Šiame straipsnyje analizuojama tragiška avarija, įvykusi Lietuvoje, kurios metu žuvo jauna mergina, sėdėjusi naujame „Toyota CH-R“ automobilyje. Ypatingas dėmesys skiriamas klausimui, kodėl avarijos metu neišsiskleidė saugos oro pagalvės, ir tolimesniems tyrimams bei ekspertų išvadoms.
Avarijos aplinkybės ir tragedijos mastas
2018 metų rugpjūčio 17 dieną Kupiškio rajono Duoniūnų kaime įvyko skaudi autoavarija. Naujas „Toyota CH-R“ visureigis, priklausantis Sriubiškių kaimo (Pandėlio sen.) gyventojui V. Šleikui, prie kurio vairo sėdėjo jis pats, o greta, keleivio vietoje, - jo dukra, ant galinės sėdynės - žmona, susidūrė su staiga į kelią iššokusia stirna ir vertėsi. Automobiliui važiuojant Kupiškio rajono keliais, į kelią iššoko stirna. Prie vairo sėdėjęs V. Šleikus gyvūną partrenkė, tačiau po smūgio pakilo automobilio kapotas ir išdaužė priekinį stiklą. Po susidūrimo automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į atitvarus ir apvirto.
Keleivio vietoje priekyje sėdėjusi dvidešimtmetė mergina, V. Šleikaus dukra Viktorija, patyrė sunkią galvos traumą ir mirė vietoje. Ją išvaduoti teko gelbėtojams, tačiau išsaugoti jos gyvybės nepavyko. Tragedija tapo dar gilesnė, nes tėvas vežėsi dukrą iš Vilniaus namo, kad surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę prieš jai išvykstant studijuoti į Ispaniją. V. Šleikaus rankose - dukters mirties liudijimas, kuriame įrašyta, kad mergina žuvo dėl kaukolės kaulų lūžio. „Ji niekur daugiau nebuvo sužalota, niekas kitas nelūžo, tik galvytė“, - sakė V. Šleikus.
Dar nespėjęs atsitokėti po avarijos, V. Šleikus stebėjosi: „Tiek smūgių, o neiššovė jokia saugos pagalvė.“ Gaisrininkai, kurie kirpo statramstį vaduodami jo dukrą, nusistebėjo, kad atrodo, jog saugos pagalvės apskritai net nebuvo ten. Tačiau, kaip pats V. Šleikus kalbėjo, viskas vyko labai greitai, ir jis, nebūdamas technikos ekspertas, negalėjo pasakyti, ar kerpant jos turėjo sureaguoti, mat akumuliatorius dar nebuvo atjungtas.
Automobilio įsigijimas ir pirminis įspūdis
V. Šleikaus šeima naują „Toyota CH-R“ įsigijo prieš maždaug tris savaites. Iki pat avarijos akimirkos šeimyna spėjo nuvažiuoti apie 3 tūkst. kilometrų. Pasak pašnekovo, važinėjantis Vilniuje automobilis paliko išties gerą įspūdį. „Net negalėjai arčiau kito automobilio privažiuoti, nes tuoj automatiniai stabdžiai veikė. Tikrai paliko įspūdį kaip saugus automobilis“, - neslėpė V. Šleikus. Automobilį vyras įsigijo iš Panevėžio „Toyota“ atstovybės „Auresa“. „Tai buvo visiškai įprastas, normalus automobilis, atgabentas mums į ekspoziciją, su 5-7 km rida. Tiek jis nuvažiavo, kol buvo nukeltas nuo autovežio ir įvarytas į saloną. Nieko keisto ar nieko neįprasto“, - kalbėjo M. Goštautas, „Auresa“ pardavimų vadovas. Pasak jo, automobilis niekuo neišsiskyrė iš kitų, ir net kalbos negali būti, kad automobilis buvo apgadintas ar daužtas.
Tyrimas ir ekspertizės
Pradinis tyrimas ir policijos saugumas
Iškart po nelaimės V. Šleikaus šeimos įsigytas CH-R modelis buvo saugomas policijos pareigūnų, atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas įvyko. Šis įvykis sukėlė daugybę klausimų, ypač dėl to, kodėl naujo automobilio „Toyota C-HR“ aštuonios saugos oro pagalvės avarijos metu neišsiskleidė.
Pirminė ekspertizė ir V. Šleikaus abejonės
V. Šleikus ėmėsi intensyviai domėtis saugos sistemų veikimu. Rugpjūčio 30 d. įvyko pirminė visureigio ekspertizė, kurioje dalyvavo policijos tyrėja, keturi ekspertai (iš policijos, teismo, draudimo kompanijos ir privačiai samdytas specialistas) bei pats V. Šleikus su žmona. Nors paprastai eismo įvykio dalyviai į ekspertizės patalpą neįleidžiami, šį kartą policijos tyrėja padarė išimtį. Pirminės ekspertizės metu paaiškėjo, kad bent jau užuolaidinės saugos oro pagalvės automobilyje buvo, tačiau neaišku, kodėl jos neišsiskleidė. Tai tėvams tapo svarbiu atsakymu, nes po avarijos automobilis buvo uždarytas į policijos saugomą aikštelę ir jie negalėjo įsitikinti, ar oro pagalvė tikrai buvo. V. Šleikaus teigimu, apžiūra praėjo sklandžiai, tačiau jis neturi jokio statuso byloje ir jam neteikiama informacija apie ekspertizės rezultatų paaiškėjimo terminus. Jis patvirtino, kad bent jau užuolaidinės saugos oro pagalvės sudaužytame automobilyje buvo aiškiai matomos. Kodėl jos neišsiskleidė, kol kas ekspertai neįvardino. Ar yra ir visos kitos, anot pašnekovo, tvirtinti negalima - tam reikės ardyti automobilio saloną.
Saugos diržų įtempikliai ir oro pagalvių sistema
V. Šleikus taip pat pamatė, kad suveikė jo ir žmonos saugos diržų pirotechniniai įtempikliai. Šios detalės aktyvuojasi mechaniškai nuo perkrovos - elektronika jiems neturi įtakos. Tuo tarpu saugos pagalves turėjo aktyvuoti davikliai, tačiau ši sistema nesuveikė. „Pirminė išvada - automobilis „nesuprato“, kad įvyko avarija. Tiek aš žinau po apsilankymo pirminėje ekspertizėje“, - komentavo V. Šleikus. Ar suveikė įtempikliai priekinio keleivio vietoje, kurioje sėdėjo žuvusi mergina, kol kas neaišku. Tai taip pat paaiškės tik išardžius kėbulą. „Gali būti, kad buvau praradęs sąmonę, todėl negaliu dėl visko būti tikras, bet kiek atsimenu dukra tiesiog kabėjo ant laisvo diržo, kuris nebuvo pritemptas prie sėdynės“, - kalbėjo V. Šleikus.
Ekspertų nuomonės ir "Toyota Baltic" komentaras
„15min“ jau kreipėsi į ekspertus su klausimu, ar įmanoma, kad oro pagalvės neišsiskleidžia net ir naujuose, tvarkinguose automobiliuose. Specialistai teigė laukiantys ekspertų išvadų ir nurodė aplinkybes, kurioms sutapus pagalvės teoriškai gali ir neišsiskleisti. „Toyota“ automobilius į Baltijos šalis importuoja Estijoje veikianti „Toyota Baltic AS“. „Klientų saugumas ir produktų kokybė yra mūsų didžiausias prioritetas. Visgi kol kas, kol nežinome visų įvykio detalių, negalime situacijos komentuoti plačiau“, - kalbėjo L. Koivumägi, „Toyota Baltic“ rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė. Ketvirtadienį oficialią nuomonę apie šį įvykį išplatino ir „Toyota Baltic“ atstovybė. Pranešimą pasirašė Marekas Maide, rinkodaros vadovas ir Liisi Kõivumägi, komunikacijos ir rinkodaros vadovė.
„Toyota Baltic“ liūdi dėl žinios, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvoje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. „Toyota“ darbuotojų ir „Toyota“ atstovybių Lietuvoje vardu, reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai. Kompanija kreipėsi į Lietuvos policiją ir patvirtino, kad nori ir yra pasirengusi bendradarbiauti nepriklausomam ekspertui atliekant eismo įvykio tyrimą. „Toyota“ pritaria, kad turi būti išaiškintos visos nelaimės aplinkybės. Kol atliekamas tyrimas, negalima teikti jokių komentarų. „Toyota“ užtikrina, kad saugumą laiko svarbiausiu savo prioritetu. Visi „Toyota“ automobiliai atitinka griežčiausius saugos reikalavimus. Visuose naujuose „Toyota“ automobiliuose, kuriais prekiauja įgaliotosios „Toyota“ atstovybės, yra įdiegtos visapusiškos aktyvios ir pasyvios saugos priemonės, taip pat ir oro pagalvės. Visi iš gamyklos išgabenami „Toyota“ automobiliai yra kruopščiai patikrinami, užtikrinant, kad visos saugos sistemos funkcionuoja tinkamai. Taip pat prieš perduodant naują automobilį klientui, „Toyota“ atstovybė patikrina automobilio saugos sistemą, įskaitant ir oro pagalves. „Toyota“ įgaliotose atstovybėse vykdant periodinius patikrinimus - nuvažiavus 15 000 km arba kartą per metus - taip pat atliekama reguliari saugos sistemos patikra. Todėl „Toyota“ gali garantuoti, kad jeigu automobilis yra aptarnaujamas tik įgaliotose „Toyota“ atstovybėse arba įgaliotose remonto dirbtuvėse, visos gamyklinės saugos sistemos yra savo vietose ir tinkamai veikia. Kiekvieną kartą užvedant automobilį, automatiškai patikrinama, ar tinkamai funkcionuoja visi su oro pagalvėmis susiję komponentai. Nustačius bet kokį neatitikimą, automobilio prietaisų skydelyje lieka degti įspėjamasis signalas, informuojantis vairuotoją, kad sistema turėtų būti patikrinta įgaliotoje „Toyota“ atstovybėje. „Toyota“ automobilių saugumą taip pat tikrina nepriklausomos organizacijos, tokios kaip „Euro NCAP“. Šioje patikroje „Toyota C-HR“ buvo skirtas aukščiausias 5 žvaigždučių saugos įvertinimas. Vis dėlto, jeigu „Toyota“ automobilių savininkams kyla klausimų dėl jų automobilių, prašome kreiptis į įgaliotąją „Toyota“ atstovybę. Deja, visa ši informacija negali pakeisti fakto, kad jauna moteris prarado gyvybę avarijoje, todėl dar kartą reiškiame nuoširdžią užuojautą.
Ginčai dėl ekspertizių išvadų
Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose nurodė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti. Tačiau V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino universiteto mokslininkai, nustatė priešingai - smūgis buvo neišvengiamas. Jie taip pat nustatė, kad nuo Kupiškio pusės važiavęs automobilis šuolio metu sukosi ir į upelio šlaitą trenkėsi apsisukęs beveik 180 laipsnių. Taip pat paaiškėjo, kad vairuotojas pastebėjo kairėje pusėje bėgusią stirną, tačiau gyvūną partrenkė dešiniąja automobilio dalimi. Anot jo, tai reiškia, kad buvo antra stirna, kurios jis negalėjo pastebėti.
„Toyota Baltic“ teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos „Toyota C-HR“ automobilio oro saugos pagalvės. Taip pat nebuvo aptikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad saugos sistemos neveikė arba veikė netinkamai. Kompanija pabrėžė, kad „Toyota C-HR“ modelis 2017 m. gavo aukščiausią - 5 žvaigždučių „Euro NCAP“ įvertinimą. Tačiau gamintojas nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis privalo išsiskleisti oro pagalvės, yra nurodomos konkretaus automobilio naudotojo vadove. Pavyzdžiui, šoninės pagalvės gali neišsiskleisti, jei smūgio į automobilio priekį ar galą metu jis verčiasi, arba jei priešpriešinis smūgis gaunamas važiuojant nedideliu greičiu.
Komisinė ekspertizė ir automobilio duomenys
Dėl skirtingų dviejų ekspertizių išvadų buvo paskirta trečioji - komisinė. Jos specialistai turėtų nustatyti, kurio iš dviejų skaičiavimų rezultatai teisingi. Siekiama nustatyti, ar V. Šleikus galėjo išvengti susidūrimo su stirna, jei būtų nė kiek neviršijęs leistino greičio. Vyras pripažino, kad atkarpoje, kurioje leistinas greitis 90 km/val. važiavo šiek tiek greičiau, tačiau kiek tiksliai - neprisimena. Ir pats lauks, kol į šį klausimą atsakys ekspertai.
Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija, kuri parodė, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį ir pradėjo automatiškai stabdyti. „15min“ jau klausė ekspertų, ar gali būti, kad oro pagalvės neišsiskleidžia net ir naujuose, tvarkinguose automobiliuose. Ką jie mano apie tokią situaciją, skaitykite čia. Specialistai teigė laukiantys ekspertų išvadų ir įvardijo atvejus bei aplinkybes, kurioms sutapus pagalvės teoriškai gali ir neišsiskleisti.
Galimos priežastys, kodėl oro pagalvės neišsiskleidė
Ekspertai ir specialistai vardija kelias galimas priežastis, kodėl oro pagalvės gali neišsiskleisti avarijos metu, net ir naujame automobilyje:
- Nepakankamas greitis: Paprastai oro pagalvės suveikia esant didesniam nei 30 km/val. greičiui.
- Smūgio kampas ir pobūdis: Oro pagalvių sistemos yra sudėtingos, apimančios jutiklius ir valdymo algoritmus. Tam tikru atveju, net ir stiprus smūgis gali nepakakti, kad jutikliai suveiktų tinkamai. Pavyzdžiui, jei smūgis įvyksta ne priekine automobilio dalimi, o šonine ar kitu kampu, arba jei automobilis verčiasi.
- Saugos diržų naudojimas: Nors tai ne visada yra priežastis, kai kuriuose modeliuose saugos diržų neprisisegimas gali turėti įtakos oro pagalvių veikimui. V. Šleikus atsimena, kad dukra tiesiog kabėjo ant laisvo diržo, kuris nebuvo pritemptas prie sėdynės.
- Sistemos valdymo bloko klaida/brokas/gedimas: Nors ir labai reta, tačiau gali pasitaikyti, kad pats oro pagalvių valdymo blokas turi defektą. Tokiu atveju nei „Toyota“, nei „Volvo“ pardavėjai nėra atsakingi.
- Automobilio techninė būklė: Nors automobilis buvo naujas, negalima atmesti galimybės, kad buvo tam tikrų gamyklinių trūkumų, susijusių su saugos sistemomis.
Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, remdamasis patirtimi, teigė, kad oro pagalvės gali suveikti ir be reikalo, pavyzdžiui, pataikius į duobę ar atsitrenkus į mažą objektą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai avarijos metu pagalvės nesuveikia, nors akivaizdžiai turėjo, tačiau žmonės nenukentėjo ir džiaugėsi, kad „išsaugojo“ pagalvę. Jis netiki sąmokslo teorijomis, kad naujiems automobiliams gali būti išiminėjamos oro pagalvės, tačiau pripažino, kad tragedija galėjo įvykti dėl sudėtingos automobilio trajektorijos slystant ir virstant, kuri neleido suveikti sudėtingam valdymo algoritmui.
"Toyota" atšaukimai ir saugumo įvertinimai
Oficialiais duomenimis, 2017 m. JAV turėjo būti remontuojama apie 28 tūkst. JAV rinkai skirtų CH-R modelių, taip pat - 38 tūkst. „Toyota“ automobilių. Dėl „Takata“ saugos pagalvių visame pasaulyje mažiausiai 12 automobilių gamintojų turėjo susigrąžinti remontui apie 100 mln. automobilių. „Toyota CH-R“ saugumo bandymuose „Euro NCAP“ laboratorijoje buvo įvertinta maksimaliu įvertinimu.
Euro NCAP Crash & Safety Tests of Toyota C-HR 2024
Teisinė perspektyva ir tolimesni veiksmai
V. Šleikaus advokatas Aidas Mažeika patvirtino, kad baudžiamojoje byloje oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas, vertinama tik vairuotojo atsakomybė. „Teisėsaugai įdomi tik stirna ir mano važiavimo greitis - kiti dalykai jiems nerūpi. Niekas nesidomėjo, ar tokios oro pagalvės apskritai yra, ar tvarkingi davikliai. Kodėl tokių klausimų nekelia?“ - negalėjo suprasti dukros netekęs tėvas. Advokatas pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves būtų svarbios, jei V. Šleikus nuspręstų pradėti civilinę bylą prieš „Toyota“ kompaniją ar jos atstovybę. V. Šleikus neslepia ryžto pirmiausia susisiekti su „Toyota“ importuotoju į Lietuvą ir išsireikalauti automobilio kilmės, įsigijimo, gamybos dokumentų. „Sulaukiau ne vienos mūsų šeimą palaikančių žmonių žinutės, atsirado norinčių padėti JAV, atsirado kalbančių japoniškai, teisininkų. Tačiau kaip jie patys gali tirti savo automobilį? Ar tą bus galima vadinti objektyviu tyrimu?“ - abejojo V. Šleikus.
Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui nepalankūs rodikliai, nors pagal teisės principus abejotini rodikliai turėtų būti vertinami kaltininko naudai. Byloje nagrinėjančiai prokurorei iškilo abejonių dėl nepriklausomų ekspertų pateiktų duomenų patikimumo. A. Mažeika sakė, kad nepriklausomi specialistai pateikė išvadas su grafikais, kuriose nurodyta, kokį atstumą radaras fiksavo iki kliūties, koks buvo stabdžių skysčio sistemos slėgis. Čia taip pat užfiksuota, kad pradėjo stabdyti pats vairuotojas, o po to įsijungė automatinio stabdymo sistema. Teisininkui viskas atrodė labai įtikinamai, tačiau jis nerimavo, kad dėl specialistų solidarumo komisinės ekspertizės nariai palaikys savo kolegas iš teismo ekspertizių centro. „Nežinau, kaip bus šiuo atveju, bet labai dažnai antras ekspertas bando pagrįsti pirmojo išvadas“, - konstatavo A. Mažeika.
Automobilio gamybos datos neatitikimai ir kitos abejonės
Taip pat kilo klausimų dėl paties automobilio gamybos datos. V. Šleikus patikrino automobilio identifikacijos numerį (VIN kodą) internetinėje „AutoDNA“ svetainėje ir gavo informaciją, kad automobilis pagamintas 2017 m. lapkritį, nors parduodant buvo teigta, kad jis pagamintas 2018 m. gegužę. „Toyota“ atstovų teigimu, visose trijų jų duomenų bazių ataskaitose nurodyta automobilio gamybos data - 2018 m. gegužės 11 d., ir nėra jokių šansų, kad automobilis būtų pagamintas anksčiau. „AutoDNA“ atstovai paaiškino, kad jų sistema renka duomenis iš įvairių šaltinių, ir kartais gali pasitaikyti klaidos, įskaitant ir automobilio gamybos datą. Jie pabrėžė, kad jų pateikiama informacija turi būti naudojama kaip patarimas ir tikrinama įgaliotose automobilių atstovybėse bei nepriklausomų ekspertų.
V. Šleikus taip pat sužinojo, kad automobiliui, su kuriuo jis pateko į avariją, buvo atjungtas priekinis stiklas. Kalbinti meistrai jį patikino, kad tai daroma tik tuo atveju, kai keičiamas pats priekinis langas. „Ant jo montuojami davikliai, kameros ir antena - visa tai turi būti kažkaip prijungta, o kompiuteris, vadinamoji juodoji dėžė rodo, kad jis atjungtas, kai automobilis dar stovėjo salone“, - kalbėjo V. Šleikus. Vyras surado ekspertus Vokietijoje, tačiau, ar pasinaudos jų paslaugomis, dar nėra tikras.
Asmeninės pasekmės ir ateities planai
Švedijoje gyvenantis ir dirbantis V. Šleikus neslėpė, kad rengiasi su visa šeima išsikraustyti į šią šalį. Anot pašnekovo, po šio įvykio jis savo vaiko čia palikti negali, mat nori, kad visa šeima būtų kartu. V. Šleikus su žmona išgyvena santykių krizę. Vyras sakė, kad greičiausiai pasuks skirtingais keliais, tačiau to pernelyg nesureikšmino. Suprato, kad laikui bėgant žmonės keičiasi ir tai - ne pasaulio pabaiga. Paklaustas, ar gresiančioms skyryboms įtakos turėjo dukros netektis, pripažino, kad šis įvykis prie to taip pat prisidėjo. Sūnus dabar mokosi Vilniuje, o pats V. Šleikus į gimtinę užsuka nedažnai. Gyvena Rusijoje, o verslą vysto Švedijoje. V. Šleikus dar nenusprendė, ką dėl automobilio darys toliau. Vyrą pasiekė įspėjimai, kad daugiau garsiai kalbėti jam nebus leista, nes tai trukdo „Toyota“ koncerno verslui. Jis vis dar gali iškelti ieškinį „Toyota“ kompanijai arba jos atstovybei, iš kurios pirko automobilį.
Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti visas avarijos aplinkybes ir priežastis. Rugpjūčio 18 dieną, 11 val. Viktorijos Šleikutės atminimui Pandėlio bažnyčioje bus aukojamos šventosios mišios. Jose dalyvaus buvę merginos klasiokai ir studijų Vilniaus universitete draugai.