Automobiliai, kurių amžius siekia maždaug 10 metų, rinkoje yra paklausūs dėl kainos ir kokybės balanso. Jie dar nėra seni, bet ir nebebrangūs, o technologiškai vis dar išlieka šiuolaikiški. Jų vertė per dešimt metų jau būna nemenkai sumažėjusi, o augant eksploatacijos kaštams, pirkėjai vis dažniau renkasi ne brangius, o gerai išlaikytus modelius.
Pirkėjai vertina bazines funkcijas, tokias kaip USB jungtis ir kruizo kontrolė, o perteklines, dažnai gendančias elektronines sistemas linkę apeiti. Ergonomiškas interjeras be perteklinės elektronikos ir nesenstantis dizainas yra vertinami vairuotojų, ieškančių paprastumo ir patikimumo. Moderni, bet neperkrauta išorė, ypač tokių modelių kaip „Mazda 6“, „Škoda Octavia III“, „VW Passat B8“, išlieka „šviežia“.
Automobilio amžiaus įtaka
Automobilio amžius turi didelės reikšmės - nuo kainos iki patikimumo:
- 10 metų - tai kainos ir kokybės balansas: šiek tiek daugiau priežiūros, bet dažnai dar patikimi, ekonomiški automobiliai. Šiame amžiuje automobilis dar nereikalauja didelių investicijų, tačiau kainuoja gerokai mažiau nei naujas. Jei buvo prižiūrėtas, eksploatacija nebus brangi, o važiuoti vis dar patogu. Tai taip pat suteikia galimybę rinktis ypač pilnos komplektacijos automobilį.
- 15 metų - pigūs, bet su didele rizika: daugiau remontų, mažiau komforto ir didesnės eksploatacijos išlaidos.
Kuo senesnis automobilis, tuo mažesnė įsigijimo kaina, bet didesni kompromisai patikimumo ir patogumo atžvilgiu.
Rida ir techninė istorija - svarbiausi kriterijai
Įsigyjant 10 metų senumo automobilį, pirkėjai vis labiau domisi rida ir technine istorija. Tokie modeliai dažnai jau turi apie 200 tūkst. km ridą. Tvarkinga serviso istorija sumažina baimę dėl paslėptų gedimų ar artėjančių brangių remontų. Pagrindinės pirkėjų rizikos yra klastota rida, nežinomi remontai, variklio ar pavarų dėžės nusidėvėjimas. Dėl to skaidrumas tampa svarbesnis nei ideali išvaizda. Šioje amžiaus kategorijoje vairuotojai dažniausiai renkasi patikimus, ekonomiškus ir universalius modelius. Taip pat domimasi dyzeliniais universalais su didesne bagažine ir mažomis sąnaudomis - tai ypač svarbu tiems, kurie dažnai važinėja užmiestyje.
Antros kartos Toyota Auris: hibridinis pasirinkimas
Jei norima važiuoti taupiai, bet nenorima atrodyti kaip taksistas prie „Prius“ vairo, išeitis yra antros kartos „Toyota Auris“ hečbekas su lygiai tokia pačia efektyvia japonų gamintojo „Hybrid Synergy Drive“ pavara. „Auris“, gamintas nuo 2012 iki 2018 metų, buvo antros kartos modelis, kuris Europoje pakeitė „Corolla“. Pastarasis dešimtoje ir vienuoliktoje kartoje Senajame žemyne buvo parduodamas tik kaip sedanas ir su įprastais, o ne hibridiniais varikliais.
Modelio variantai ir patikimumas
Antros kartos „Auris“ galėjo būti tiek hečbekas, tiek ir kaip žymiai talpesnis universalas „Touring Sports“. Universalas tiks tiems, kam reikia talpesnės bagažinės, nors vietos ant galinių sėdynių čia tiek pat nedaug kaip ir hečbeke. Tiesa, ši klasė niekada ir nepasižymėjo erdviu salonu. Tačiau tai būtų bene vienintelis didesnis priekaištas kalbant apie „Toyota Auris“, nes, kaip sako „Longo LT“ naudotų automobilių specialistai, daugiau jokių esminių priekaištų ir trūkumų tiesiog nėra.
Žinoma, galima pasiskųsti dėl ne itin pažangios ir kartais stringančios multimedijos sistemos, gendančių statymo jutiklių, tačiau visa tai - toli gražu ne kritiniai dalykai kalbant apie naudotą automobilį. O štai hibridinė pavara jau seniai garsėja savo patikimumu ir leidžia be problemų važiuoti šimtus tūkstančių kilometrų. Be to, ji yra itin efektyvi, tad mieste lengvai pasitenkina mažiau nei penkiais litrais benzino. Mūsų liaudies meistrai dar sugeba ją „patobulinti“ ir sumontuoti dujas. Ir nieko, važiuoti gaunasi dar pigiau, o kantrus atmosferinis 1,8 l motoras veikia ir toliau.
Hibridinė pavara
Kartu su vidaus degimo varikliu suporuoti ir du elektros motorai (bendrai hibridinė sistema pasiekia 100 kW arba 136 AG), kurių vienas yra starteris-generatorius, o kitas, atskirai arba kartu su įprastu motoru, per planetarinį reduktorių perduoda reikiamą sukimo momentą ratams. Tai nėra tradicinis taip vadinamas „variatorius“ su priežiūros reikalaujančiu diržu ar grandine, todėl gamintojas šią transmisiją vadina „e-CVT“. Iš esmės, matant tūkstančius toli gražu nekruopščiai eksploatuojamų „Prius“ su identiška pavara, peršasi vienintelė išvada - ji yra neužmušama. Apie mažai gedimų informuojanti statistika tą tik patvirtina.
Važiavimo savybės ir eksploatacija
Kalbant apie važiavimo savybes, kategoriškai nesutinkama su teigiančiais, kad antros kartos „Auris“ yra neįdomus, blankus ir prastai valdomas automobilis. Palyginus su pirmos kartos modeliu, tuometiniais „Toyota“ standartais vertinant jis yra mažų mažiausiai „Alfa Romeo“ - nors platforma liko ta pati, tiek ergonomika salone, tiek ir važiavimo savybės buvo pagerinti iš esmės. Nors ir ne pernelyg jautrus, bet visgi vairas leidžia tiksliai pasirinkti norimą važiavimo trajektoriją, geras valdymo savybes hibridinėje versijoje padidina ir dvisvirtė galinė pakaba.
Žinoma, hibridinė pavara nėra sukurta dinamiškam važiavimui - labiausiai tam trukdo greitai kylantys sūkiai, bet nesijaučiantis pagreitis, o akustinis akompanimentas nedera su išminamu akceleratoriumi. Tačiau elektros variklio nuo pirmų sūkių sukuriamas sukimo momentas leidžia dinamiškai startuoti, o įsibėgėjimas per 10,4 sekundės iki 100 km/val. miesto automobiliui nėra prastas rezultatas. Juolab jis naudoja mažai degalų net ir važinėjant aktyviai, tad galima atleisti ir ne brangiausias apdailos medžiagas, ir girgždantį (taip pat vienas iš minimų trūkumų) prietaisų skydelį.
Be to, 2016 metų versijoje po atnaujinimo, buvo geriau suderinta pakaba, tapo geresnis atsakas į akceleratoriaus paspaudimą, o „Power“ režimas leidžia važinėti dar dinamiškiau. Tad degalų taupymo ir patikimumo prasme tai yra neabejotinai geriausias pasirinkimas klasėje.