Transporto priemonės valdytojas: apibrėžimas, teisės, pareigos ir atsakomybė

Kasdienėje kalboje terminai „vairuotojas“, „savininkas“ ir „valdytojas“, kalbant apie transporto priemones, dažnai vartojami sinonimiškai. Tačiau teisiniame kontekste, ypač sprendžiant atsakomybės, draudimo ar teisių į transporto priemonę klausimus, šie terminai turi aiškias ir skirtingas reikšmes. Transporto priemonės valdytojo sąvoka yra ypač svarbi, nes ji tiesiogiai susijusi su kontrole, naudojimu ir atsakomybe už transporto priemonę konkrečiu metu ar tam tikru teisiniu pagrindu.

Kas yra transporto priemonės valdytojas?

Apibrėžimas ir esmė

Transporto priemonės valdytojas - tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris tam tikru teisiniu pagrindu (nebūtinai nuosavybės teise) turi teisę ir realią galimybę kontroliuoti, naudoti ir disponuoti transporto priemone. Esminis valdytojo požymis yra faktinis transporto priemonės turėjimas ir kontrolė, paremta tam tikru teisiniu pagrindu.

Teisiniai valdymo pagrindai

• Nuosavybės teisė: Dažniausiai transporto priemonės savininkas yra ir jos valdytojas, jei jis pats ja naudojasi.
• Nuomos ar panaudos sutartis: Asmuo, išsinuomojęs ar gavęs neatlygintinai naudotis transporto priemonę pagal sutartį, tampa jos valdytoju sutartyje numatytam laikotarpiui ir sąlygomis.
• Lizingo (finansinės nuomos) sutartis: Lizingo gavėjas, nors formaliai nėra savininkas iki pilno išsimokėjimo, yra laikomas transporto priemonės valdytoju, nes ją faktiškai naudoja ir kontroliuoja.
• Darbo sutartis: Darbuotojas, kuriam darbdavys suteikia tarnybinį automobilį darbo funkcijoms vykdyti, tampa šio automobilio valdytoju darbo metu (ar kitu sutartyje numatytu laiku).
• Įgaliojimas: Asmuo, veikiantis pagal transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą valdyti transporto priemonę.
• Kiti teisėti pagrindai: Pavyzdžiui, paveldėjimas (kol įforminama nuosavybė), teismo sprendimas ar administracinis aktas.

Valdytojo, vairuotojo ir savininko skirtumai

Svarbu atskirti valdytoją nuo vairuotojo. Vairuotojas yra asmuo, kuris konkrečiu momentu fiziškai vairuoja transporto priemonę. Valdytojas gali būti ir vairuotojas tuo pačiu metu, tačiau nebūtinai. Pavyzdžiui, jei automobilį vairuoja valdytojo (pvz., nuomininko) paprašytas draugas, valdytoju teisine prasme išlieka nuomininkas (jei sutartis nedraudžia perduoti vairuoti kitam asmeniui), o draugas yra tik vairuotojas.

Taip pat valdytojas skiriasi nuo savininko. Savininkas turi nuosavybės teisę į daiktą (transporto priemonę), o valdytojas turi teisę (ir pareigą) ją naudoti ir kontroliuoti. Šios rolės gali sutapti, bet dažnai išsiskiria, kaip matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių.

Valdytojo statusas yra dinamiškas ir gali keistis priklausomai nuo teisinių santykių ir faktinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pardavus automobilį, buvęs savininkas nustoja būti valdytoju (nebent išlaiko teisę laikinai naudotis), o naujasis savininkas tampa valdytoju nuo nuosavybės teisės perėjimo momento (arba nuo faktinio perdavimo, priklausomai nuo sutarties sąlygų).

Valdytojo vaidmuo kelių eisme

Kelių eisme transporto priemonės valdytojas, net jei konkrečiu metu nevairuoja, turi tam tikrų esminių pareigų ir atsakomybių, susijusių su transporto priemonės būkle ir jos naudojimu:

• Užtikrinti transporto priemonės techninę būklę: Valdytojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir atitinka nustatytus reikalavimus (stabdžių sistema, vairavimo mechanizmas, apšvietimo prietaisai, padangos ir kt.). Tai ypač aktualu, kai valdytojas nėra savininkas - pavyzdžiui, nuomojantis automobilį, valdytojas-nuomininkas turi teisę gauti techniškai tvarkingą automobilį, bet ir pareigą jį tokį išlaikyti naudojimo metu (pagal sutartį) ir pranešti apie gedimus.
• Turėti reikiamus dokumentus: Valdytojas (arba jo pavedimu veikiantis vairuotojas) privalo turėti ir pareikalavus pateikti galiojančius dokumentus: vairuotojo pažymėjimą (jei pats vairuoja), transporto priemonės registracijos liudijimą, privalomosios techninės apžiūros dokumentą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
• Laikytis Kelių eismo taisyklių (KET): Nors tiesiogiai KET laikosi vairuotojas, valdytojas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų naudojama nepažeidžiant taisyklių, pavyzdžiui, neleidžiant vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, ar esant neblaiviam.
• Atsakomybė už mokesčius ir rinkliavas: Tam tikrais atvejais (pvz., kelių naudotojo mokestis, stovėjimo mokestis) atsakomybė už sumokėjimą gali tekti transporto priemonės valdytojui. Pavyzdžiui, automatinių sistemų fiksuojami pažeidimai ar nesumokėtos rinkliavos dažnai pirmiausia adresuojamos registruotam valdytojui ar savininkui.

Valdytojo vaidmuo tampa ypač svarbus eismo įvykio atveju, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus.

Transporto priemonės valdytojo teisės

Transporto priemonės valdytojas, priklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo jis valdo transporto priemonę, turi įvairias teises. Šias teises galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

Teisė naudotis transporto priemone

Tai pati fundamentaliausia valdytojo teisė - teisė faktiškai eksploatuoti transporto priemonę pagal jos paskirtį. Šios teisės apimtis priklauso nuo valdymo teisinio pagrindo:

• Savininkas-valdytojas: Turi plačiausias teises naudotis, valdyti ir disponuoti transporto priemone, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių.
• Nuomininkas/Panaudos gavėjas: Turi teisę naudotis transporto priemone sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Gali būti apribojimų dėl teritorijos, naudojimo tikslų, galimybės perduoti vairuoti kitiems asmenims.
• Lizingo gavėjas: Naudojasi kaip faktinis savininkas, tačiau disponavimo teisės (pvz., parduoti) yra apribotos iki visiško išsimokėjimo ir nuosavybės teisės perėjimo.
• Darbuotojas: Naudojasi tarnybiniu automobiliu pagal darbo sutarties, pareiginių nuostatų ar įmonės vidaus tvarkos taisyklių nustatytas sąlygas, dažniausiai tik darbo tikslais ir darbo metu, nebent susitarta kitaip.

Valdytojas turi teisę tikėtis, kad transporto priemonė, kurią jis gauna valdyti (pvz., nuomos atveju), yra tinkamos būklės ir saugi naudoti, nebent sutartyje numatyta kitaip (pvz., nuomojama su žinomais defektais).

Teisės eismo situacijose ir santykiuose su institucijomis

Dalyvaudamas eisme, transporto priemonės valdytojas (ar jo įgaliotas vairuotojas) turi teises, kurias garantuoja Kelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai:

• Teisė į saugų eismą: Teisė tikėtis, kad kiti eismo dalyviai laikysis KET ir nekels pavojaus.
• Teisės sustabdžius policijos pareigūnams: Teisė žinoti sustabdymo priežastį, būti traktuojamam pagarbiai, gauti pareigūno prisistatymą, nesutikti su pažeidimu ir tai nurodyti protokole, gauti protokolo kopiją.
• Teisės eismo įvykio metu: Teisė gauti informaciją iš kitų eismo įvykio dalyvių (vardą, pavardę, adresą, draudimo duomenis), fiksuoti įvykio aplinkybes (fotografuoti, filmuoti), pildyti eismo įvykio deklaraciją (jei sąlygos tai leidžia) arba kviesti policiją. Teisė į žalos atlyginimą, jei eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės.
• Teisė gauti informaciją: Teisė gauti informaciją apie transporto priemonės techninę būklę (iš savininko ar nuomotojo), apie draudimo sąlygas.

Teisės ginant savo interesus

Valdytojas turi teises, susijusias su jo teisinio statuso ir interesų apsauga:

• Teisė į teisinę pagalbą: Teisė konsultuotis su teisininkais ar turėti atstovą sprendžiant ginčus, susijusius su transporto priemonės valdymu, eismo įvykiais ar administraciniais pažeidimais.
• Teisė skųsti sprendimus: Teisė įstatymų nustatyta tvarka skųsti policijos pareigūnų veiksmus, administracinius nutarimus dėl KET pažeidimų, draudimo kompanijų sprendimus dėl žalos atlyginimo.
• Teisė reikalauti žalos atlyginimo: Jei valdytojas patyrė žalą dėl kitų asmenų kaltės (pvz., eismo įvykyje) arba dėl transporto priemonės defektų, už kuriuos atsakingas savininkas ar pardavėjas (pvz., garantiniu laikotarpiu), jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
• Teisė į privatumą: Nors transporto priemonės judėjimas gali būti stebimas, valdytojas turi teisę į tai, kad jo asmens duomenys, susiję su transporto priemonės naudojimu, būtų tvarkomi teisėtai, skaidriai ir tik nustatytais tikslais, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Transporto priemonės valdytojo pareigos ir atsakomybė

Kartu su teisėmis transporto priemonės valdytojui tenka ir reikšmingos pareigos bei atsakomybė. Tai yra logiška, nes būtent valdytojas faktiškai kontroliuoja potencialiai pavojingą objektą - transporto priemonę.

Pagrindinės pareigos

• Pareiga naudotis transporto priemone apdairiai ir rūpestingai: Valdytojas privalo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, turtui ir aplinkai.
• Pareiga laikytis KET: Kaip minėta, tai esminė pareiga, užtikrinanti eismo saugumą.
• Pareiga užtikrinti transporto priemonės techninę tvarką naudojimo metu: Valdytojas atsako už tai, kad eksploatacijos metu transporto priemonė išliktų techniškai tvarkinga (pvz., veiktų žibintai, valytuvai).
• Pareiga turėti ir pateikti reikiamus dokumentus.
• Pareiga pasirūpinti keleivių saugumu: Užtikrinti, kad keleiviai (ypač vaikai) naudotųsi saugos diržais, specialiosiomis kėdutėmis.
• Pareiga būti blaiviam ir neapsvaigusiam: Vairuoti transporto priemonę griežtai draudžiama vartojus alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Valdytojas taip pat neturėtų leisti vairuoti neblaiviam asmeniui.
• Pareiga sudaryti privalomąjį draudimą: Nors pareiga drausti tenka savininkui, valdytojas, prieš pradėdamas naudotis transporto priemone, privalo įsitikinti, kad ji apdrausta galiojančiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD). Naudojimasis neapdrausta transporto priemone užtraukia administracinę atsakomybę.

Atsakomybės rūšys

Transporto priemonės valdytojui gali kilti kelių rūšių teisinė atsakomybė:

• Civilinė atsakomybė: Tai atsakomybė už žalą, padarytą kitiems asmenims ar jų turtui naudojant transporto priemonę. Lietuvos teisėje transporto priemonė yra laikoma padidinto pavojaus šaltiniu. Tai reiškia, kad jos valdytojas atsako už padarytą žalą be kaltės (griežtoji atsakomybė), nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Būtent todėl yra privalomas TPVCAPD - kad nukentėjusieji gautų žalos atlyginimą net ir tuo atveju, jei kaltininkas neturi pakankamai lėšų. Draudimas padengia valdytojo civilinę atsakomybę iki nustatytų limitų. Jei žala viršija draudimo sumą arba draudimas negalioja, valdytojas privalo atlyginti likusią žalos dalį savo lėšomis. Draudimo bendrovė, išmokėjusi išmoką nukentėjusiajam, turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į kaltininką (valdytoją), jei šis pažeidė įstatymus ar draudimo sutarties sąlygas.
• Administracinė atsakomybė: Tai atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nesukėlė sunkių pasekmių. Paprastai taikomos baudos, gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Atsako vairuotojas, tačiau tam tikrais atvejais atsakomybė gali tekti ir valdytojui, net jei jis nevairavo.
• Baudžiamoji atsakomybė: Pati griežčiausia atsakomybės rūšis, kyla už sunkius KET pažeidimus, sukėlusius rimtas pasekmes: kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ar žūtį. Taip pat baudžiamoji atsakomybė numatyta už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam. Atsako konkrečiai transporto priemonę vairavęs asmuo.

Valdytojas vs. Savininkas: teisiniai niuansai ir atsakomybės pasiskirstymas

Kaip jau minėta, valdytojas ir savininkas ne visada yra tas pats asmuo. Jų atsakomybės pasiskirstymas priklauso nuo konkrečios situacijos ir teisinio pagrindo, kuriuo transporto priemonė perduota valdyti:

• Savininkas pats yra valdytojas ir vairuotojas: Atsako už viską - KET pažeidimus, civilinę žalą, techninę būklę, draudimą.
• Transporto priemonė išnuomota/perduota panaudai: Už KET pažeidimus vairuojant atsako vairuotojas (dažniausiai nuomininkas/panaudos gavėjas). Už civilinę žalą, padarytą naudojantis automobiliu, kaip padidinto pavojaus šaltiniu, atsako valdytojas (nuomininkas/panaudos gavėjas), nebent įrodoma savininko kaltė. Pareiga drausti tenka savininkui, bet valdytojas privalo užtikrinti, kad draudimas galioja.
• Tarnybinis automobilis: Už KET pažeidimus atsako vairavęs darbuotojas. Dėl civilinės atsakomybės situacija sudėtingesnė - už darbuotojo, vykdančio darbines funkcijas, padarytą žalą atsako darbdavys (juridinis asmuo - valdytojas). Tačiau darbdavys vėliau gali turėti regreso teisę į darbuotoją, jei žala padaryta dėl jo kaltės.
• Automobilis perduotas valdyti pagal įgaliojimą: Atsakomybė tenka įgaliotiniui kaip faktiniam valdytojui žalos padarymo metu.
• Automobilis pavogtas: Nuo momento, kai savininkas pranešė apie vagystę teisėsaugai, jis paprastai nebelaikomas atsakingu už žalą, padarytą pavogta transporto priemone. Atsakomybė tenka vagystę įvykdžiusiam asmeniui (jei nustatomas).

Svarbu pabrėžti sutarčių (nuomos, panaudos, darbo) reikšmę. Jose turėtų būti kuo aiškiau apibrėžtos šalių (savininko ir valdytojo) teisės, pareigos ir atsakomybės ribos, susijusios su transporto priemonės naudojimu, priežiūra, draudimu ir žalos atlyginimu.

Specifiniai valdytojo statuso aspektai

Valdytojo sąvoka apima ir keletą specifinių situacijų:

• Juridinis asmuo kaip valdytojas: Įmonė, įstaiga ar organizacija gali būti transporto priemonės valdytoja (pvz., nuosavybės, nuomos, lizingo pagrindu). Realiai transporto priemonę naudoja ir vairuoja jos darbuotojai ar įgalioti asmenys. Tokiu atveju juridinis asmuo atsako už tinkamą transporto parko valdymą, techninę būklę, draudimą, darbuotojų instruktavimą ir kontrolę.
• Laikinasis valdymas: Serviso darbuotojas, atliekantis bandomąjį važiavimą po remonto, ar aikštelės darbuotojas, perstatantis automobilį, tampa laikinuoju jo valdytoju ir atsako už galimai padarytą žalą tuo metu.
• Valdymas bendrosios nuosavybės teise: Jei transporto priemonė priklauso keliems asmenims (pvz., sutuoktiniams), jie visi yra savininkai, o valdytoju konkrečiu metu laikomas tas, kuris faktiškai naudojasi automobiliu (arba abu, jei naudojasi bendrai pagal susitarimą).
• Valdytojo duomenų tvarkymas: Šiuolaikinėse transporto priemonėse ir susijusiose paslaugose (GPS, parkavimo programėlės, kelių mokesčių sistemos) kaupiama daug duomenų apie valdytoją ir jo keliones. Valdytojas turi teisę žinoti, kokie duomenys ir kokiais tikslais renkami.

Lietuvos Respublikos teisės aktai ir valdytojo pareigos

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

Transporto priemonės samprata ir taikymo sritis

Pagal minėtą įstatymą transporto priemonės - kiekviena privalomai registruoti važiuoti žeme skirta motorinė transporto priemonė, traktorius ir savaeigė mašina, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones.

Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms. Įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose, išskyrus reikalavimą organizatoriui turėti renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos, kurią sukėlė renginyje dalyvaujanti transporto priemonė, atlyginimo tretiesiems asmenims. Taip pat draudimo sutarties sudarymo pareiga netaikoma, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai.

Mirus draudėjui, draudimo sutartį laikotarpiui, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas, sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo. Mirus neregistruotinos transporto priemonės draudėjui, draudimo sutartį sudaro naujas transporto priemonės valdytojas.

Draudimo sutarčių sudarymas ir nutraukimas

Draudikai privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikia prašymą ir visą būtiną informaciją bei dokumentus. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus.

Asmeniui, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pageidaujant, kad jam būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas papildomai išduoda žaliąją kortelę.

Su ūkininkais ir kitais žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.

Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios draudimo sutarties. Išimtiniais atvejais pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos įsigytos transporto priemonės iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu ši transporto priemonė nėra apdrausta. Tokiu atveju pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta, dienos.

Transporto priemonės valdytojas neturi teisės dėl tos pačios transporto priemonės sudaryti kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas

Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį laikotarpį, atskaičius administracines išlaidas. Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva tik tuo atveju, jeigu šios sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis pažeidimas.

Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jeigu apdrausta transporto priemonė įregistruojama kitoje valstybėje ir transporto priemonei išduodamas kitos valstybės valstybinis numerio ženklas.

Draudimo produktų platintojas ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos informuoja draudėją apie sutarties pabaigą ir pareigą apdrausti transporto priemonę.

Transporto priemonės savininko pasikeitimas

Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis. Jeigu draudėjas perdavė naujajam savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą ir savo duomenis. Mirus draudėjui, draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos.

Bendrosios transporto priemonės savininko ir valdytojo pareigos

Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų deklaravimo kodą.

Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.

tags: #transporto #priemones #naudotojas