Vasara - dviratininkų ir paspirtukininkų metas. Daugelis, geru oru, automobilį ar kitą motorinę transporto priemonę iškeičia į alternatyvias susisiekimo priemones. Visgi, yra tokių, kurie nusprendžia ir šiomis susisiekimo priemonėmis leistis į keliones būdami neblaivūs, tačiau retas jų žino, kokia atsakomybė jų laukia.
Dviračių ir el. paspirtukų vairavimas išgėrus: statistika ir pasekmės
Policijos statistika rodo, jog pernai per visus metus buvo nubausti 5 035 girti arba vengę blaivumo patikros dviratininkai ir dar 721 elektrines mikrojudumo priemones, motorinius dviračius vairuojantys asmenys. Iki šių metų gegužės 1 d. jau nustatyti 1 319 neblaivių arba patikros vengusių dviratininkų ir 197 apsvaigę elektrines mikrojudumo priemones vairuojantys asmenys. Pavyzdžiui, Kauno policija praneša, kad praėjusią savaitę pareigūnai sustabdė 4 neblaivius dviratininkus, vienas iš jų pripūtė 1,87 prom.
Nors važiavimas dviračiu apsvaigus Lietuvoje neatims vairuotojo pažymėjimo, vis dėlto už tai gresia finansinės sankcijos ir pavojus saugumui.
Baudos už neblaivių dviratininkų ir el. paspirtukų vairavimą
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų.
Kai alkotesterio rodmenys viršija pusantros promilės, šių transporto priemonių vairuotojai gaus nusižengimo protokolą, kuriame ir baudos dydis bus didesnis - nuo 150 iki 200 eurų. Ta pati nuobauda galioja ir vengiant pasitikrinti girtumą. Svarbi detalė: atsisakymas pūsti į alkotesterį traktuojamas taip pat griežtai kaip ir didelis girtumas.
Jei pažeidimas padarytas pirmą kartą ir bauda nesiekia 1 500 eurų, galima pasinaudoti administraciniu nurodymu - sumokėti pusę minimalios baudos. Tai reiškia, kad už lengvą girtumą ant dviračio pirmą kartą galima atsipirkti 40 eurų (pusė nuo 80 eurų), o už didelį girtumą - 75 eurais.
Vairuotojo pažymėjimo atėmimas: kada gresia?
Girtam dviratininkui teks tik susimokėti baudą, o štai viršijus numatytą paspirtuko galią, gali tekti atsisveikinti ir su teise vairuoti. Kaip apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, elektrinė mikrojudumo priemonė yra ta, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Viršijus galią - tai mopedas, todėl gresia ir teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę Kauno policija sustabdė vyrą, kuris į alkotesterį įpūtė 3,8 promilės, važiavo elektriniu paspirtuku, tačiau jis viršijo nurodytą galią. „Kai vyrui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, paaiškėjo, kad transporto priemonė, panaši į elektrinį paspirtuką, neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų (galingumas viršija) ir priklauso mopedų kategorijai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus“, - pranešime pažymėjo pareigūnai.
Dviratis, paspirtukas ar riedlentė nėra motorinė transporto priemonė. Vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę valdyti motorines transporto priemones - automobilius, motociklus, sunkvežimius. Baudžiamoji atsakomybė (BK 281 str.) ir teisės vairuoti atėmimas taikomi tik motorinių transporto priemonių valdytojams. Tai nereiškia, kad pasekmių nėra. Jei girtas dviratininkas sukelia eismo įvykį, kuriame nukenčia kitas žmogus, gali kilti civilinė atsakomybė dėl sveikatos sutrikdymo.
Policijos patikros ir prevencinės priemonės
Policija turi teisę tikrinti blaivumą bet kurioje viešoje erdvėje, įskaitant dviračių takus, kelius, parkus ir šaligatvius. Specialiosios prevencinės priemonės vykdomos nuolat. 2014-ųjų paskutinįjį ketvirtį vykdytų respublikinių prevencinių priemonių metu buvo išaiškinti 456 dviračių vairuotojai, nevykdę jiems keliamų reikalavimų šviesiuoju paros metu (dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba važiuoti įjungus dviračio priekyje ir gale atitinkamus žibintus).
Kelių eismo taisyklės dviratininkams ir el. paspirtukų vairuotojams
Jei dviračiu planuojate važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Saugumo reikalavimai
- Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų.
- Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, gerai užsegtas.
- Oro sąlygos: nevažiuoti tamsoje, lyjant, esant rūkui, jei nėra užtikrinamas matomumas.
Eismas keliuose ir sankryžose
- Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės).
- Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
- Dažnai matomas vaizdas: vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją. Toks elgesys draudžiamas, tai aiškiai nurodyta Kelių eismo taisyklėse. Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama.
- Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklų bei horizontalaus žymėjimo reikšmes. Jei pėsčiųjų perėja ar sankirta yra pažymėta dviem linijomis iš stačiakampių (KET 3 priedo 1.13.3. punktas), tai reiškia, kad tai yra pėsčiųjų perėja su šviesoforu. Tačiau yra situacijų, kai susikirtimas yra įrėmintas dviem linijomis iš baltų kvadratų (KET 3 priedo 1.14. punktas). Tai reiškia, kad šioje vietoje yra dviračių takas arba dviračių juosta. Kai jis kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų arba važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, tada dviratininkas neturi duoti kelio. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Kelyje galima jas pamatyti ne tik sudarytas iš kvadratų. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, dviračių juostos kertančios važiuojamąją dalį būna nuspalvintos spalvomis.
- Kliūties lenkimas: Jei važiuojant dviračiu priešakyje staiga išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis.
Elektriniai dviračiai ir motoriniai dviračiai
Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais. Jei elektrinis ar motorinis dviratis išvysto didesnį nei 25 km/val. greitį arba galia viršija 1 kW, jam taikomi kitokie reikalavimai (pvz., priskiriamas mopedams).
Dviratininkų eismo įpročiai ir pažeidimai
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dažniausi dviratininkų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai - važiavimas esant neblaiviems, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams bei kelio ženklų nesilaikymas.
Šių metų sausio-balandžio mėnesiais išaiškinti 4366 dviračių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tuo metu praėjusiais metais buvo išaiškinta 11 tūkst. pažeidimų. Šiemet eismo įvykiuose žuvo trys dviračių vairuotojai (68 metų vyras Tauragėje; 58 metų moteris Jurbarko rajone; 13 metų berniukas Mažeikių rajone) - visi šviesiuoju paros metu. 2014-aisiais metais žuvo 19 dviratininkų, iš kurių trys - tamsiuoju paros metu.
Šiemet iš daugiau nei 4 tūkst. dviračių vairuotojų, kurie padarė KET pažeidimus, 2471 buvo neblaivūs. Tai rodo, kad didelė dalis dviratininkų rizikuoja savo ir kitų saugumu, sėsdami ant dviračio išgėrę.
Dviratininkų elgesio ypatumai
Dviračių entuziastas Frankas Kulikauskas stebisi žmonių logika miesteliuose: „Jie važiuoja dviračiu pas draugus, kad galėtų prisigerti. [...] Mažesniuose miestuose ne kartą teko matyti, kai žmonės važiuoja dviračiu pas draugus, kad galėtų prisigerti.“
F. Kulikauskas, kuris kasryt į darbą Senamiestyje važiuoja dviračiu iš Vilkpėdės, pastebi, kad Lietuvos miestuose skiriasi dviratininkų vairavimo įpročiai: „Esu gyvenęs Kaune ir Klaipėdoje. Uostamiestyje dviratininkų kur kas daugiau, šis miestas yra lygus. Nemažai žmonių savaitgaliais važiuoja prie jūros ar į sodus.“
Taip pat pastebima, kad daugelis dviratininkų jaučia per daug laisvės, važiuoja, kur nori, nemažai važiuoja prieš kryptį, tuomet juokaujama, kad gal tokie žmonės ilgai gyveno Anglijoje. Nemažai nakties metu važiuoja be šviesų, nors tai ypač pavojinga dviratininkui, nes jis yra labai blogai matomas.
Prieš Kalėdas automobiliu vykęs į Vokietiją F. Kulikauskas prie Marijampolės degalinėje matė visiškai girtą dviratininką, kuris dėvėjo ryškiaspalvę liemenę, šalmą, tačiau atvažiavo dar nusipirkti degtinės.
V. Kazanovič, policijos atstovas, portalui LRT.lt kalbėjo apie problemą su ryškiaspalvių liemenių dėvėjimu: „Didesnė problema - miestuose. Be to, yra ir tokių asmenų, pavyzdžiui, važinėjančių savo malonumui, laisvalaikiu, taip pat sportininkų, kurie šviesiuoju paros metu važiuoja važiuojamąja kelio dalimi nedėvėdami tokios liemenės. Būtent iš kažkokio principo nevykdo įstatymo. Nors jie patys yra paprastai ir automobilių vairuotojai ir, žinoma, iš praktikos žino, kaip pėsčiasis, dviračio vairuotojas, turintis atšvaitą ar kitą šviesą atspindintį daiktą, yra iš tolo pastebimas.“
tags: #ar #prarasi #vairuotojo #pazymejima #vaziuodamas #girtas