Baudos už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus

Nuo neatmenamų laikų žmogus išgyveno medžiodamas. Tačiau ilgainiui, gerėjant materialinei būklei, medžioklė tapo pramoga ir hobiu, kai nereikia medžioti vien tam, kad turėtum ką valgyti. Kadangi ši pramoga susijusi su ginklų naudojimu, žvėrių atranka ir medžiokle, natūralu, kad šią veiklą labai griežtai reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau - Medžioklės taisyklės) ir kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Medžioklės taisyklių pažeidimai ir atsakomybė

Lietuvoje medžiotojų klubai yra sustiprėję materialiai, pastaruoju metu jie rengia įvairias šventes visuomenei, rūpinasi faunos išsaugojimu, nuolat maitina žvėris, dėl ko miškuose padaugėjo stirnų, elnių, briedžių, išaugo ir kitų gyvūnų (lūšių, vilkų ir pan.) populiacijos. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aktyviai prisideda prie medžioklės tradicijų populiarinimo, tačiau medžiotojas visuomenėje vis dar vertinamas gana neigiamai. Iš praktikos pastebėtina, kad medžiotojai ne visada žino naujausius teisės aktų pakeitimus, taip pat jie neretai vengia skųsti jų atžvilgiu pareigūnų priimtus nutarimus, baiminantis, kad vėliau nebūtų sulaukta savotiško keršto. Manytina, kad tie laikai jau seniai praeityje, o klaidų daro ir medžiotojai, ir aplinkos apsaugos pareigūnai.

Šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai

Šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams priskiriama gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas.

Pernai Aplinkos ministerija nusprendė tramdyti įsisiautėjusius brakonierius dešimteriopai padidindama baudas už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus. Pavyzdžiui, už Šiaulių raj. neteisėtai sumedžiotą briedį kaltiesiems teks atlyginti žalą laukinei gyvūnijai, kuri siekia 19110 litų, be to, bus konfiskuotas šaulio medžioklinis ginklas ir atimta teisė medžioti nuo vienerių iki trejų metų. Baudos už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus padidintos 10 kartų. Štai už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ar danielių nuo šiol teks sumokėti ne 1750 litų, o net 17 500 litų; už jų patelę ar jauniklį - nebe 1050 litų, o visus 10 500 litų.

Neteisėtos medžioklės pavyzdžiai

• Vieno medžiotojų klubo medžiotojas neteisėtai sumedžiojo ragus numetusį stirniną, jo neįrašė į medžioklės lapą, išdorojo pas draugą ūkiniame pastate. Važiuojant namo, buvo sustabdytas ir patikrintas. Už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai konfiskavo medžiotojo šautuvą, automobilį, jam taip pat buvo atimta teisė medžioti. Šiuo metu byla dar nagrinėjama teisme.
• Šilališkių medžiotojų bendruomenei puikiai žinomas pernykštis sausio mėnesį garsiai nuskambėjęs įvykis, kai viename medžiotojų klube buvo sumedžiotas elnias, įrašytas į medžioklės lapą, ir kolegų prašymu medžioklėje nedalyvavęs medžiotojas jį su savo traktoriumi pargabeno į pirminio apdorojimo aikštelę. Jau dorojimo metu paaiškėjo, kad elnias buvo sumedžiotas viršijus limitą, vadinasi, neteisėtai.
• Šiaulių rajone, Vinkšnėnų miško palaukėje, Gubernijos medžiotojų būrelio nariai surado tris nušautus elnius, o netrukus pastebėjo dar vieną, kurį netoliese esančio griovio vandens srovė buvo nunešusi keletą metrų į šoną. Aplinkos apsaugos inspektoriai, ieškodami elnius iššaudžiusio brakonieriaus, nuvyko į Šakynos medžiotojų būrelio nario Algio Adomaičio (43 m.) namus ir rado tikrą skerdyklą: dar 7 išmėsinėtus elnius bei 3 stirnas. Šimtai kilogramų mėsos buvo sukrauti ne tik ūkiniame pastate, bet ir automobilyje „Citroën“, kuriuo iš miško ir buvo atvežti gyvūnai. Aptiktas su įkalčiais, A. Adomaitis prisipažino brakonieriavęs su Lygudų medžiotojų būrelio medžiotoju Robertu Barausku (24 m.) ir jokiam medžiotojų būreliui nepriklausančiu Pauliumi Elzbutu (29 m.). Visi trys vyrai prisipažino brakonieriavę ir į žvėris paleidę 12 šūvių. Pareigūnai rado ir paėmė 8 šautuvus, du iš jų - su duslintuvais. Dabar brakonierių trijulei gresia ne tik piniginis „nuskausminimas“ (teks atlyginti gamtai padarytą daugiatūkstantinę žalą), bet ir baudžiamoji atsakomybė - iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
• Anykščių rajono Varkujų kaimo gyventojas Eugenijus Janušauskas (49 m.) ir to paties rajono Vajėšių kaimo gyventojas Algimantas Jovaiša (54 m.) įkliuvo pabandę sumedžiotą lūšį parduoti. Į susitikimą su tariamu nykstančios rūšies žvėries pirkėju kaimiečiai atvyko tempdami rogutes su maišu, kuriame buvo įkišę negyvą lūšį su virve ant kaklo. Ekspertai nustatė, jog 4-5 metų amžiaus lūšies patinas žuvo itin žiauriai - ilgai kamavosi kilpoje, patyrė didelį skausmą, stresą ir nugaišo kančiose. Brakonierių namuose pareigūnai aptiko įkalčius - net 42 savadarbes kilpas žvėrims gaudyti, 6 metalinius trosus. Už lūšies sumedžiojimą A. Jovaišai paskirta 5 mėnesiai laisvės atėmimo, o E. Janušauskui - pusantrų metų lygtinai, atidedant 2 metams. Be to, abu brakonierius įpareigojo atlyginti 15 270 litų žalą gamtai. Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kupiškio apylinkės teismo nuosprendį.
• Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo priimtas nuosprendis, kuriuo keturiems medžiotojų ir žvejų klubo „Girelė“ medžiotojams iš viso priteista 82,5 tūkst. Eur baudos, 69,4 tūkst. Eur žalos aplinkai ir uždrausta medžioti 5 metus. Medžioklės lapuose buvo klastojami įrašai (ištaisomi ar naikinami), taip neteisėtai sumedžiojant 18 stirnos patinų, 1 stirnos jauniklį, 2 briedžio patinus, 1 briedžio patelę ar jauniklį, 6 šernų jauniklius. Ši veikla turėjo nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
• Medžiotojui, Kauno rajone neteisėtai sumedžiojus stirniną, gresia netekti medžioklinio ginklo, teisės medžioti ir teks susimokėti daugiau nei 2 tūkst. eurų. Stirninas rastas pradėtas doroti gyvenamojo namo rūsyje. Asmuo pateikė medžioklės lapą, kuriame nebuvo įrašo apie sumedžiotą gyvūną.
• Jurbarko mieste, sustabdžius automobilį „Subaru forester“ su priekaba, joje rastas briedžio patinas. Iš medžiotojo paimtas graižtvinis šautuvas. Žala gyvūnijos ištekliams siekia 8 233 eurus. Administracinio nusižengimo tyrimas tęsiamas.

Administracinių nusižengimų kodeksas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnis reglamentuoja baudas už neteisėtą medžioklę. Už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Už 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai.
Bet kuriuo atveju būtina atsiminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai ir dažnai jie sumažina pareigūnų paskirtas baudas ar skiria švelnesnes sankcijas, nei numato įstatymas, nes tokią galimybę numato Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis.

Medžioklės taisyklės ir jų laikymasis

Medžioklės taisyklės numato detalias nuostatas dėl medžiojamųjų gyvūnų, medžioklės sezono, medžioklės lapų ir kitų svarbių aspektų.

Pagrindinės taisyklės ir apibrėžimai

• Medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai - medžioklės sezono metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios.
• Medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-99. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota.
• Medžioklės sezonas - laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.
• Neperspektyvi bebravietė - vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai statiniams, žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, miškui, valstybės sienos linijos padėties pakitimui ar valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams, arba užtvanka yra upėse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, ar upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašuose.
• Teisė medžioti - asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą.
• Viliojimo vieta - medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla.

Medžioklės terminai

Medžioti leidžiama tik medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas arba pasibaigęs leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus, išskyrus 15.3 papunktyje numatytus atvejus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie neįrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, ir kurmius. Bešeimininkiai ar bepriežiūriai šunys ir katės nelaikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.

Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, vilkas. Limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti, kol juos iš sumedžiojusio asmens paims tarnybos įgaliotas atstovas.

Kai kurie medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminai:

• Briedžiai: patinus - nuo rugsėjo 1 d., pateles - nuo spalio 1 d., jauniklius - nuo spalio 1 d.
• Taurieji elniai: patinus - nuo rugpjūčio 15 d., pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d.
• Danieliai: patinus - nuo spalio 1 d., pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d.
• Stirnos: patinus - nuo gegužės 1 d., pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d.
• Vilkai, paprastieji šakalai: nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.
• Miškinės ir akmeninės kiaunės, juodieji šeškai: nuo liepos 1 d.
• Barsukai: nuo spalio 1 d.
• Pilkieji kiškiai: nuo lapkričio 3 d.
• Bebrų: nuo rugpjūčio 1 d.
• Želmeninės ir baltakaktės žąsys: nuo rugsėjo 1 d.
• Didžiosios antys, rudagalvės kryklės, klykuolės, kanadinės berniklės: nuo rugpjūčio 15 d.
• Kuoduotosios antys, laukiai: nuo rugsėjo 15 d.
• Perkūno oželiai, slankos: nuo rugpjūčio 15 d.
• Fazanas: nuo rugsėjo 1 d.
• Keršuliai, uoliniai karveliai: nuo rugsėjo 1 d.
• Kovai, pilkosios varnos: nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.

Medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus, draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

Sužeistų ar sergančių gyvūnų medžioklė

Pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 2 val. Gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ar apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje ir telefonu 8 (5) 2732995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris apie šį faktą informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą įrašo į medžioklės lapą ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas).

Medžioklės trofėjai

Medžioklės trofėjais laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, bebrų ir mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai.

Ginklų naudojimas ir saugumas

Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-487. Protokolą pasirašo visi patikrinimą atlikę asmenys.

Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas - tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu - pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas - atlaužtas.

Medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai - liemenes.

Atliekų tvarkymas

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punktą kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę bei tik juose išdoroti žvėris. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad medžiotojų klubai, nors ir įsirengia pirminio apdorojimo aikšteles, tačiau tokios aikštelės dažnai neturi stogo, vandens, todėl, esant blogoms oro sąlygoms, medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur yra tinkamesnės sąlygos.

Brakonieriavimo problemos mastas

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis mano, kad gerokai padidintos baudos turėtų praretinti brakonierių gretas. „Manau, kad bus kaip su žvejyba elektra. Kol už ją nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokių „žvejų“ pasitaikydavo nemažai, o po bausmės sugriežtinimo jie beveik išnyko. Žinoma, pavienių atvejų net ir padidinus baudas pasitaikys, tačiau bendras skaičius tikrai turėtų sumažėti“, - svarsto A. Glinskis. Inspekcijos viršininkas sako, kad didžioji dalis žvejybos brakonierių - asocialūs asmenys, o tarp medžioklės brakonierių - pasiturintys, įsigiję gerus ginklus ir automobilius.

Paprastai brakonieriams iškyla administracinė atsakomybė ir keletą tūkstančių siekiančios baudos, o baudžiamoji atsakomybė gresia tada, kai gamtai būna padaryta itin didelė žala, arba sumedžiotas retas, saugomas, į Raudonąją knygą įtrauktas gyvūnas.

Brakonierių demografija ir įrankiai

Pasak gamtos apsaugos inspektorių, dažniausiai tokiu primityviu būdu - kilpų spendimu - medžioti bando pusamžiai, neišsilavinę ir darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys gyventojai, gyvenantys rajonuose, netoli miškingų vietovių. O apsirūpinti nelegalia žvėriena ar netgi ją parduoti neretai susigundo ir medžiotojai, priklausantys medžiotojų būreliams ir puikiai žinantys visas medžioklės taisykles, tik jų nepaisantys. Prieš pat šventes miško žvėrims tikras skerdynes surengę trys medžiotojai dar atsipirks mažesnėmis baudomis, bet jiems gresia ir laisvės atėmimas. Pigi mėsytė: kol gerokai padidintos baudos dar nebuvo pradėjusios galioti, vos prasidėjus naujiesiems metams, brakonieriai nieko nelaukdami patraukė į artimiausius miškelius. Kas su kilpomis, kas ginkluotas šautuvu, o kai kurie - kardais ir lankais. Juk įrankis ne taip svarbu, svarbiausia nučiupti grobį - kai restorane elnienos ar šernienos kepsnys kainuoja pusšimtį litų, įkliuvus aplinkosaugininkams sumokėti keleto šimtų litų baudą nebuvo taip jau baisu. Štai ir Trakų rajono Karapolio kaimo gyventojas Antanas Z. barbariškais būdais prasimanyti mėsytės visai nesikuklino. Aukštadvario seniūnijos miškuose medžiotojai pastebėjo kilpas gaudyti žvėrims ir pranešė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šios pareigūnai rado tris paspęstas kilpas, o prie jų paliktais pėdsakais nusekė iki brakonieriaus Antano Z. namų. Ten buvo rasta dar viena kilpa, kurioje galėjo nusigaluoti bet kuris maisto ieškantis miško gyventojas. Su įkalčiais sučiuptas Antanas Z. gintis nebandė. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, gresia bauda iki 4000 litų ir kilpų konfiskavimas. Dar vienas kilpininkas prieš savaitę sučiuptas Kauno miesto sodo bendrijoje „Baltasis gandras“. Jis taip pat prie kuklių pajamų bandė prisidurti nelegaliais būdais medžiodamas žvėris ir už tai turės sumokėti baudą.

Viršininkas taip pat pritaria idėjai, kad iš brakonierių reikia konfiskuoti ne tik ginklus, bet ir automobilius, kuriais jie atvyksta į nelegalią medžioklę. „Visos priemonės kovojant su brakonieriais yra daugiau mažiau veiksmingos. Galbūt tuomet važiuodamas į nelegalią medžioklę dažnas pamąstys, ar verta“, - viliasi A. Glinskis.

Aplinkosaugininkų veiklos rezultatai

Aplinkos ministerija pranešė, jog praeitais metais aplinkosaugininkai išaiškino beveik 4000 gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų - net 27 procentais daugiau negu 2011-aisiais. Daugiausia tokių pažeidimų nustatyta Klaipėdos (1072), Kauno (574) ir Vilniaus (554) regionuose. Pernai brakonieriai sumokėjo į valstybės biudžetą daugiau kaip 650 000 litų baudų, iš jų buvo konfiskuoti 32 šautuvai ir net 75 vandens transporto priemonės. Kaip ir kasmet, tarp tų pažeidėjų daugiausia mėgėjiškos žūklės reikalavimų laužytojų, bet netrūksta ir medžioklės taisyklių nepaisytojų. Tikimasi, jog pastarųjų dabar turėtų gerokai sumažėti, nes baudos už nelegaliai sumedžiotus gyvūnus padidintos 10 kartų.

Šiuo metu Lietuvoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui, skatinama šernų medžioklė, ir anksčiau valstybė už tai netgi mokėjo išmokas. Traktuojama, kad neteisėta medžiokle yra padaroma žala gamtai, kuri už šerną siekia nuo 1600 iki 3000 eurų (priklausomai nuo to, kur šernas buvo sumedžiotas, - miške, parke ar draustinyje), neatsižvelgiant į tai, kad šernų medžioklė yra skatinama.

Medžiotojų bendruomenės iššūkiai ir perspektyvos

Bet koks Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų patikrinimas sukelia streso medžiotojui. Paskutiniu metu televizijoje gana dažnai rodomi įvairūs Medžioklės taisyklių pažeidėjai. Stebint iš šalies, pastebėtini ir neteisėti pareigūnų veiksmai - kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Taip pat labai dažnai įvairūs pirminiai paaiškinimai pažeidėjui yra vos ne diktuojami, kaip turi būti parašyti. Asmeniui dažnai labai aptakiai išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti paaiškinimus, parodymus. Šie paminėti teismų sprendimai buvo labai palankūs kontoros klientams, tačiau bet kuriuo atveju klientas turi pats turėti norą ir ryžtą ilgai įrodinėti savo tiesą ne tik teismui, bet ir kitiems klubo nariams, kurie paprastai labai dažnai be pagrindo pakeičia požiūrį į pažeidėją. Ne paslaptis, kad paskutiniu metu teismuose yra gana daug bylų ir tarp pačių klubo narių - dėl pašalinimo iš klubo narių, įvairių drausminių nuobaudų ginčijimo ir pan., kas, be abejo, tarp medžiotojų sukelia ginčus ir medžioklė tampa nebe poilsiu, o tikru nervų karu.

Bet kuriuo atveju medžiotojams linkiu teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės teikiamais malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus.

tags: #baudos #uz #neteisetai #sumedziotus #zveris