Transporto priemonės naudojimas ir su ja susiję procesai

Transporto priemonės naudojimas apima ne tik jos vairavimą, bet ir visus su ja susijusius teisinius bei praktinius procesus, tokius kaip perregistravimas, draudimas, techninė priežiūra ir Kelių eismo taisyklių laikymasis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su transporto priemonių valdymu Lietuvoje, bei galimus pažeidimus ir jų pasekmes.

Transporto priemonės perregistravimas „Regitroje“

Automobilio perrašymas, arba transporto priemonės perregistravimas, yra procesas, kurio metu transporto priemonės nuosavybė perduodama kitam asmeniui. Lietuvoje tai atliekama „Regitroje“ - valstybės institucijoje, atsakingoje už transporto priemonių registraciją ir administravimą.

Procesas ir reikalavimai

Dažniausias automobilio perrašymo motyvas yra automobilio pardavimas ar dovanojimas. Taip pat dažnai automobilis perrašomas šeimos nariams, ypač jei keičiasi savininko gyvenamoji vieta ar norima perduoti automobilį artimajam.

Perregistravimo procesas internetu:

1. Pirmiausia pirkėjas turi kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti įgijimo deklaraciją.
2. Kaip pardavėjui, jums reikės patikrinti ir patvirtinti pirkėjo pateiktą informaciją.
3. Apsilankykite interneto svetainėje regitra.lt ir pasirinkite mygtuką „E-paslaugos“.
4. Tuomet - „transporto priemonės“.
5. Toliau reikia spausti „Kelių transporto priemonių registravimo sistema Eketris“ ir prie jos prisijungti patogiu būdu.

Atkreipkite dėmesį, kad punktai žemiau žymimi tik tuo atveju, jei transporto priemonė parduota užsienio gyventojui arba įmonei ir sandoris sudarytas ne Lietuvos teritorijoje, taip pat, jei esate atliekų tvarkytojas ir transporto priemonė yra sunaikinta. Duomenų pateikimo lange matysite pirkėjo užpildytą informaciją, kurią būtina patikrinti. Jei viskas nurodyta teisingai, spauskite patvirtinti duomenis; jei ne - atmesti deklaraciją. Atmetus deklaraciją, pirkėjas ją turi pateikti iš naujo su patikslintais duomenimis. Patvirtinus deklaraciją, naujasis savininkas gauna naują SDK, o senasis (pardavėjo) panaikinamas.

Automobilio perrašymas šeimos nariui

Automobilio perrašymas Lietuvoje gali būti atliktas ne tik dėl pirkimo-pardavimo, bet ir kaip dovanojimas šeimos nariui. Šis procesas dažnai pasirenkamas, kai transporto priemonė perduodama artimam žmogui, pavyzdžiui, sutuoktiniui, vaikui ar tėvams. Automobilio perrašymą šeimos nariui gali atlikti bet kuris savininkas, teisėtai užregistravęs automobilį savo vardu. Svarbu žinoti, kad perrašant automobilį šeimos nariui, reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis, net jei transporto priemonė yra dovanota.

Lietuvos teisės aktai apibrėžia, kas laikomi šeimos nariais ir kas turi teisę gauti automobilį dovanojimo būdu ar perrašyti transporto priemonę.

• Pirkimo-pardavimo sutartis yra dažniausiai pasitaikantis automobilio perrašymo būdas, net jei automobilis perduodamas be pinigų. Tokiu atveju sutartis turi būti sudaryta raštu pagal standartinę formą, kurią galima rasti „Regitros“ svetainėje. Abi šalys turi pasirašyti sutartį ir nurodyti visus reikalingus duomenis, tokius kaip VIN kodas ir registracijos numeris.
• Dovanojimo sutartis turi būti rašytinė ir aiškiai nurodyta, kad automobilis perduodamas neatlygintinai. Dovanojimo sutartis turi būti įregistruota „Regitroje“ kaip nuosavybės teisės pasikeitimas.
• Jei automobilis paveldimas, perrašymas vyksta pagal paveldėjimo teisės aktus. Tokiu atveju reikia turėti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėtojas turi užregistruoti automobilį per 3 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo. Paveldint automobilį iš artimo giminaičio, paveldėjimo mokestis netaikomas.

Draudimo svarba perregistruojant automobilį

Po automobilio perrašymo verta įsitikinti, kad naujasis savininkas turi tinkamą civilinės atsakomybės draudimą. Po automobilio perrašymo draudimas dažnai turi būti atnaujintas. Naujas savininkas privalo pasirašyti naują civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes senas draudimas galioja tik buvusiam savininkui. Svarbu, kad perrašymo dieną automobilis būtų apdraustas.

Laiku neperregistravus transporto priemonės, nebus galima įsigyti privalomojo draudimo, tad bus apribotos naujojo savininko galimybės naudotis įsigytu automobiliu. Įsigiję automobilį turėsite jį apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tik apsidraudę šiuo draudimu galėsite automobilį perregistruoti savo vardu.

Norintiems užsitikrinti dar didesnį saugumą ir finansinį stabilumą ir įsigijusiems ne senesnį nei 15 metų automobilį, rekomenduojama įsigyti ir Kasko draudimą. Tai užtikrins visišką jūsų automobilio apsaugą nuo sugadinimo, sunaikinimo ar vagystės. Įsigydami šiuos draudimus, galėsite rinktis ir kitas naudingas paslaugas, pavyzdžiui, vairuotojų ir keleivių ar dviratininko draudimą, taip pat visą parą galiojančią paslaugą „Pagalba kelyje 24/7”.

Automobilio įsigijimas: patarimai ir rekomendacijos

Prieš įsigydami automobilį apsvarstykite ne tik savo, bet ir savo šeimos poreikius. Aptarkite automobilio įsigijimą kartu: nuspręskite, koks automobilis tinkamiausias jums, jūsų sutuoktiniui ir atžaloms. Taip pat apsvarstykite, į kokias keliones leisitės - važinėsite tik mieste ar ir užmiestyje, riedėsite tik Lietuvos keliais ar keliausite ir užmiestyje.

Rinkdamiesi transporto priemonę apsvarstykite savo finansines galimybes. Nuspręskite, ar automobilį pirksite savo lėšomis ar pinigų pirkiniui skolinsitės. Jei leidžia galimybės - rinkitės naują automobilį. Tokia transporto priemonė užtikrins paprastesnę automobilio priežiūrą ir geresnį bei ilgesnį veikimą be priekaištų.

Jei galimybės įsigyti naujo automobilio neleidžia, labai atsakingai rinkitės naudotą transporto priemonę. Svarbi ne tik paties automobilio kaina. Automobilio išlaikymas dažnai priklauso ne tik nuo jo savininko, bet ir nuo paties automobilio. Pasidomėkite, kokios kainos vyrauja degalų rinkoje, kiek kainuoja jūsų pasirinkto automobilio detalės, padangos, įvairūs priedai. Įsitikinkite, kad jūsų perkamo automobilio būklė yra būtent tokia, kokią jums nupasakojo pardavėjas. Jei automobilis naudotas, geriausia jį leisti apžiūrėti profesionaliems automobilių meistrams, dirbantiems specializuotame servise.

Įsigijus automobilį, būtina užregistruoti jį naujojo savininko vardu. Šį veiksmą galite atlikti visuose VĮ „Regitra“ padaliniuose Lietuvoje. Senasis automobilio savininkas po pardavimo privalo išregistruoti transporto priemonę. Jei perrašymas nebuvo atliktas teisingai, gali kilti problemų su mokesčiais ir atsakomybe.

Kelių eismo taisyklės ir transporto priemonių naudojimas

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.

Pagrindinės eismo dalyvių pareigos ir draudimai

• Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
• Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
• Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
• Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
• Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
• Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
• Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.
• Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, pateikti reikiamus dokumentus ir leisti patikrinti transporto priemonės būklę. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
• Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
• Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
• Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
• Draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą.
• Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį ar sunkųjį keturratį ir jį lydinčio asmens.

Pažeidimai ir atsakomybė

Jei transporto priemonės perregistravimas nebuvo atliktas teisingai, gali kilti problemų su mokesčiais ir atsakomybe.

Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų pasekmės:

• Greičio viršijimas - už daugiau kaip 50 km/h viršijimą teisių atėmimas privalomas visiems vairuotojams, o pradedantiesiems bei autobusų ar >3,5 t transporto priemonių vairuotojams jis privalomas jau nuo mažesnių viršijimo ribų (ANK 416 str.).
• Pavojingas ar chuliganiškas vairavimas - už pavojingą vairavimą privalomas 3-6 mėn. atėmimas, už chuliganišką - 1-2 metai, pakartotinai - dar ilgiau; esant neblaivumui terminai ženkliai didėja, galimas ir konfiskavimas (ANK 420 str.).
• Važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimas - 2-6 mėn. teisių atėmimas (ANK 421 str.).
• Neblaivumas ar apsvaigimas - nuo 0,41 iki 1,5 promilės paprastai reiškia 800-1100 Eur baudą ir 1-1,5 metų teisių atėmimą; pakartotinai per metus sankcijos pereina į 4-7 metų atėmimo zoną ir privalomą transporto priemonės konfiskavimą (ANK 422 ir 427 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad 0,403 promilės negali būti „suapvalinta“ iki 0,41 promilės ANK 422 straipsnio 5 daliai taikyti.
• Eismo įvykis su padariniais arba pasišalinimas iš vietos - už kai kurias sudėtis teisių atėmimas siekia nuo 9 mėn. iki 5 metų; už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gali būti skiriama 1-3 metų atėmimas, o nepaklusus policijai sustoti - 3-5 metai (ANK 423 ir 426 str.).
• Vairavimas neturint teisės, kai ji sustabdyta ar atimta - be baudos, dažnai skiriamas ir naujas teisės vairuoti atėmimo terminas; esant neblaivumui sankcija dar griežtesnė (ANK 424 str.).

Administracinį nusižengimą sunkinančios aplinkybės yra pakartotinumas per 1 metus, neblaivumas ar apsvaigimas, atsisakymas tikrintis, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vairavimas neturint teisės, eismo įvykio padariniai, bėgimas iš įvykio vietos ir nepaklusimas pareigūnui sustoti. Asmeniui, kuris dar nebuvo įgijęs teisės vairuoti, specialiosios teisės atėmimas gali reikšti draudimą tą teisę įgyti visą atėmimo laikotarpį.

Ką daryti, esant pažeidimui?

Automatiškai nesutikite su kvalifikacija. Turite teisę susipažinti su byla, teikti paaiškinimus, dokumentus, prašymus, naudotis advokato pagalba ir skųsti procesinius sprendimus. Nutarimą galima skųsti per 20 kalendorinių dienų per jį priėmusią instituciją apylinkės teismui.

Jei teisė atimta, jos susigrąžinimo tvarka priklauso nuo termino ir nuo to, ar pažeidimas buvo padarytas blaiviam, ar neblaiviam: gali prireikti papildomų mokymų, naujos medicininės pažymos, A1 ar A3 programos, o atėmus metams ar ilgiau - ir teorijos bei praktikos egzaminų „Regitroje“.

Teismų praktika: transporto priemonių eismo sąvokos aiškinimas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nuolat plėtoja teisminę praktiką dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios Direktyvos taikymo. 2019 m. birželio 20 d. ESTT pateikė prejudicinį išaiškinimą, teigiamai atsakydamas į klausimą, ar sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima situacijas, kai transporto priemonė apgadinama atidarant automobilio dureles abiem transporto priemonėms nejudant. ESTT pažymėjo, jog ši sąvoka iš principo apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją.

Todėl ESTT konkrečioje byloje sprendė, kad sąvoka transporto priemonių eismas nepriklauso nuo teritorijos, kur transporto priemonė yra naudojama, ir, be kita ko, nuo aplinkybės, kad atitinkama transporto priemonė yra įvykio momentu sustojusi ir yra stovėjimo aikštelėje.

2019 m. birželio 20 d. sprendime, ESTT, remdamasis ankstesne argumentacija, teigė, jog transporto priemonės stovėjimas ir nejudėjimo laikotarpiai yra natūralūs ir būtini etapai, kurie sudaro jos, kaip transporto priemonės, naudojimo dalį. ESTT nuomone, transporto priemonė yra naudojama pagal jos, kaip transporto priemonės, funkciją, kai ji juda, bet taip pat, iš esmės, kai ji stovi tarp dviejų judėjimo momentų. Todėl nagrinėjamu atveju ESTT konstatavo, kad transporto priemonės pastatymas privačiame garaže yra jos naudojimas, kuris atitinka jos, kaip transporto priemonės, funkciją. Teismas nurodė, jog tokios išvados pagrįstumui neturi įtakos aplinkybė, kad automobilis pastatytas garaže stovėjo ilgiau kaip 24 valandas, nes transporto priemonės pastatymas kartais ir ilgam laikui reiškia, kad ji nejudinama iki kitos jos kelionės.

Teismas, kaip neturinčius didelės reikšmės, atmetė ir argumentus, kad konkrečiu atveju turėtų būti išsiaiškintos aplinkybės, ar automobilio gaisras kilo mechanizmuose, kurių reikia transporto priemonės transporto funkcijai vykdyti.

Taigi, ESTT praktika plėtojama ta linkme, jog vairuotojų privalomas civilinės atsakomybės draudimas turėtų galioti ir tais atvejais, kai žala padaroma transporto priemone, kuri žalos padarymo atveju faktiškai nedalyvauja eisme ir nėra eksploatuojama. Visgi būtina sąlyga, kad žalą sukėlęs įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, yra ta, kad transporto priemonė žalos kilimo laikotarpiu būtų naudojama susisiekimo funkcijai vykdyti plačiąja prasme. Tarkime, draudžiamuoju įvykiu greičiausiai nebūtų pripažįstamas automobilio gaisras, jam esant remonto dirbtuvėse, jį transportuojant komerciniais tikslais kitomis transporto priemonėmis.

Nepaisant aptartų niuansų, remiantis ESTT plėtojama praktika, galima daryti įžvalgą, jog vairuotojų (transporto priemonių valdytojų) civilinės atsakomybės draudimas iš esmės palengva transformuojasi į transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimą, kuris nebėra siejamas vien tik su eismo įvykių (siaurąja prasme) rizikomis. Tačiau pastarasis ESTT prejudicinis sprendimas, tikėtina, sukels nemenką galvos skausmą draudimo įmonėms, sprendžiant, kaip turėtų būti iš naujo perskaičiuojamos draudimo rizikos, dėl žalos, kuri gali būti padaroma transporto priemonėmis ne tik eismo įvykiuose (siaurąja prasme), bet ir kitomis aplinkybėmis. Vargu ar draudimo įmonės tokias rizikas buvo įtraukusios į savo apskaičiavimus nustatant draudimo įmokų dydžius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d., eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atitinkamai, reikėtų turėti omenyje, jog Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta eismo įvykio apibrėžtis jau nebeatitinka aktualios ESTT praktikos, pagal kurią „transporto priemonių eismo“, tame tarpe ir „eismo įvykio“ plečiamai aiškinamų sąvokų samprata apima jau ir tuos atvejus, kai žala padaroma nebūtinai judančia ir net nebūtinai tiesiogiai eksploatuojama transporto priemone.

tags: #transporto #priemones #naudojimas