Istorija ir evoliucija
"Toyota Motor Corporation", įkurta 1937 m. Kiichiro Toyoda, nuėjo ilgą kelią nuo kuklios pradžios. Iš pradžių bendrovė pradėjo veiklą kaip „Toyoda Automatic Loom Works” padalinys, kuriame buvo gaminamos audimo staklės. Perėjimas nuo audimo staklių prie automobilių tapo neįtikėtinos „Toyota” evoliucijos pradžia. „Toyota” buvo automobilių pramonės pradininkė, pristačiusi novatoriškas idėjas ir technologijas. Vienas ryškiausių jos pasiekimų - „Toyota” gamybos sistemos (TPS) įdiegimas, sukūręs revoliuciją gamybos procesuose visame pasaulyje. Šis gamybos metodas tapo auksiniu efektyvumo ir atliekų mažinimo standartu.
"Toyota" aplinkosaugos iššūkis 2050
Rengdama „Toyota“ aplinkosaugos iššūkį 2050, bendrovė padėjo pamatus ilgalaikiams aplinkosaugos tikslams kelti. Šiame dokumente nurodyti visi verslo aspektai, apimantys automobilius ir ne tik. „Toyota“ požiūris apima visą transporto priemonių gamybos procesą: dalių užsakymą iš tiekėjų, logistiką, pardavimą ir rinkodarą, priežiūrą ir veiklą eksploatacijos ciklo pabaigoje.
2015 m. buvo iškelti ilgalaikiai aplinkosaugos tikslai, o 2018 m. pasauliniai vidutinės trukmės (iki 2030 m.) tikslai kiekvienam iš šešių aplinkosaugos iššūkių. Vidutinės trukmės tikslai grindžiami dabartine „Toyota“ situacija ir bendruomenės poreikiais.
Pagrindiniai aplinkosaugos tikslai:
- Nulinio CO2 iššūkis: Iki 2050-ųjų sumažinti automobilių išskiriamą CO2 kiekį 90 proc., palyginti su 2010 m. Siekiama, kad įprasti automobiliai su vidaus degimo varikliais būtų našesni ir suvartotų mažiau degalų, taip pat skatinama gaminti naujos kartos automobilius, išskiriančius minimalų anglies dioksido kiekį arba visai jo neišskiriančius.
- Švaresni alternatyvūs degalai: Alternatyvų kurą naudojantys automobiliai teigiamą poveikį aplinkai gali turėti tik eksploatuojami masiškai. Taigi siekiama, kad jie būtų kuo plačiau prieinamesni.
- Aplinką tausojantys konstrukciniai sprendimai: Šie užmojai įgyvendinami kuriant labiau aplinką tausojančius konstrukcinius sprendimus ir naudojant ribotą kiekį anglies dioksido išskiriančių žaliavų bei mažiau dalių.
- Nulinis CO2 išmetimas gamyklose: Siekiant padėti užkirsti kelią klimato kaitai, parengta strategija, kaip iki nulio sumažinti gamyklų išskiriamo CO2 kiekį. Racionalizuojami gamybos procesai ir trumpinami, kad būtų išskiriama mažiau CO2.
- Vandens taupymas: Vandens poreikis pasaulyje sparčiai auga. Gamyklose pradėta kaupti lietaus vandenį, siekiant apkarpyti gruntinio ar vamzdynais tiekiamo vandens sąnaudas. Vandens aplinka įvairiuose pasaulio regionuose, kuriuose vykdoma veikla, smarkiai skiriasi.
- Perdirbimas ir atliekų mažinimas: Įmonės patirtis taikant naujoves šioje srityje siekia daugiau nei 40 metų. „Toyota“ siekia tvarios ateities, kurioje efektyviai naudojami jau turimi ištekliai, mažinamos atliekos, pakartotinai naudojama tai, kas įmanoma, perdirbamos medžiagos ir atgaunama vertė. Įsipareigojama tęsti šią kelionę žingsnis po žingsnio, siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnės priklausomybės nuo žaliavų. Visoje veikloje minimizuojamas vandens naudojimas, perdirbamas vanduo ir atgaunamos medžiagos, kad būtų išvengta atliekų. Kai transporto priemonės pasiekia eksploatacijos pabaigą, užtikrinamas jų atsakingas perdirbimas.
Atliekų tvarkymas ir perdirbimas
Naujai įsigaliojusiuose LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose, kuriais įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB nuostatos, daugiau atsakomybės tenka automobilių importuotojams ir pardavėjams. Įmonės „Toyota Baltic AS“ aplinkos apsaugos vadybos sistemai nuo 2006-ųjų metų suteiktas ISO 14001 sertifikatas, o paskutinis sertifikavimas buvo atliktas 2024 m. „Toyota Baltic” Talino biurui suteiktas žaliosios energijos sertifikatas.
Europos direktyvoje dėl atitarnavusių automobilių (2000/53/EC) numatoma gerinti atitarnavusių automobilių surinkimą ir perdirbimą, siekiama pagerinti su tuo susijusį ekonominį efektyvumą, ypač kalbant apie perdirbimo pramonės šakas. Po šios direktyvos priėmimo praktiškai visos ES valstybės narės įgyvendino jos reikalavimus savo nacionaliniuose teisės aktuose.
Perdirbimui pritaikyta konstrukcija
Tam, kad būtų supaprastintas išardymo procesas, „Toyota“ sukūrė ženklą “lengva išardyti”. Šis ženklas žymi automobilio dalis ir tam tikrus taškus, kuriuos lengva išardyti, taip pat vietas, kur galima nuimti dideles detales ir gręžti skyles, norint išleisti kurą.
Automobiliuose yra sunkiai perdirbamų plastikų. Todėl „Toyota“ specialistai sukūrė specialų perdirbamą plastiką, kuris vadinasi „Toyota“ super olefin polimeras arba TSOP. Jis gali būti naudojamas automobilių bamperių ir kitų dalių, kurias būtų įmanoma perdirbti ne vieną kartą, gaminimui.
Žalesnės atsarginės dalys
Automobilio tarnavimo ciklo metu reikia keisti akumuliatorius, padangas, alyvos filtrus. Todėl „Toyota“ specialistai sukūrė atliekų surinkimo sistemą, kurios pagrindu surenkamos šios atliekos iš atstovybių Europoje ir vėliau jos perdirbamos. Be to, dabar iš perdirbtų dalių „Toyota“ gamina tokias detales, kaip oro kondicionierių kompresoriai, vairo stiprintuvų detalės, cilindrų galvutės, starteriai, automatinės transmisijos detalės, generatoriai, varikliai ir sankabos detalės.
Pavojingos medžiagos
Švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas ir kiti sunkieji metalai daro neigiamą ilgalaikį poveikį aplinkai, jei šios medžiagos neperdirbamos. Pagal Europos Sąjungos 2000 metų direktyvą dėl atitarnavusių automobilių, nuo 2003 metų ribojamas šių susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimas. Tad „Toyota“ nuo šiol naudoja automobilių dalis, kuriose nėra švino, antikorozinės dangos, apšvietimo sistemose nėra gyvsidabrio, variklio tarpinėms ir kitoms detalėms gaminti nebenaudojamas asbestas. Tuo ribojamas SoCs naudojimas įvairiuose dažuose ir tirpaluose.
Pabaiga yra naujo pradžia
„Toyota“ sukūrė specialų techninių automobilių perdirbimo centrą Japonijoje, kuriame išbandomos naujos automobilių išardymo technologijos. Netrukus po to buvo pastatyta nauja automobilių išardymo ir perdirbimo gamykla, padėjusi 2001 metais „Toyota“ kompanijai pasiekti savanoriškai užsibrėžto tikslo sukurti komercinę sistemą, kurios pagrindu būtų gaminamos didelio perdirbamumo detalės ir naudojamos didelio pedirbamumo medžiagos.
Nepaisant to, perdirbus visus Europos atitarnavusius automobilius, lieka apie 2 milijonus tonų neperdirbamos medžiagos. Dažniausiai šios atliekos užkasamos arba sudeginamos. Tačiau pagal Europos ELV ir žemės panaudojimo atliekoms direktyvas tokių atliekų utilizavimas taip pat pradėtas iš esmės riboti, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų.
Japonijoje „Toyota“ rado naujų būdų panaudoti produktus, kurie išsiskiria perdirbant panaudotų automobilių garso izoliacijos dalis. Aukštos kokybės automobilių stiklų, malto stiklo iš atliekų dėka šias medžiagas galima panaudoti ir kitiems tikslams, tokiems, kaip šaligatvio plytelės.
Atliekos, kurių perdirbti neįmanoma, gali būti sulydytos į labai mažus gabalėlius ir užkasamos, kas taip pat gerokai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ateinančioms kartoms.
Netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymas
Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, galioja gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, jog už senų automobilių sutvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu yra atsakingi automobilių gamintojai ir (ar) importuotojai. Valstybiniai teisės aktai nustato, kad 85% visos transporto priemonės turi būti pakartotinai naudojama ar perdirbama. Iki 2015 metų šis privalomas pakartotinio naudojimo rodiklis pakilo iki 95%, be to, tik 10% viso to skaičiaus gali sudaryti šilumos energijos gamyba.
Seni automobiliai yra priskiriami prie pavojingų atliekų, kurias gali tvarkyti tik pavojingų atliekų perdirbimo teisę turinčios įmonės. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, pavojingų atliekų tvarkymo licencija bei kiti dokumentai užtikrina, jog įmonės veikla atitinka visus įstatymuose numatytus reikalavimus.
Pavojingos atliekos automobiliuose
Automobiliuose yra nemažai pavojingų atliekų, kurios patekusios į aplinką ją užteršia įvairiomis cheminėmis medžiagomis: rūgštimis, sunkiaisiais metalais, cheminiais junginiais alyvose, kuro likučiuose ir kt.
- Šalnešiai (freonai): Kondicionavimo sistemose esantys šalnešiai gali sukelti apsinuodijimus, dezorientaciją, širdies veiklos sutrikimus, akių pažeidimus.
- Tepalai, rūgštys: Patekę į dirvožemį, užteršia jį ne vieniems metams, kartu užteršiamas ir vanduo.
- Sunkieji metalai ir toksinės medžiagos: Kartu su vandeniu ar produktais, augintais užterštose teritorijose, sunkūs metalai (švinas, rūgštys ar kitos toksinės medžiagos) patekę į mūsų organizmą lėtai jį nuodija ir sukelia įvairius lėtinius susirgimus: odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, depresijų, genų mutacijų, reprodukcinės sistemos ir onkologinių ligų.
- Pirotechniniai užtaisai oro pagalvėse: Oro pagalvės turi pirotechninius užtaisus, todėl jas išimant reikia žinoti jų nukenksminimo technologiją, priešingu atveju, suveikus pirotechniniam užtaisui, galimi įvairūs kūno sužalojimai.
Savavališkas senų automobilių ardymas ar perdavimas ne atliekas tvarkančioms įmonėms ar asmenims yra baudžiamas pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Priduodamas seną automobilį transporto priemonių pardavėjams ar atliekų tvarkytojams, kiekvienas automobilio savininkas gali prisidėti prie protingo energijos resursų naudojimo ir švarios gyvenamosios aplinkos išsaugojimo.
Kaip reikia elgtis, jei automobilis nebetinkamas naudoti?
Oficialusis „Toyota“ senų automobilių tvarkytojas Lietuvoje yra gamintojų ir importuotojų asociacija GIA, kuri užtikrina senų automobilių apmokestinamųjų gaminių nekenksmingą aplinkai tvarkymą, vadovaujantis visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais atliekų tvarkymo teisės aktais.
Taikant GAMINTOJO ATSAKOMYBĖS PRINCIPĄ, įmonė atsakinga už vidaus rinkai tiekiamų gaminių (transporto priemonių ir į jas įmontuotų baterijų ir akumuliatorių) poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų gaminių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, informacijos apie gaminius ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.
Įmonė užtikrina, jog bus sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė, neturinti rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę.
Įmonė užtikrina eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys: 95% pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, 85% pakartotiniam naudojimui ir perdirbimu.
Lean ir TPS | Lean ir „Toyota“ gamybos sistemos
„Toyota Motor Europe“ (TME) pranešė, kad 2019 m. visose Europos operacijose ir įmonės valdymo pastatuose pasiekė 100% atsinaujinančios elektros energijos naudojimą. Automobilių gamintoja „Toyota“ 2019-aisiais visoje savo veikloje ir infrastruktūroje Europoje 100% elektros panaudoja iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pasak „Toyota Baltic“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus Marek Maide, šiandienos kontekste kiekviena kompanija turėtų žvelgti į ateitį ir įsisavinti tvaraus bei darnaus verslo praktikas.
„Toyota“ prisideda prie švaresnės bei tvarios aplinkos kūrimo - visuose biuruose, tarptautinėse pardavimų ir rinkodaros kompanijose, gamyklose bei logistikos centruose Europoje naudojama tik žalioji energija. Aplinkai draugiškus sprendimus galima pastebėti visame Baltijos šalyse ir oficialiose „Toyota“ atstovybėse. Integruota saulės elektrinė, esanti ant pagrindinio pastato stogo, sumontuota 2014-aisiais, o investicija atsipirko per pirmuosius 5-erius metus. Metinis šios integruotos saulės elektrinės našumas yra apie 33 MWh, tai sudaro 14% įmonės elektros energijos sąnaudų. Pagaminamas elektros kiekis priklauso nuo sezono ir pasiekia maksimumą gegužės-birželio mėnesiais.
Daugumoje „Toyota“ oficialių atstovybių Baltijos šalyse yra įdiegtas aplinkos apsaugos vadybos sertifikatas ISO 14001, kuris pagrįstas tarptautiniu lygiu sutartu standartu, nustatančiu aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimus. Tai sudaro galimybes nuolat tobulinti organizacijos sistemas ir požiūrį į aplinkosaugos problemas.
Metinis „Toyota“ Europoje vykdomų operacijų elektros energijos poreikis yra apie 500 GWh, todėl bendrovė nuolat siekia mažinti bendrą energijos suvartojimą visose operacijose. „Visiškas perėjimas prie elektros tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, vykdant visą veiklą Europoje, yra reikšmingas žingsnis link „Toyota Environment Challenge 2050“ iniciatyvos tikslų įgyvendinimo. Dėl hibridinių automobilių sėkmės rinkoje, mes užtikrintai judame link tikslo sumažinti transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį Europoje, tačiau, kalbėdami apie aplinką ir jos tausojimą, mes laikomės visa apimančio požiūrio šiuo klausimu ir neapsiribojame tik transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimu“, - teigia „Toyota Motor Europe“ prezidentas ir direktorius Dr.
Europoje veikia 9 „Toyota“ gamyklos, 14 automobilių dalių salonų, 7 transporto priemonių logistikos centrai, 29 atstovybės, pagrindinė buveinė ir jos filialai bei „Toyota“ techninis centras. Remdamasi ankstesnėmis aplinkosaugos iniciatyvomis, bendrovė 2015-ųjų spalio mėnesį pradėjo vykdyti „Toyota Environment Challenge 2050“. Tai yra ilgalaikių aplinkosaugos tikslų ir įsipareigojimo vykdyti teigiamą poveikį aplinkai pagrindas, susijęs su tokiais veiksmais, kaip: išskiriamo taršos kiekio mažinimas viso produkto gyvavimo ciklo metu, gamyklų išskiriamo teršalų kiekio mažinimas, vandens sąnaudų optimizavimas ir kt.
Sparčiau anglies dioksido neutralumo link
TCM skaitmenizacijos vadovas Jamesas Kuffneris paaiškino, kokia „Toyota“ strategija anglies dioksido neutralumo atžvilgiu. „Toyota“ visiškai pasiryžusi 2050-aisiais visame pasaulyje pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją ir toliau tęsti investicijas į mažai CO2 į aplinką išskiriančias technologijas bei daugybę naujoviškų sprendimų. Įgyvendinę šiuos planus, mes atitiksime kiekvienos šalies ir kiekvieno regiono klientų poreikius. „Toyota“ yra pasiryžusi neutralizuoti išskiriamo anglies dioksido poveikį visur, ne tik išskirtose grupėse ar regionuose. Automobilių pramonėje neutralizuoti anglies dioksido poveikį reiškia užtikrinti, kad visuose automobilio gyvavimo ciklo procesuose, pradedant gamyba, transportavimu, naudojimu, degalų pripildymu ar įkrovimu, perdirbimu ar šalinimu, būtų pasiekta nulinė CO2 emisija.
Nors populiari nuomonė, kad, sutelkus išteklius į vieną sprendimą, anglies neutralumo tikslas bus pasiektas greičiau, „Toyota“ tiki, kad investicijos į kelias skirtingas technologijas - greitesnis ir efektyvesnis kelias, siekiant užsibrėžto tikslo visame pasaulyje.
Investuoja į CO2 mažinančias technologijas
Mažų emisijų elektrifikuotų sprendimų kūrimas masėms yra dalis „Toyota“ DNR. Iki pat dabar „Toyota“ pardavė daugiau nei 17 mln. elektrifikuotų automobilių visame pasaulyje, iš kurių beveik 2 mln. - vien tik 2020 m. Dabar „Toyota“ turi 55 praktiškus, patikimus ir prieinamus elektrifikuotus automobilius. Toks asortimentas leidžia patenkinti klientų poreikius visame pasaulyje ir drauge pasiūlyti optimalias technologijas, padedančias sumažinti anglies dioksido emisiją. Tokiu požiūriu besivadovaujanti „Toyota“ nelėtina veiklos apsukų ir toliau plečia savo globalią elektrifikuotų automobilių gamą: iki 2025 m. bendrovė pasiūlys 70 elektrifikuotų modelių, iš kurių 15 bus varomi vien elektra. Siekdama, kad šie produktai būtų kuo prieinamesni ir efektyvesni, „Toyota“ ir toliau tęs reikšmingas investicijas į naujas baterijų, tokių kaip kietojo būvio, technologijas, taip pat į vis našesnius elektros variklius.
Vandenilio kuro elementų naudojimas
Tuo pat metu „Toyota“ tęs investicijas į vandenilio kuro technologijas - šioje srityje ji yra pasaulinė lyderė. „Toyota“ tiki, kad vandenilio kuro technologijos leis pašvarinti nemenką dalį viso pasaulio transporto ekosistemos. Pavyzdžiui, ši technologija gali padėti neutralizuoti išmetamo anglies dioksido poveikį sunkiojo transporto (sunkvežimiai, autobusai), aviacijos, laivybos, geležinkelio ir gamybos procesų srityse. Siekiant aplinkosaugos tikslų, vis labiau įvertinamas vandenilio kuro elementų technologijos potencialas. „Toyota“ mato augantį įvairių pramonės šakų ir rinkų susidomėjimą savo kuriama vandenilio kuro elementų technologija.
Anglies dioksido neutralizavimas naudojant vidaus degimo variklius
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra daugiau nei 1,4 mlrd. automobilių. Daugumoje jų įtaisyti vidaus degimo varikliai. Vienas iš strateginių bendrovės „Toyota“ tikslų, siekiant neutralizuoti anglies dioksido poveikį, - išnagrinėti ir išbandyti visus įmanomus kelius, kaip sumažinti vidaus degimo variklių emisiją. Vandenilio kuras, taip pat ir kiti naujų rūšių degalai, pagaminti iš atsinaujinančių išteklių (vandenilio, biodegalų), gali padėti sumažinti dabar viso pasaulio keliuose važinėjančių automobilių emisiją. Jei tai būtų įgyvendinta, būtų naudojama ne tik jau esama infrastruktūra, bet ir sumažinta visų automobilių, įskaitant ir jau parduotus, anglies dioksido emisija.
2050-aisiais pasiekti nulinės anglies dioksido emisijos užsibrėžusi „Toyota“ tvirtai tiki, kad investicijos į skirtingas technologijas padės šį tikslą pasiekti greičiau. Be to, automobilių gamintoja laikosi nuomonės, jog, siekiant anglies dioksido neutralumo, geriau būti atvirai ir per anksti neišsižadėti tam tikrų technologinių sprendimų. Tai leis įmonėms ir bendruomenėms taikyti visas įmanomas technologijas tam, kad būtų pasiekti geriausi ir greičiausi rezultatai neutralizuojant anglies dioksido poveikį. Bus naudojama ta infrastruktūra ir įgyvendinami tie sprendimai, kurie geriausiai atitinka konkrečios rinkos poreikius. Jokia įmonė ar šalis nepajėgs pasiekti nulinės anglies dioksido emisijos pati viena. Visos pramonės šakos, vystydamos naujas technologijas ir infrastruktūrą, turi bendradarbiauti su mokslininkais ir akademikais, taip pat ir su vietos bei nacionaliniais valdžios atstovais. „Toyota“ stengiasi išlaikyti savo, kaip patikimos partnerės, kuriant produktus ir sprendimus, tinkamus visų šalių piliečiams ir padedančius sumažinti CO₂ emisiją visame pasaulyje, poziciją. Taip ji siekia, kad nė vienas bendrovės klientas nebūtų paliktas nuošalyje.
"Toyota" Europoje: tikslai ir pasiekimai
„Toyota Motor Europe“ gerina pardavimo prognozes ir planuoja, kad 2025-aisiais 90 proc. parduotų automobilių bus elektrifikuoti. 2021 m. kovo 31 d., finansinių metų gale, „Toyota Motor Europe“ paskelbė pardavusi 1,009 mln. automobilių. „Mūsų platus prieinamų elektrifikuotų automobilių asortimentas ir patikima partnerystė suteikė mums stiprybės šiais sunkiais laikais. Nors visa rinka susitraukė 14 proc., mūsų pardavimo apimtys sumenko tik 7 proc. Tai mums garantavo didžiausią rinkos dalį Europoje. Ateityje plėsime elektrifikuotų automobilių asortimentą ir rūpinsimės, kad visi mūsų klientai prisidėtų prie anglies dioksido emisijos mažinimo. Mūsų pasitikėjimą savimi atspindi ir geresnė pardavimo bei rinkos dalies prognozė 2025-iesiems.
Remiantis rinkos prognozėmis, per ateinančius 10 metų Europoje bus parduota daugiau nei 200 mln. automobilių. Iš jų, spėjama, apie 45 mln. bus nulinę CO₂ emisiją turintys produktai. Nepaisant to, kad „Toyota“ nuosekliai dirba stengdamasi padidinti nulinės taršos transporto priemonių skaičių, bendrovė daugybę jėgų skiria likusių 155 mln. numatomų parduoti automobilių CO₂ emisijai sumažinti. Daugialypis požiūris į elektrifikaciją ir CO₂ emisijos mažinimą Europoje turi teigiamą efektą. „Toyota“ jau dabar yra automobilių pramonės lyderė mažinant bendrą anglies dioksido emisiją. Kartu ji didina savo rinkos dalį Europoje. Šiandien kaip niekad daug klientų Europoje renkasi „Toyota“ transporto priemones dėl bendrovės mažos emisijos sprendimų. Automobilių gamintoja pastebi išaugusį elektrifikuotų produktų poreikį pagrindiniuose segmentuose, taip pat ir tose sferose bei rinkose, kur kitos įmonės savo produktų atsisakė. „Toyota“ viliasi, kad ši pozityvi tendencija Europoje tęsis, mat bendrovė padidins savo elektrifikuotų produktų asortimentą. Ji sieks patenkinti visų klientų, ieškančių mažos emisijos transporto priemonių, poreikius - nuošalyje nepaliks nė vieno.
2025 m. „Toyota“ gamą Europoje sudarys daugiau nei 55 skirtingi elektrifikuoti automobiliai. Mažiausiai 10 iš jų bus nulinės taršos transporto priemonės. „Toyota“ jau šiandien praneša apie didesnes ambicijas Europoje: čia ji užsibrėžusi parduoti 1,5 mln. automobilių ir atsiriekti didesnę nei 7 proc. rinkos dalį. Tikimasi, kad tuo metu mažiausiai 150 tūkst. parduotų automobilių (10 proc.) bus nulinės emisijos - tiek elektromobiliai, tiek vandenilio kuro elementais varomi automobiliai. Taip pat mažiausiai 1,2 mln. likusių automobilių (80 proc.) bus hibridiniai arba iš tinklo įkraunami hibridai. Tai reiškia, kad iš visų 2025-aisiais parduotų „Toyota“ automobilių bent 90 proc. bus elektrifikuoti.
