Nuo 1970-ųjų, kai pristatyta pirmos kartos „Celica“, iki 2006-ųjų, kai nutraukta septintos kartos modelio gamyba, tai visada buvo sportiškas, bet įperkamas dviejų durų modelis. 1970 m. dienos šviesą išvydusiam „Celica“ modeliui, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia „dangiškas“ arba „dieviškas“, buvo lemta tapti žvaigžde. „Celica“ leido patirti didesnį laisvės pojūtį už vairo, išsiskyrė praktišku salonu ir sportiška bei prieinama komplektacija. Nors kuriant „Celica“ pirmenybė buvo teikiama komfortui ir lengvam valdymui, tačiau ne mažiau dėmesio skirta ir automobilio reakcijai atliekant posūkius, kad nebūtų nuvilti tikri entuziastai. Dėl nepriklausomos priekinės ir keturių svirčių galinės pakabos sistemos „Celica“ galėjo lengvai įveikti staigius posūkius ir painius kelio vingius. Po 35 metų, per kuriuos buvo išleistos septynios kartos, pelnyta ne viena pergalė lenktynių trasoje ir parduota daugiau nei 4 mln. vnt., buvo užverstas paskutinis „Celica“ istorijos puslapis.
Penktos kartos „Toyota Celica“ modeliai
Penktos kartos „Toyota Celica“, kuri pristatyta 1989-aisiais ir gaminta iki 1994-ųjų, yra neblogai pažįstama ir Lietuvoje. Be į viršų pakeliamų priekinių žibintų bei didelio polinkio į koroziją, penktos kartos „Toyota Celica“ jokiomis kitomis ypatingomis savybėmis pasigirti negali. Tai kompaktiškas ekonominės klasės kupė, kokius dešimto dešimtmečio pradžioje kūrė ne vienas gamintojas.
Dėl nedidelio svorio, dinamiškų variklių bei nesudėtingos priežiūros, prieš du dešimtmečius tai buvo patrauklus pasirinkimas vairuotojams, kurie ieškojo prieinamo ir sportiško kupė automobilio. Tačiau prasta apsauga nuo korozijos ilgainiui daugeliui tokių penktos kartos „Celica“ tapo nuosprendžiu. Dėl sąlyginai brangaus remonto, palyginti su išliekamąja verte, daugelis savininkų nusprendė verčiau išardyti savo turimus automobilius dalimis arba atiduoti į metalo supirktuves.
„Toyota Celica Turbo 4WD Carlos Sainz Limited Edition“
Tačiau Lietuvoje parduodamas modelis, kurio skelbimą galima rasti „Autogidas.lt“, nėra eilinė „Celica“. Tai riboto leidimo „Turbo 4WD Carlos Sainz Limited Edition“ modelis, kuris atrodo, kaip ką tik išriedėjęs iš gamyklos. Ši „Toyota Celica“ išvengė tokio likimo ir buvo visiškai restauruota, todėl, nepaisant 257 tūkst. kilometrų ridos ir 34 metų amžiaus, atrodo kaip ką tik nuriedėjusi nuo konvejerio. Tačiau tai nėra eilinis modelis, o riboto leidimo „Turbo 4WD Carlos Sainz Limited Edition“, kokių buvo pagaminta lygiai 5 tūkstančiai. Lietuvoje parduodamas modelis yra 3199-asis.
Istorija ir sėkmė WRC
Šią specialaus leidimo „Celica“ versiją „Toyota“ pristatė dėl dviejų priežasčių. 1990-ųjų pradžia buvo auksinis šio japonų gamintojo laikotarpis Pasaulio ralio čempionate (WRC). Su „Celica ST185“ modeliu „Toyota“ dominavo viso pasaulio ralio trasose ir mažai kas galėjo paneigti, kad vienu iš tokios sėkmės kalvių buvo legendinis lenktynininkas Carlosas Sainzas, kuris su šiuo automobiliu laimėjo net du pasaulio čempiono titulus. Norėdama pagerbti ispanų lenktynininką ir laikytis A grupės homologacijos taisyklių, „Toyota“ nusprendė pagaminti specialią 5 tūkstančių „Celica Turbo 4WD“ seriją.
1985 m. pasirodžiusi ketvirtosios kartos „Celica“ į šio modelio istoriją atnešė reikšmingų pokyčių: vietoj ankstesnės galinių varomųjų ratų sistemos automobilyje pritaikyta nauja priekinių varomųjų ratų sistema. Ypač svarbiu įvykiu tapo 1986 m. pristatytas GT-Four modelis. Jis pasirodė su nuolatine visų varomųjų ratų sistema ir galingiausiu Japonijos rinkoje 2,0 l 185 AG DOHC varikliu. Taigi „Toyota“ komandai atsivėrė puikios galimybės kovoti dėl nugalėtojo vardo Pasaulio ralio čempionato (WRC) lenktynėse.
Sėkmės ilgai laukti nereikėjo. Carlosas Sainzas 1990 m. iškovojo nugalėtojo titulą vairuotojų įskaitoje (tai buvo pirmas toks japonų gamintojo laimėjimas) ir užėmė antrąją vietą gamintojų čempionate. 1992 m. buvo pagaminta nauja WRC patvirtinta speciali versija GT-Four RC (Rally Competition). 1993 ir 1994 m. ji atnešė pergalę WRC vairuotojų ir gamintojų įskaitose, pilotuojant atitinkamai Juhai Kankkunenui ir Didier Aurioliui.
Autopiloto diegimas ir gedimai
A Japanese Muscle Car ..ish // 1974 Toyota Celica ST Review
Daugelis vairuotojų domisi galimybe įsidiegti autopiloto sistemą į automobilius, kuriuose jos nėra gamykliškai. Kai kurie svarsto, ar eitų iš kokio „Camry“ išlupti autopilotą ir įsidėti į „Celica“. Autostradoje autopilotas yra malonus dalykas, ypač kai koja nejaučia pasunkėja vos kas nors aplenkia ir greitis kyla.
Galimi autopiloto gedimai ir jų sprendimas
Jeigu koja sunkeja, kai kas bando aplenkti, tai vienintelis, kas padės, tai autopilotas šalia. Kai kuriems vairuotojams kyla problemų su autopiloto sistema. Pavyzdžiui, įjungus „cruise“ ir setinant (laikant nuspaudus žemyn) toks vaizdas, kad užstringa gazas, t.y. daugiau nesispaudžia, negu buvo paspaustas setinant. Tačiau nukėlus koją, grįžta į pradinę padėtį, t.y. nepaspausto pedalo ir lėtėja iki 0 km/h. Tai reiškia, kad nenusisettina.
Tokiais atvejais reikėtų patikrinti, ar mašina nebuvo daužta į priekį. Taip pat svarbu patikrinti „cruise box“ (autopiloto valdymo bloką) - ar gerai laidai sujungti, ar nėra nutrukusių laidų. Gali būti, kad pats „cruise box“ jau sugedęs. Jeigu automobilis pagamintas po 2003 m., gali būti šiek tiek valdymo skirtumų, nes tokiose mašinose gazas valdomas jau elektronikos (DBW). Po 2003 m. „cruise“ pilnai valdomas elektronikos - varikliukas ant droselio sklendės. „Cruise box“ turi dangtelį, o jo korpusas prie vieno tvirtinimo gali būti įskilęs.
tags: #toyota #celica #autopilotas #laida