specialistai pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą, kad būtų galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir apžiūrėti jo vidinį paviršių.
Vairo stiprintuvas ūžia arba vairas sukasi sunkiai?
Kitos automobilio ūžimo priežastys
Automobilio ūžimą gali sukelti ne tik pavarų dėžė ar vairo stiprintuvas, bet ir kitos sistemos.
Ratų guoliai
Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, yra ypač kieti metaliniai rutuliukai. Laikui bėgant į rato guolio vidų patenka drėgmė, dulkės, arba tepalas praranda svarbias savybes ir guolyje padidėja trintis. Atpažinti, kuris ratas ūžia, gali būti sudėtinga. Tačiau priekinių ratų guoliai ūžia žymiai stipriau, kai sukama į priešingą pusę. Pavyzdžiui, jeigu ūžimas sustiprėja posūkiuose į dešinę, tai greičiausiai keisti reikės kairįjį guolį priekyje.
Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma.
Padangos
Dažnai, dėl įvairių priežasčių, ūžimo židinys yra padangos. Dėl netvarkingos važiuoklės ar blogo ratų suvedimo padangos gali būti pažeidžiamos. Pirmiausia vizualiai apžiūrėkite jų būklę, perbraukite delnu per protektorių - jis turėtų būti tolygus, „nesusilaiptavęs“. Taip pat įsitikinkite, kad naudojate tik gamintojo rekomenduojamas padangas. Vis dėlto, padangos yra labai dažna ūžimo priežastis. Tai pasiteisina ypač dažnai, kai vairuotojai išgirsta ūžimą po padangų keitimo.
Duslintuvas
Vidaus degimo variklį turinčiuose automobiliuose visada naudojami duslintuvai, kurie skirti išmetamųjų dujų taršos bei variklio keliamo triukšmo mažinimui. Kadangi duslintuvas yra apačioje ir dažniausiai plieninis, tai jį ne tik lengva pažeisti kliudžius akmenį, bet dėl vandens bei druskų jį ilgainiui „suvalgo“ rūdys.
Pusašių lankstai
Įprastai traškėjimą primenantis garsas, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo.
Bendros rekomendacijos ir prevencija
Tiesiog neignoruokite jokių keistų garsų, arba jeigu pajautėte, kad kažkas įtartino su vairo mechanizmu. Reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas. Tiek patikros, tiek remonto darbus rekomenduojame patikėti specialistams. Dažnai įvairūs darbai reikalauja specialių įgūdžių bei įrankių, todėl būtinas atsakingumas ir kruopštumas.