Šiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje pastaruoju metu įvykusios traukinių avarijos ir eismo įvykis, kuriame susidūrė lengvasis automobilis ir ekskavatorius. Nagrinėjamos avarijų aplinkybės, tyrimų eiga, infrastruktūros problemos ir avarijų likvidavimo darbai.
Traukinių avarijos Gudžiūnuose ir Jiesioje
Paskutiniaisiais mėnesiais Lietuvoje įvyko du reikšmingi traukinių incidentai - Gudžiūnuose (Kėdainių r.) ir Jiesioje (Kauno r.).
Incidentas Gudžiūnų stotyje
Ankstų praėjusio penktadienio rytą, Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje, nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Sąstatas, kurį sudarė apie 20-30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. Dėl incidento buvo sutrikęs traukinių eismas, avarija buvo likviduota šeštadienį.
Vagonų aširačių kontrolės sistemos išjungimas
„LTG Infra“ vadovas V. Žalimas nurodė, kad likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stotyje, ruože buvo išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema (riedmenų automatinės kontrolės sistema, RAKS). Apie sistemos išjungimą pranešė pats gamintojas - Austrijos įmonė. Ruožas buvo pakankamai ilgas, kad užkaistų sistema ir užsiblokuotų. Vienoje atkarpoje sistema jau buvo atjungta ir pervežta į kitą vietą. V. Žalimas akcentavo, kad sistema sena, tačiau iki šiol buvo prižiūrima, o jos modernizacijai poreikis yra daugybę metų. Buvo prašoma investicinių lėšų atnaujinti šią sistemą, tačiau kol jų nebuvo gauta, sistema buvo prižiūrima savo jėgomis su gamintojų atstovu, bet dabar detalių gamintojai nebepalaiko.
Mašinisto parodymai
Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius LRT radijui patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų. Mašinistas stebėjo, kaip sudirbo stabdžių atsukimo magistralė, ir, pagal instrukciją, jam reikėjo, jeigu krenta oras, mašinisto kraną statyti į trečią padėtį ir sustoti. Visi šie veiksmai buvo padaryti, sąstatas sustojo. Jis teigė, kad vagonai ne atsikabino, o ant iešmų nukrito, su juo kartu važiavo ir ant iešmų nukrito Gudžiūnų stotyje. Vagonai visą laiką buvo prisikabinę. Mašinistas net nežinojo, kad perspėjimo sistema yra išjungta. Pasak jo, tai buvo paprasčiausias vagono gedimas - ratai užsiblokavo, pradėjo byrėti guolis ir nukrito. „Įjungti įrenginiai užfiksuoja ir pirmą, ir antrą pavojų. Kai yra antras pavojus, turi sustoti iš karto. Už Gudžiūnų perspėjimo sistema veikė, tik Linkaičiuose neveikė, kai išvažiavo iš Radviliškio. Ji buvo išjungta. O už Gudžiūnų veikė, būtų užfiksavę tikrai. Ir vagonas buvo ten 49-as, koks kilometras. Žmogiškai neįmanoma pastebėti, prietema tokia, kaip ten pamatysi“, - sakė V. Simonavičius, neįžvelgdamas savo kaltės šioje situacijoje. Perspėjimo sistema yra gal 60 kilometrų ilgio.
Incidentas Jiesioje
Kitas incidentas įvyko šeštadienio naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia-Rokai 44 kilometre. Daugiau nei 20-ies vagonų sąstatas gabeno įvairių krovinių, tarp jų ir pavojingą medžiagą - metanolį. Laimei, cisterna su metanoliu nenukentėjo, todėl pavojingos medžiagos į aplinką neišsiliejo. Sudužusiuose vagonuose buvo mediena.
Žmogiškosios klaidos ir infrastruktūros trūkumai
„LTG Infra“ direktorius Vytis Žalimas teigė, jog incidentas Kauno rajone esančioje Jiesioje galėjo įvykti dėl žmogiškosios klaidos. Tiesa, jis neatmeta, kad tam įtakos galimai turėjo ir neįdiegtos technologijos infrastruktūroje. Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ - joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos. „Jei Gudžiūnų (Kėdainių rajone) atveju, kur virto skaldą vežantys vagonai - matome potencialiai technines problemas, susijusias su vagonu, Jiesioje eismą valdė rankiniu būdu stoties valdytojas. Rankiniu, nes šitoje pirmoje europinėje vėžėje nėra signalizacinės sistemos vadinamo interlockingo, kuris automatiškai užblokuoja kelią ir nukreipia traukinį teisinga linkme“, - LRT radijui antradienį sakė V. Žalimas. Finansavimo prioritetai buvo nukreipti į kitas sritis, ir ši vėžė buvo palikta pusiau įveiklinta. Nors teigiama, kad tuo keliu ir tokiu pačiu būdu buvo naudotasi jau šimtus kartų, bet „kodėl žmogus ten padarė klaidą, darydamas transakciją keliašimtąjį kartą - mes nežinome. Tam vyksta tyrimas ir mes išsiaiškinsime“, - pridūrė LTG infrastruktūros vadovas.
Tyrimų eiga ir pasekmės
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, pirmadienį pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus. Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimus, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). LTG pirmadienį pranešė inicijavusi komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis. Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda. Bendrovė taip pat ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sekmadienį sakė, kad abu incidentai greičiausiai nesusiję su sabotažu, tačiau į visus klausimus atsakys „giluminiai“ LTG tyrimai. Jų išvadų ministerija tikisi per mėnesį-du. LTG neatmeta tikimybės, kad incidentus sukėlė tretieji asmenys, nors ją laiko maža, tačiau tiriamos visos versijos. Įvykusių avarijų tyrimai, kaip teigia laikinasis LTG vadovas A. Rumskas, geriausiu atveju bus baigti po mėnesio. Anot jo, dabar svarbiausias klausimas yra ne tai, dėl ko avarijos įvyko, o kas nulėmė vieną ar kitą gedimą. „Dėl ko traukiniai nuvažiavo nuo bėgių didžiąją dalimi žinome jau dabar - vienu atveju sulūžo vagono važiuoklė, todėl jis nuvažiavo nuo savo kelio ir apsivertė. Klausimas kaip tai įvyko - čia yra labai sudėtingi techniniai dalykai. Tai galėjo būti dėl perkrovimo, galbūt kažkas per paskutinę apžiūrą buvo pražiūrėta. (...) Vagono techniniai dokumentai dar galiojo iki lapkričio, tad viskas buvo pagal procedūrą“, - tikino A. Rumskas. „Reikės daug techninių ekspertizių. Gali būti, kad tyrimai įvyks greitai ir (rezultatai bus) po mėnesio, bet viskas gali ir gerokai ilgiau užtrukti - priklausomai nuo to, į kurią pusę viskas eis“, - teigė laikinasis direktorius. Anot Susisiekimo ministerijos, šių incidentų aplinkybės yra vertinamos, o valstybinė geležinkelių bendrovė turėtų laikytis skaidrumo. „Susisiekimo ministerija atidžiai stebi ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl incidento geležinkeliuose. Svarbu, kad dialogas įmonės viduje būtų konstruktyvus, o visi klausimai būtų sprendžiami skaidriai, užtikrinant darbuotojų teises“, - žiniasklaidai išplatintame komentare teigė ministerija.
Eismo atnaujinimas ir nuostoliai
A. Rumskas dar kartą pabrėžė, jog dabar eismas tiek Gudžiūnų, tiek Jiesios ruože - kur įvyko avarijos - yra visiškai atnaujintas. Tiesa, Gudžiūnuose dar taikomas greičio ribojimas. „Pagrindinė žinia yra ta, kad visose tose vietose pirminiai likvidavimo darbai yra baigti ir eismas yra atstatytas visomis kryptimis, visais keliais. Gudžiūnuose abejomis kryptimis traukiniai važiuoja jau nuo gegužės 2 d., o trečiadienį buvo atliktas paskutinis darbas Jiesios stotyje, europinėje vėžėje, kuri buvo labiausiai nukentėjusi. Ji buvo sutvarkyta, suremontuota ir nuo trečiadienio vėlyvo vakaro, 21 val., traukiniai buvo paleisti visomis kryptimis”, - teigė jis. „Likvidavimo komandos susitvarkė netgi anksčiau nei planavome. Galvojome, kad šis etapas užtruks maždaug savaitę, tačiau darbai buvo užbaigti jau trečiadienį vakare“, - pridūrė LTG vadovas.
„Nuostolius turbūt sužinosime kitą savaitę. Kitą savaitę taip pat planuojame sužinoti, kiek iš tų nuostolių padengs draudimas, nes jį turime ne vieną. Tiesa, yra įvairių niuansų - vienas dalykas yra gedimas, kitas dalykas yra avarija. Vieni dalykai gali būti traktuojami pagal vieną polisą, kiti - pagal kitą“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Rumskas. Įvykiai paveikė ir du tranzitinius traukinius iš Kaliningrado į Baltarusiją. Keleiviai, važiavę iš Kauno į Kybartus ir Marijampolę, taip pat ir tarptautinio traukinio iš Vilniaus į Varšuvą keleiviai, nukentėjo nuo sutrikimų. Šis traukinys iki Mockavos važiuoja sena vėže, o vėliau keleiviai persėda į lenkišką traukinį, tačiau šįkart jis taip pat nepajudės.
Geležinkelio infrastruktūros problemos ir darbuotojų krūviai
V. Žalimas pažymėjo, kad dėl saugumo, „LTG Infra“ turi kai kuriuose ruožuose riboti traukinių greitį: „Yra ruožų, pavyzdžiui, Šeštokai-Alytus, kur neturime pinigų prižiūrėti. Kadangi nėra lėšų remontuoti, mažiname greičius, kad išlaikytume saugumą. Sekantis žingsnis - uždaroma linija“, - pabrėžė jis. Buvęs LTG Verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza pabrėžia, kad visa geležinkelio infrastruktūra yra pasenusi, jai reikia didelių investicijų. „Tai yra sovietinio paveldo daiktai, važinėjantys ant senos vėžės. Tiek, kiek reiktų modernizuoti, prižiūrėti vagonus pačias sistemas, „Lietuvos geležinkeliai“ (lėšų) neturi“, - LRT radijui sakė E. Kerza. „Šnekame apie vieną ruožą, bet viskas yra smarkiai pasidėvėję“, - teigė jis.
„Lietuvos geležinkelių“ profesinių sąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika aiškino įspėjęs apie panašių incidentų tikimybę bei pabrėžė, kad geležinkelių darbuotojai dirba itin dideliu krūviu. Be to, pasak jo, dabar rečiau nei anksčiau tikrinami bėgiai - maždaug kas 2-3 mėnesius. „Susimažinome žmonių, dedame apkrovimą ant jų. Suprantu, eismas pas mus per paskutinius penkerius metus nėra pats didžiausias, bet yra atleidimas darbuotojų arba nukėlimas (bėgių) priežiūros“, - LRT radijui sakė V. Ligeika. Tuo metu V. Žalimas neatmetė, kad incidentai galėjo įvykti dėl žmogiškos klaidos: „Ten kur žmogus, gali būti visko. Nesinori manipuliuoti, įsijungusi teisėsauga, mes taip pat darome tyrimą. Reikia palaukti tyrimų išvadų.“
IXD geležinkelio koridoriaus modernizavimas
Eismo įvykis su ekskavatoriumi Kalnaberžėje
Šių metų liepos 13-ąją, netoli Kalnaberžės (Kėdainių raj.) įvykusią avariją apgaubė gandų ir neaiškių detalių skraistė. Tą dieną BMW, kuriuo važiavo keturi asmenys, susidūrė su kelyje dirbusių kelininkų ekskavatoriumi.
Avarijos aplinkybės
Iškart pasipylė pareiškimai, kad kaltas esą buvo dideliu greičiu remontuojamame kelio ruože skriejęs BMW vairuotojas, bet vėliau buvo paviešintas avarijos vaizdo įrašas, kuris sukėlė daug abejonių dėl to, kas iš tikrųjų yra šio eismo įvykio kaltininkas. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip BMW juda remontuojamu keliu, o kairėje pusėje stovinčio ekskavatoriaus kaušas prieš pat lengvojo automobilio nosį staiga metasi į važiuojamąją kelio dalį. Sunkiasvorė ekskavatoriaus dalis tiesiog sutraiško lengvąjį automobilį. Didžiausias smūgis tenka priekinei keleivio pusei, todėl rimčiausių sužalojimų neišvengia ten sėdėjusi moteris. Sunkiai sužalojamas ir BMW vairuotojas, kiti du keleiviai atsiperka lengviau. Keleivė iš pradžių buvo ištikta komos, tačiau medikams ligoninėje taip ir nepavyko išgelbėti jos gyvybės. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tiek BMW, tiek ekskavatoriaus vairuotojai buvo išgėrę.
Ikiteisminis tyrimas ir įtarimai
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Mindaugas Šukys atsakė į naujienų portalui tv3.lt klausimus apie šį ikiteisminį tyrimą. „Ikiteisminis tyrimas vyksta, atliekami bei planuojami ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai. Daugiau informacijos, siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, suteikti negalime“, - pabrėžė M. Šukys. Prokuroras pridūrė, kad šiuo metu vienam asmeniui yra pareikštas įtarimas dėl sukelto eismo įvykio, per kurį žuvo žmogus. Už tai gresia bausmė nuo 3 iki 10 metų. Įprastais atvejais, už tai numatyta griežčiausia bausmė siekia 8 metus, bet šiuo atveju sunkinančia aplinkybe yra pripažįstamas BMW vairuotojo girtumas. Nors alkoholio nelaimės akimirką buvo vartojęs tiek BMW, tiek ekskavatoriaus vairuotojas, tačiau pastarajam įtarimai šiuo metu nėra pareikšti. Plačiau apie tai prokuroras kalbėti nepanoro. BMW vairuotojui pritaikytos su suėmimu nesusijusios kardomosios priemonės. M. Šukys patvirtino, kad per šią tragišką avariją vienas asmuo žuvo, dar vienam asmeniui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dar vienam asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Paklaustas dėl paviešinto vaizdo įrašo, M. Šukys tik pabrėžė, kad visi įrašai, kuriuose užfiksuoti eismo įvykiai, visada būna neabejotinai naudingi tyrimui.
BMW vairuotojo komentarai
Po šio įvykio prabėgus kelioms savaitėms, BMW vairuotojas davė išskirtinį interviu portalui tv3.lt, nors šiuo metu jis telefonu jau yra nebepasiekiamas. Situaciją jis yra komentavęs iškart po įvykusios kraupios avarijos. „Fizinė sveikata pamažu gerėja, bet psichologiškai yra labai sunku“, - į klausimą, kaip jaučiasi, tuo metu atsakė Nerijus. Per avariją jam buvo sužalotos abi kojos, galva, kaklas ir veidas. Vyras teigė, kad susigaudyti situacijoje pavyko ne iš karto. „Kai pamačiau avarijos vaizdo įrašą, tada viską prisiminiau. Iš pradžių mane vos ne žmogžudžiu norėjo padaryti. Net gyventi nebesinorėjo. Bet vaizdo įrašas parodė, kas iš tiesų yra kaltas būtent dėl pačios avarijos“, - tuo metu teigė BMW vairuotojas.
Nerijus pasakojo, kad tą nelemtą dieną jis dirbo pas per avariją sunkiai sužalotą (vėliau ligoninėje mirusią) moterį ir jos vyrą: „Ta šeima ūkininkauja. Padėjau jiems daryti namuose remontą. Tą dieną nuvažiavau pas juos, atėjo nauji kaimynai (kiti du vėliau automobiliu važiavę asmenys). Jie atsinešė nedidelį butelį alkoholio. Mes kažkiek išgėrėme, bet nepamenu tiksliai kiek. Paskui ta moteris sako, kad važiuojam apžiūrėti namo, kuriame padarytas remontas. Taip atsidūrėme automobilyje. Sustojome vėliau prie tos remontuojamos kelio dalies. Paprašiau vieno vilkiko vairuotojo pridegti cigaretę. Prisidegiau, įsėdau į automobilį ir man jau mojo, kad važiuočiau. Tikrai negalvojau, kad ekskavatoriaus vairuotojas nežinos, jog jo kolegos paleido eismą. Matomumas buvo geras. Peržiūrėjus vaizdo įrašą net kilo minčių, kad norėjo pagąsdinti su tuo kaušu. Nesuvokiu, kaip galėjo taip nutikti. Taip galėjo nutikti bet kuriam vairuotojui, bet užtaikė būtent į mūsų automobilį.“
Po smūgio vyras teigė mažai ką prisimenantis: „Vėliau sužinojau, kad po avarijos pasakiau savo vardą, pavardę, gimimo metus. Sužinojau, kad kol mane traukė iš automobilio kažkas laikė lašelinę. Pats neprisiminiau tokių detalių. Smūgis ir baltos lubos ligoninėje. Negaliu pasakyti nei kokiu greičiu važiavau, nei kiek promilių rasta mano kraujyje. Ne dėl to, kad kažką slėpčiau, o todėl, kad tikrai nežinau. Buvau išgėręs, bet ne tiek, kad viena akimi viską stebėčiau. Juk išlipęs priėjau paprašyti pridegti cigaretę, būčiau svirduliavęs girtumo atveju, o to nebuvo. Greitis taip pat nebuvo toks didelis apie kokį buvo kalbama. Daugiau nei 50 km/val., bet tikrai ne 150 km/val.“
tags: #traukinio #ir #ekskavatoriaus #avarija