Brolio Reno Marijos (Renaud-Marie Desplankues CSJ) kelias į Lietuvą ir vienuolinis gyvenimas
Brolis Reno Marija Desplankues (Renaud-Marie Desplankues CSJ), Šv. Jono brolių bendruomenės generalinio prioro patarėjas ir vienuolyno Vilniuje prioras, dalijasi savo mintimis apie tikėjimą, maldą ir bendruomenės gyvenimą. Jis prisimena savo atvykimą į Lietuvą 1994 metais, kai šalis dar tik atkūrė nepriklausomybę ir buvo giliai paženklinta sovietmečio pėdsakų.
„Atvirai sakant, man reikėjo laiko. Aš į Lietuvą atvykau 1994-aisiais, tuo metu mažai žmonių kalbėjo angliškai, todėl bendrauti buvo sunku. Kadangi dėsčiau seminarijoje, neturėjau laiko lankyti kursus universitete ir rimtai mokytis lietuvių kalbą“, - pasakoja brolis Reno Marija. Jis prisipažįsta, kad jam buvo sunku priprasti prie naujos aplinkos, ypač atvykus iš Prancūzijos į visai kitą pasaulį. Vis dėlto, po daugelio metų Lietuva tapo tarsi antra tėvyne. Po dešimties metų tarnystės Lietuvoje, brolis Reno Marija penkiolika metų praleido Prancūzijoje, o vėliau vėl grįžo į Lietuvą.
Šv. Jono kongregacija (joanitai) šiemet švenčia bendruomenės įkūrimo penkiasdešimties metų jubiliejų. Tuometinis Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis 1993-iaisiais pakvietė joanitus įkurti vienuolyną Vilniuje ir dėstyti ką tik atkurtoje kunigų seminarijoje, siekiant padėti ugdyti klierikus.
Šv. Jono brolių bendruomenės kasdienybė ir misija
Šv. Jono brolių kongregacijos gyvenimas grindžiamas keturiais ramsčiais:
- Malda: Diena pradedama bendra malda.
- Bendruomenė: Broliai kasdien kuria bendruomenę, mokydamiesi priimti vienas kitą, padėti ir spręsti svarbius klausimus.
- Studijavimas: Broliai skaito paskaitas ir sako pamokslus.
- Apaštalavimas: Veda rekolekcijas, susitinka su žmonėmis ir vykdo kitas veiklas. Šis ramstis yra toks pat svarbus kaip ir kiti.
Joanitų bendruomenė daug dėmesio skiria šviečiamajai ir socialinei veiklai, ne tik materialiniam skurdui mažinti (pavyzdžiui, padedant gatvės vaikams), bet ir dvasiniam skurdui įveikti. „Daugelis nenori kreiptis į Jį, nes mano, kad Dievas yra griežtas teisėjas, koks nors nuolat kontroliuojantis baudėjas. Puikiai suprantu, kai Dievą šitaip įsivaizduojantys žmonės sako, kad jiems Jo nereikia, - tokio Dievo nereikėtų ir man“, - aiškina brolis Reno Marija.
Bendruomenė priima aukas maistu (pavyzdžiui, olandiško sūrio, kefyro, vaisių ir daržovių) ir dalyvauja „Carito“ iniciatyvoje „Dosnumo krepšelis“ Advento metu, siekdama padėti vargstantiems.
Išnaudojimo problema Šv. Jono bendruomenėje
Vienuolyno prioras Reno Marija atvirai kalba apie skaudžią patirtį, susijusią su bendruomenės įkūrėju Marie-Dominique’u Philippe’u, kuris seksualiai išnaudojo moteris. 2023 m. birželio 26 d. Šv. Jono bendruomenė Prancūzijoje paskelbė trejus metus trukusio tyrimo ataskaitą „Supratimas ir gijimas: išnaudojimo Šv. Jono šeimoje ištakos ir analizė“ (Comprendre et guérir: origines et analyses des abus dans la familie Saint-Jean).
800 puslapių apimties ataskaita atskleidė, kad nuo bendruomenės įkūrimo 1975-aisiais dėl 72 brolių vykdyto išnaudojimo nukentėjo 167 asmenys. Išnaudojimą taikė 8 proc. bendruomenės brolių (13 proc. kunigų) iš 871 vienuolio. „Šio viruso priežastis - bendruomenės įkūrėjas Marie-Dominique’as Philippe’as“, - teigia brolis Reno Marija. Jis paminėjo, kad Marie-Dominique’o Philippe’o kraujo brolis, dominikonas Thomas Philippe’as, taip pat buvo išnaudotojas, įtraukęs į šį elgesį ir „Arkos“ įkūrėją Jeaną Vanier.
Problema buvo susijusi su slapta filosofija, kad Šventoji Dvasia gali paskatinti tam tikrus asmenis gyventi lytinį gyvenimą už santuokos ribų, nepaisant Bažnyčios moralės. Taip buvo pateisinti piktnaudžiavimai ir manipuliuota aukų sąžine. M. D. Philippe’as seksualiai išnaudojo bent 24 aukas, tarp jų nemažai Šv. Jono seserų.
Bendruomenės įkūrėjas M. D. Philippe’as buvo laikomas šventu, daugelio atrastas kaip „švyturys audroje“ tuo metu, kai Europos Bažnyčioje vyravo chaosas ir daugelis kunigų bei vienuolių paliko savo pašaukimus. Jo mokymas ir artumas popiežiui Jonui Pauliui II suteikė jam didelį autoritetą.
Reakcija ir reformos
Brolis Reno Marija pirmą kartą apie įkūrėjo seksualinį išnaudojimą sužinojo 2010 m., būdamas generaliniu vikaru. 2013 m. pasiekęs ketvirtas liudijimas privertė bendruomenės vadovybę suprasti problemos rimtumą ir nuspręsti apie tai kalbėti. Tai sukėlė didelį šoką bendruomenėje, tačiau buvo svarbu „būti tiesoje“.
Atskleidimas paskatino daugybę reformų, įskaitant jėzuitų pagalbą dvasinio palydėjimo formacijoje, susitikimus su psichologais ir įkūrėjo mokymo analizę. „Šiandien jis nebėra laikomas formacijos šaltiniu, ir jo regula nebeturi autoriteto“, - teigia brolis Reno Marija.
„SOS išnaudojimo“ (SOS abuse) komisija buvo įkurta 2015 m., siekiant priimti nukentėjusiųjų liudijimus, juos analizuoti ir rekomenduoti sprendimus išnaudotojų ir aukų atžvilgiu. Bendruomenė taip pat bendradarbiauja su Prancūzijos vienuolių konferencijos įkurta komisija, siekiančia finansiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Maldos svarba ir asmeniniai iššūkiai
Br. Reno Marija pabrėžia maldos, kaip draugystės su Dievu, svarbą, cituodamas šv. Teresę Avilietę. Jis atkreipia dėmesį, kad gavėnia yra laikas, kai Šventoji Dvasia intensyviau veikia, kviesdama sugrįžti pas Viešpatį visa širdimi (Joel 2, 12). Tačiau tam reikalingas asmeninis bendradarbiavimas ir „sugrįžimas į save“.
Jis pripažįsta, kad maldoje lengva išsiblaškyti, bet pabrėžia, kad net ir išsiblaškiusios mintys nereiškia, jog malda nėra tikra, jei širdis lieka su Viešpačiu, remiantis šv. Tomo Akviniečio mokymu. Br. Reno Marija siūlo įvairius maldos būdus, tokius kaip maldos užrašymas raštu, trumpas keturių žingsnių planas („štai aš, ačiū Tau, atleisk man, padėk“) ar malda psalmėmis.
Kaip ir visiems, jam kartais būna sunku melstis. Tokiais momentais jam padeda ateiti pas Viešpatį toks, koks yra, ir pasakyti: „Viešpatie, aš esu kaip vargšas prieš tave. Norėčiau geriau pasimelsti, bet šiandien negaliu to padaryti. Tačiau žinau, kad tu manęs neatstumi, žinau, kad nepyksti, o priimi mane tokį, koks esu, nes esu tavo mylimas vaikas“.