Transporto priemonės su dygliuotomis padangomis eksploatavimo taisyklės

Artėjant šaltajam sezonui, vairuotojai vis dažniau susiduria su klausimu, kada ir kokias padangas naudoti. Ypač aktualus tampa transporto priemonių su dygliuotomis padangomis eksploatavimo klausimas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Tinkamas padangų valdymas užtikrins maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką. Automobilio sauga eismo metu yra pagrindinė užduotis, su kuria gamintojai visada susiduria. Vienas iš kriterijų, galinčių pagerinti vairavimo saugumą, yra padangų gamybos technologijos modernizavimas. Transporto priemonės valdomumas ir stabilumas kelio paviršiuje priklauso nuo padangų eksploatacinių parametrų. Taigi tinkamas automobilių padangų veikimas, priežiūra ir laikymas daro įtaką automobilio saugumui ir patogumui. Viena pagrindinių taisyklių, kurias vairuotojas turėtų visada atsiminti, yra svarbu laiku pakeisti padangas, atsižvelgiant į metų laiką. Tam, kad padangos turėtų optimalias technines savybes per visą eksploatavimo laiką, kiekvienam sezonui reikia montuoti specialias padangas.

Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Leidžiamas ir draudžiamas eksploatavimo laikotarpis

Lietuvoje eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Kitaip tariant, balandžio 9 d. - paskutinė, kai dar buvo galima naudoti dygliuotą automobilio apavą. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu. Pradėti eksploatuoti tokias padangas anksčiau nei lapkričio 10 dieną ir baigti vėliau nei kovo 31 d. - draudžiama.

Skiriamasis ženklas ir jo svarba

Svarbu žinoti, kad dygliuotų padangų naudojimo laikotarpiu automobilio gale privalo būti priklijuotas specialus skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis turėtų būti 200-300 mm, o apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio. Apie dygliuotas padangas informuojantis lipdukas yra svarbus ne tik dėl to, kad perspėja iš paskos važiuojančius vairuotojus apie galimai kitokį automobilio elgesį slidžioje kelio dangoje. Tai yra privalomas reikalavimas, kurio nesilaikant gresia administracinė atsakomybė.

Baudos už taisyklių nesilaikymą

• Už dygliuotų padangų draudimo nepaisymą nuo balandžio 10 d. gresia 50-100 eurų bauda ir techninės apžiūros (TA) panaikinimas.
• Už specialaus lipduko, žyminčio dygliuotas padangas, nebuvimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 12 eurų.
• Be to, specialaus lipduko nebuvimas gali sukelti sunkumų įvykus eismo įvykiui. Draudimo bendrovės atstovai nurodo, kad jei lipdukas, žymintis dygliuotas padangas, nebuvo užklijuotas, gali kilti keblumų dėl draudimo išmokos gavimo. Taip pat gali būti sprendžiamas klausimas dėl įvykio kaltininko nustatymo, ypač jei avarija įvyksta dėl netinkamo vairavimo sąlygų vertinimo. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
• Jeigu iki šiol manote, kad padangų protektoriaus gylis ir milimetras nusidėvėjusios padangos negali daryti įtakos kelyje įvykstančioms nelaimėms - siūlome atidžiau susipažinti su grėsmėmis kelių eismo dalyviams ir nuobaudomis, gręsiančiomis nesilaikant leistino padangų protektoriaus rašto gylio reikalavimų!

Žieminių padangų naudojimas

Žieminių padangų svarba ir savybės

Žieminių padangų keitimas yra svarbus žingsnis ruošiantis žiemos sezonui. Žieminių padangų svarba neabejotinai susijusi su šalčiu, sniegu ir šlapiais keliais. Šios padangos yra specialiai sukuriamos tam, kad gerai veiktų esant žemai temperatūrai ir sudėtingomis oro sąlygomis. Pagrindinis žieminių padangų skirtumas nuo vasarinių yra jų protektoriaus gylis ir speciali šalčiui atspari guma. Šie žieminių padangų ypatumai suteikia vairuotojui daugiau saugumo ir kontrolės žiemos metu, o tai ypač svarbu, kai kelio sąlygos tampa nepalankios. Kodėl turėtume pakeisti vasarines padangas į žiemines? Atsakymas paprastas: tai daroma siekiant išsaugoti ne tik savo gyvybę, bet ir kitų kelių eismo dalyvių saugumą.

Žieminių padangų keitimo laikotarpis

Sinoptikai ir padangų specialistai sakytų, kad, kai oro temperatūra pakyla iki +8°C, žieminės padangos tampa neefektyvios dėl savo minkšto mišinio. Vasarai skirtų padangų guma tampa neefektyvi ir sukietėja, kai temperatūra nukrenta žemiau 7°C, todėl važinėjant su jomis šaltuoju sezonu, keliama grėsmė ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. KET specialistai primena, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Keisti žiemines padangas į vasarines galima jau nuo balandžio 1 d., o jeigu žieminės padangos dygliuotos - tai privaloma padaryti iki balandžio 10 d.

Žieminių padangų protektoriaus gylis

Minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje yra 3 milimetrai. Tačiau ekspertai rekomenduoja padangas keisti anksčiau, nei pasiekiama ši riba, ypač atsižvelgiant į dažnai dėl oro sąlygų prastas eismo sąlygas. Rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pavyzdžiui, 6 mm, siekiant užtikrinti saugumą. Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm, tad iki leistinos minimalios nusidėvėjimo ribos su naujomis padangomis galėsite važiuoti kelis metus.

• Lengvųjų automobilių (B kategorija) ir priekabų (jeigu jose įrengti stabdžiai) iki 3,5 t bendrosios masės: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. yra 3,0 mm.
• Autobusams (M2 klasė): nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. privalo būti ne mažesnis kaip 3,0 mm.
• Autobusams (M3 klasė): minimalus padangų protektoriaus gylis ištisus metus yra 2,0 mm.
• Krovininiams N1 klasės automobiliams: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. nebūtų mažesnis kaip 3,0 mm.
• Krovininiams N2 ir N3 klasių sunkvežimiams: padangų protektorius negali būti mažesnis nei 1,0 mm.
• Motociklams: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis, tačiau tai negalioja mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams. Eksploatuoti motociklus su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taipogi kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi. Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm.

Nurodytu laikotarpiu eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).

Žieminių padangų priežiūra

Kad važiuotumėte su žieminėmis padangomis saugiai, pirmas žingsnis - turėti tinkamas žiemines padangas. Kitas žingsnis - reguliariai tikrinti jų būklę, įsitikinti, kad protektorius gylis tinkamas ir kad jos yra pakankamai pripūstos. Vairuotojai turėtų prisiminti, kad net naudojant žiemines padangas, reikia vairuoti atsargiai ir atitinkamai pagal kelio sąlygas. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į padangų pagaminimo datą. Rekomenduojama naudoti padangas, pagamintas ne anksčiau nei prieš 3-4 metus, nes laikui bėgant gumos mišinys kietėja ir padangos gali tapti nesaugios eksploatuoti. Taip pat svarbu stebėti padangų nusidėvėjimą, ieškoti įtrūkimų ar gumulių ir, pastebėjus netolygų nusidėvėjimą, nedelsiant keisti padangas. Ekspertai taip pat primena, kad negalima maišyti senų padangų su naujomis - visą padangų komplektą rekomenduojama keisti vienu metu.

Vasarinių padangų naudojimas

Vasarinių padangų savybės ir keitimo laikotarpis

Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas. Nors žiemą su vasarinėmis padangomis važiuoti draudžiama, vasarą su žieminėmis padangomis vykti į kelionę galite drąsiai. Svarbu atsiminti tik tai, jog nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tikrinantiems pareigūnams Jus sustabdžius kelyje su tokiomis padangomis galite prarasti galiojančią automobilio techninę apžiūrą. Važiuojant vasarinėmis padangomis, sutaupysite ir degalų.

Vasarinių padangų protektoriaus gylis

Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. galioja skirtingi protektoriaus gylio reikalavimai:

• Lengvųjų automobilių: minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm - tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.
• Motociklų: protektoriaus gylis vasaros metu privalo būti ne mažesnis kaip 0,8 mm.
• Autobusų (M2 ir M3 klasės): minimalus padangų protektoriaus rašto gylis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. yra 2,0 mm.
• Krovininiams N1 klasės automobiliams: minimalus padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm.
• N2 ir N3 klasių sunkvežimių: vasaros sezono metu privalo padangas eksploatuoti su ne mažesniu kaip 1,0 mm protektoriaus rašto gyliu.

Kas nutinka naudojant žiemines padangas vasarą?

Kadangi reikalavimai vasarinių padangų protektoriui yra mažesni, vairuotojai dažnai pasilieka sudėvėtas žiemines padangas eksploatavimui vasarą. Nors tai gali atrodyti kaip logiškas ir taupus pasirinkimas, taip daryti nerekomenduojama. Žieminių padangų protektorius ir mišinys yra pagaminti naudojimui žemesnėse nei +7°C temperatūrose. Važiuojant įkaitusiu asfaltu vasarą žieminės padangos gali labai suminkštėti, gerokai padidinant riziką prarasti sukibimą. Tad rinkitės tik atitinkamam sezonui skirtas padangas ir vairuokite atsargiai.

Padangų būklės tikrinimas ir pasirinkimas

Kaip įvertinti, ar reikalingas naujas padangų komplektas?

Naujos padangos nėra pigus malonumas, todėl vairuotojai dažniausiai jas keičia tik esant rimtam poreikiui. Įsigyti naują komplektą gali prireikti ne tik pastebėjus, kad protektorius nusidėvėjęs - ženklų yra gerokai daugiau.

Protektoriaus likučio matavimas

Naujų padangų protektoriaus gylis siekia apie 8-9 mm. Su tokiu protektoriumi padangos užtikrina geriausią sukibimą su įvairiomis kelio dangomis ir puikias vandens sklaidymo savybes. Kuo likutis mažesnis, tuo šios savybės darosi prastesnės. Nors stipriai susidėvėjęs protektorius gali būti pastebimas ir plika akimi, sužinoti ar jis atitinka anksčiau minėtus reikalavimus galima jį pamatavus. Patogiausias būdas pamatuoti protektoriaus likutį yra pasitelkus tam skirtą įrankį arba slankmatį. Tiesiog įstatykite jį į griovelį ir pamatuokite, koks atstumas tarp apatinės ir viršutinės protektoriaus dalies. Pamatuoti galite ir naudodami monetą - jeigu ją įstačius į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui (žieminėms padangoms naudokite dviejų, o vasarinėms vieno euro monetas). Protektoriaus gylį būtinai pamatuokite keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau. Padangų protektoriaus gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Padangų protektoriaus gylio matuoklis. Kitas būdas patikrinti, ar Jūsų padangos nusidėvėjo - ant padangų esantis nusidėvėjimo indikatorius. Jis žymi minimalų leistiną protektoriaus nusidėvėjimą.

Padangų amžius

Senos padangos yra pavojingos, net jeigu protektoriaus likutis vis dar tinkamas. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir nebėra toks elastingas, tvirtas. Pagaminimo datą galite rasti ant padangos sienelės. Ją žymi keturi skaičiai. Pavyzdžiui, „1022“ reiškia, kad padanga pagaminta dešimtą 2022-ųjų metų savaitę. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima suradus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.

Bendros padangų būklės tikrinimas

Galiausiai, įvertinkite bendrą padangų būklę. Ilgainiui padangos gali sutrūkinėti, nusitrinti ir deformuotis. Perbraukite ranka per protektorių - jis turėtų būti tolygus, be jokių duobių ar bangų. Kartais vairuotojai randa į padangą įsmigusius varžtus ar vinis - juos turėtų pašalinti specialistai ir, jeigu įmanoma, sutvarkyti padangą. Taip pat atidžiai apžiūrėkite padangų sieneles. Jos turėtų būti minkštos, elastingos, nesutrūkinėjusios. Taip pat būtina patikrinti ar padangos yra vienodos. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Būtina patikrinti padangų būklę vizualiai. Atkreipkite dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę. Jei jos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes.

Padangų slėgio tikrinimas

Prieš važiuojant su naujai uždėtomis padangomis, būtina patikrinti padangų slėgį. Taip pat galima vizualiai įvertinti, ar padangoje slėgis ne per mažas ar ne per aukštas. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Siekdami optimaliai naudoti degalus, patikrinkite, ar padangos tinkamai pripūstos. Žemas padangų slėgis padidina riedėjimo pasipriešinimą ir veikia sukibimą važiuojant šlapia danga.

Padangų pasirinkimas

Jeigu manote, kad vis dėlto padangas reikia keisti, pirmiausiai turite nuspręsti, kurias. Dažnai vairuotojai pastebėję, kad nusidėvėjusios tik dvi padangos, planuoja keisti tik jas. Tada jau aktuali tampa ir kitų padangų būklė bei tipas. Kartais sugadinama tik viena padanga. Kai kuriais atvejais ją galima sutaisyti, bet sienelių bei dideli protektoriaus pažeidimai nėra sutvarkomi. Tokiu atveju būtina keisti abi ašies padangas, kad jų nudilimas abiejose pusėse būtų vienodas. Pirkdami padangas būtinai atsižvelkite į padangų matmenis - jie turi atitikti automobilio gamintojo rekomendacijas. Laikykitės gamintojo rekomendacijų - kiekvienas automobilio gamintojas nurodo, kokio tipo ir dydžio padangos yra tinkamiausios. Vairuotojai neretai susiduria su dilema: pirkti vasarines ar universalias padangas? Universalios padangos leis sutaupyti, kadangi jų kasmet nereikės montuoti.

Padangų ženklinimas ir ES reglamentai

Padangų ženklinimas

Ant padangų yra dešimtys skirtingų žymėjimų, atskleidžiančių gamybos vietą, padangų sudėtį ir t.t. Pavyzdžiui, padangos ženklinimas gali atrodyti taip: 185/70 R15. Šie skaičiai reiškia:

• 185 - padangos plotis.
• 70 - aukščio koeficientas.
• 15 - ratlankio skersmuo.

ES padangų ženklinimas

Europos Komisijos reglamentas Nr. 1222/2009 reikalauja, kad visos padangos, pagamintos po 2012 m. birželio ir parduodamos ES nuo 2012 m. Naujuoju reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės, tad skatinama naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas. Reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema. Ši informacija bus visada prieinama klientams reklaminėje medžiagoje, taip pat gamintojų internetinėse svetainėse. Padangas pristatant pirkėjams, jos turi būti paženklintos, kaip nurodyta pateiktame pavyzdyje.

Pagrindiniai parametrai, nurodomi etiketėse:

1. Sukibimas su šlapia danga: vienas svarbiausių padangos kokybės rodiklių. Tačiau dažnai geresnis sukibimas su keliu ir mažesnis pasipriešinimas riedėjimui - viena kitai prieštaraujančios savybės. Susidarius avarinei situacijai svarbūs net keli metrai. Stabdymo kelio skirtumas tarp A ir G klasių gali siekti net iki 30 %.
2. Pasipriešinimas riedėjimui (įtaka degalų sąnaudoms): šis reiškinys pasireiškia padangai riedant - ji deformuojasi ir šilumos forma netenka energijos. Kuo didesnė deformacija, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Pagal naująjį ES padangų ženklinimą „A“ reiškia didžiausią degalų ekonomiją, o „G“ - mažiausią. Skirtumas tarp A ir G klasės padangų - iki 7,5 % mažesnės degalų sąnaudos.
3. Išorinis riedėjimo triukšmas: labai svarbus aplinkos rodiklis. Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę. Tai reiškia, kad vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį.

Transporto priemonės svoris ir jūsų vairavimo stilius taip pat turi įtakos. Nurodytos etiketės vertės pateikiamos tik kaip pavyzdys. Matuojant pagal bandymų metodus, nurodytus EB reglamente 1222/2009.

Važiavimo greitis žiemą

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Lietuvoje keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga išlieka 90 km/val., o kituose keliuose - 70 km/val. Visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris gali būti mažesnis už leistiną maksimalų. Vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą.

Dygliuotų padangų naudojimas kitose šalyse

Vairuotojai turėtų žinoti, kad dygliuotos padangos ne visose Europos šalyse yra leidžiamos. Daugelyje šalių, ypač ten, kur retai sninga ir susidaro plikledis, dygliuotos padangos yra draudžiamos. Tarp tokių šalių yra Bulgarija, Vengrija, Vokietija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Kroatija. Prieš išvykstant į kelionę, patariama pasidomėti konkrečios šalies kelių eismo taisyklėmis dėl dygliuotų padangų naudojimo.

Žieminių padangų naudojimo ypatumai skirtingose šalyse

Ši lentelė apibendrina žieminių ir dygliuotų padangų naudojimo taisykles kai kuriose Europos šalyse:

tags: #transporto #priemone #su #dygliuotomis #padangomis #eksploatuoti