Kiekvienas automobilis su vidaus degimo varikliu turi bent vieną primityvią išmetimo sistemą, kuri atlieka daug daugiau nei gali atrodyti. Ši konstrukcija yra sumontuota ne tik siekiant užtikrinti komfortą vairuotojui ir kitiems žmonėms, bet ir atlieka svarbų vaidmenį efektyviai pašalinant išmetamąsias dujas. Šiuolaikinių variklių veikimui įtakos turi vadinamasis dujų priešslėgio rodiklis, tai yra dujų, išeinančių iš automobilio išmetimo sistemos, lygis. Bet kokie išmetimo sistemos „užsikimšimai“ gali trukdyti pasiekti didelę galią. Taigi, išmetimo sistema yra sudėtinga, o joje vykstantys reiškiniai gali skatinti galios augimą arba ją riboti, jei jie prasideda atsitiktinai.
Išmetimo sistemos paskirtis ir komponentai
Automobilio išmetimo sistema yra atsakinga už variklio išmetamųjų dujų nuvedimą į išorinę aplinką. Nuo pat vidaus degimo variklių atsiradimo pagrindinė išmetamojo vamzdžio funkcija buvo surinkti dujas iš cilindrų ir išleisti jas į orą. Laikui bėgant technologijų pažanga išmetimo vamzdžius patobulino iki išmetimo sistemų, atitinkančių krūvą įvairiausių reikalavimų.
Šiandien išmetimo sistemos taip pat yra atsakingos už kenksmingų medžiagų skaidymą ir CO2 emisijų mažinimą. Be to, jos turi atitikti triukšmo taršos reikalavimus ir užtikrinti sklandų variklio veikimą. Šiuolaikinėse išmetimo sistemose montuojamos net kelių lygių išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, todėl pro antgalius išeinančios emisijos jau beveik neturi kvapo ir yra ne tokios žalingos, kaip pirminiai degimo proceso produktai. Automobilio išmetimo sistemos veikimo procesas prasideda nuo degalų degimo variklyje, kurio metu susidaro energija ir išmetamosios dujos.
Šiuolaikiniuose automobiliuose išmetimo sistemą sudaro įvairūs komponentai, įprastai matomi tik automobilį pakėlus keltuvu. Išmetimo sistema susideda iš skirtingų pagrindinių dalių:
Išmetimo kolektorius ir priėmimo vamzdis
Išmetimo kolektorius surenka variklio išmetamąsias dujas iš cilindrų ir nukreipia jas į priėmimo vamzdį, kuris gauna pirmąjį išmetimo dujų srautą.
Rezonatorius
Po priėmimo vamzdžio seka rezonatorius, kuris veikia kaip srauto „lygintuvas“, nes iš variklio ateinantis dujų srautas yra nevienodas, labai greitas ir įkaitęs. Šios dalies tikslas - jį sulėtinti, atvėsinti ir paskirstyti.
Katalizatorius
Katalizatorius yra dar viena esminė ir kone brangiausia išmetimo sistemos dalis. Dažniausiai jis būna prijungtas prie išmetimo vamzdžio, nors kartais tai gali būti ir nedidelė detalė, įmontuota tiesiai išmetimo kolektoriuje. Nepriklausomai nuo konstrukcijos, jį sudaro metalinis korpusas ir korio pavidalo pagrindo blokas (karkasas), kuris gali būti metalinis arba keraminis. Šerdyje gausu ertmių, padengtų brangiais metalais, pavyzdžiui, paladžiu arba platina. Šie metalai atlieka būtiną cheminį procesą, kurio metu išmetamosiose dujose esančios pavojingos medžiagos, tokios kaip azotas ar anglies oksidai, skaidomos į nekenksmingą vandenį ir anglies dioksidą. Jo pagrindinis tikslas - mažinti kenksmingas išmetamųjų dujų dalis. Turbokompresorius ir kietųjų dalelių filtras taip pat prisideda prie veikiančio variklio garso nutildymo.
Deguonies jutiklis (Lambda zondas)
Deguonies jutiklis, dar žinomas kaip O2 jutiklis arba lambda zondas, yra įrenginys, skirtas matuoti deguonies lygį vidaus degimo variklių emisijose. Pagrindinė jo funkcija - sukelti įtampos signalą, tiksliai atspindintį esamą deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Šis signalas siunčiamas į variklio valdymo bloką, kuris apdoroja gautą informaciją ir pagal ją reguliuoja degalų ir oro mišinio santykį, taip užtikrinant optimalų degimą ir sumažinant emisijų kiekį. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamų dujų sraute, surenka informaciją ir perduoda ją kompiuteriui, kuris toliau jau reguliuoja tam tikrus variklio degimo procesus.
Duslintuvas
Pagrindinė duslintuvo paskirtis - sumažinti išmetimo sistemos keliamą garsą. Išmetamosios dujos iš degimo kamerų išlekia dideliu greičiu ir taip pat greitai plečiasi, todėl kyla triukšmas. Šį triukšmą neutralizuoja išmetimo sistema, tiksliau - duslintuvai. Kai dujos suskaidomos, jos nukreipiamos į duslintuvą, kuriame jos praeina per keletą kamerų ir pertvarų, kurios sugeria ir atspindi garso bangas, taip sumažindamos variklio keliamą triukšmą. Priklausomai nuo įstatymų, naudojamos skirtingos duslintuvų rūšys, siekiant sumažinti garsą ir vibraciją. Pavyzdžiui, montuojami aktyvūs, garsą sugeriantys ir jį slopinantys duslintuvai. Šiuolaikiniai duslintuvai taip pat netruko tapti automobilių gerbėjų pomėgiu. Jie siekia sustiprinti arba pakeisti išmetimo sistemos garsą modifikuodami, keisdami ar net visai pašalindami duslintuvo bakelį.
Išmetimo vamzdžio antgalis
Išmetimo vamzdžio antgalis yra paskutinysis išmetimo sistemos komponentas - jį galima išvysti automobilio galinėje dalyje. Šių komponentų skaičius įprastai būna nuo vieno iki trijų, priklausomai nuo automobilio. Pro išmetimo vamzdžio antgalius į orą išleidžiamos susikaupusios išmetamosios dujos. Išmetimo vamzdžių tipai pagrindine yra skirstomi pagal jų gamybos medžiagas. Nerūdijantis plienas yra patvariausia ir atspariausia korozijai medžiaga, naudojama išmetimo vamzdžiams gaminti.
Išmetimo sistemos gedimų požymiai ir jų reikšmė galiai
Jei kuri nors išmetimo dalis yra pažeista, ar tai būtų vamzdžiai, ar duslintuvai, dujų priešslėgio rodiklis pasikeičia. Pakeitimas gali sukelti variklių svyravimus, daugiausia tuščiosios eigos gedimus, dėl kurių sunaudojama daugiau degalų. Kuo išmetimo sistemos pažeidimas arčiau variklio, tuo žalingesnis automobilio veikimas. Tinkamai veikianti išmetimo sistema yra labai svarbi tinkamai automobilio eksploatacijai. Jeigu nujaučiate, kad problema slypi būtent išmetimo sistemoje, bandykite pastebėti šiuos požymius:
Neįprasti garsai
Lengviausiai pastebimas netinkamai veikiančios išmetimo sistemos požymis - padidėjęs arba neįprastai skambantis variklio garsas. Dažniausiai šie garsai gali sklisti iš trijų mazgų: išmetimo kolektoriaus, duslintuvo arba išmetimo vamzdžio. Nuolatinis triukšmas, sklindantis iš išmetimo sistemos, taip pat yra stiprus duslintuvo sistemos gedimo požymis. Kai tik pastebite nuolatinį triukšmą, geriausia kreiptis į mechanikų dirbtuves, kad profesionalas galėtų patikrinti detalės būklę.
Išmetimo kolektoriaus gedimas
Bėgant laikui, didėjantys tarpai tarp cilindrų, dėl temperatūrų skirtumo išsikraipę varžtai, duslintuvo smeigės ir išmetimo kolektoriaus paviršius gali lemti sumažėjusį tarpiklio sandarumą. Taip pat problema gali slypėti ir jutiklyje, kuris būna įmontuotas išmetimo kolektoriuje. Dėl prakiurusio išmetimo kolektoriaus iš variklio skyriaus gali sklisti svilėsių kvapas ir, priklausomai nuo problemos masto, gali sumažėti variklio galia bei padidėti degalų sąnaudos.
Duslintuvo gedimas
Dėl išskirtinės duslintuvo funkcijos, jo silpnoji vieta, lemianti didžiąją dalį gedimų, yra korozija. Kadangi įprastai korozija plinta pamažu, pirmieji ženklai, signalizuojantys apie pažeistą duslintuvą, yra šnypščiantys arba spragsintys garsai. Vėliau netinkamai veikiantis duslintuvas pradeda skleisti didesnius garsus, girdimus net ir varikliui dirbant tuščiąja eiga. Kiauras duslintuvas ne tik pablogina variklio veikimą, bet ir padidina degalų sąnaudas. Taip yra dėl padidėjusio slėgio ir dujų srauto neatitikimų, dėl kurių variklis dirba sunkiau. Todėl pastebėjus, kad transporto priemonėje sunaudojama daugiau kuro nei įprastai, svarbu išanalizuoti duslintuvo situaciją.
Išmetimo vamzdžio gedimas
Kaip ir duslintuvas, išmetimo vamzdis su laiku taip pat gali surūdyti veikiamas karščio, drėgmės ir žiemą barstomos druskos - visi šie veiksniai kenkia ir vamzdžiams, ir jų jungtims. Greta padidėjusio variklio garso ir keisto bildėjimo (kurį kelia atsilaisvinę laikikliai), rūdys taip pat gali lemti ir neįprastus kvapus. Gali nutikti taip, kad nutrūkus ar sulūžus išmetimo sistemos tvirtinimo elementams vamzdis ims tiesiog vilktis žeme. Net nutrūkus tvirtinimo elementams išmetimo sistema neretai dar išlaiko bendrą standumą, tačiau minėtoje vietoje gali atsirasti laisvumas. Įtariant, kad išmetimo sistemos tvirtinimo elementai tinkamai nebeprilaiko detalių, iš pradžių viską reikėtų apžiūrėti vizualiai.
Sumažėjusi variklio galia
Įprastai sumažėjusį variklio pajėgumą lemia bėdos degalų sistemoje arba netinkamai veikiantys pakaitinimo sistemos komponentai, tačiau tokios dalys kaip išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas arba deguonies jutiklis taip pat gali paveikti variklio darbą. Kai vairuotojas nustato, kad automobilio galia yra sutrikusi, tai galimas ženklas, kad duslintuvas turi problemų. Be to, dėl blogai veikiančios išmetimo sistemos gali sumažėti variklio našumas, todėl gali sumažėti pagreitis ir galia. Dirbanti išmetimo sistema yra labai svarbi tinkamai automobilio eksploatacijai.
Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo gedimas
Netinkamą EGR vožtuvo veikimą lemia anglies sankaupos, dėl kurių vožtuvas užsikemša ir jo funkcionalumas gerokai sumažėja. Akivaizdžiausias netinkamai veikiančio EGR vožtuvo požymis - netolygus variklio darbas tuščiąja eiga ir žymiai padidėjusios degalų sąnaudos, mat vožtuvas nebegali tinkamai palaikyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos atgal į variklį.
Deguonies jutiklio gedimas
Deguonies jutiklis netinkamai veikti dažniausiai pradeda dėl natūralaus nusidėvėjimo ir korozijos. Kadangi šie jutikliai matuoja deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose, bet koks kontakto tarp bent vieno iš jutiklių ir variklio trikdis gali lemti netinkamą degimą, netolygų veikimą ar netgi strigimą. Be to, pernelyg sodrus oro ir degalų mišinys gali sukelti padidėjusį dūmingumą.
Emisijų valdymo sistemos gedimai
Katalizatorius ir kietųjų dalelių (suodžių) filtras yra būtini kenksmingų emisijų mažinimo procese. Šių komponentų gedimai lemia ir bendrą vairavimo patirtį. Viena iš svarbiausių problemų, kurias sukelia netinkamai veikianti išmetimo sistema, yra padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis. Variklio išmetamosios dujos, įskaitant anglies monoksidą, azoto oksidus ir angliavandenilius, kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kietųjų dalelių filtro gedimas
Suodžių filtro problemas gali kelti skirtingi veiksniai: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas, netinkama alyva ir sugedę degalų purkštukai. Užsikimšus kietųjų dalelių filtrui, skydelyje turėtų įsižiebti indikatorius, pranešantis apie automatinės kietųjų dalelių filtravimo sistemos regeneracijos poreikį. Tai galima atlikti važiuojant greitkeliu, palaikant stabilų 110 km/val. greitį. Esant poreikiui galima užsukti į autoservisą, kuriame regeneracija atliekama rankiniu būdu.
Katalizatoriaus gedimas
Katalizatoriaus gedimus dažnai lemia perkaitimas, į išmetimo sistemą patekusi alyva arba fiziniai pažeidimai. Gera žinia ta, kad kai kurių gedimų galima išvengti laiku pašalinant nedideles problemas. Pavyzdžiui, netinkamai veikiantys deguonies jutikliai gali skatinti katalizatorių dirbti neįprastai aukštoje temperatūroje, o tai itin kenkia jo ilgaamžiškumui. Netinkamai veikiantis katalizatorius dažnai sukelia eilę ženklų: iš pradžių skydelyje įsižiebia „Check engine“ indikatorius, po to sumažėja variklio galia, galiausiai padidėja emisijos ir degalų sąnaudos. Akivaizdžiausias ženklas, kad duslintuvą reikia keisti, yra tada, kai automobilio prietaisų skydelyje įsijungia elektroninė įpurškimo lemputė. Tai yra rimtas požymis, kad kai kurie išmetamųjų teršalų mechanizmo komponentai yra sugedę, o kai ši problema kyla dėl katalizinio konverterio, taip yra todėl, kad jo gedimo lygis yra gana aukštas.
Išmetimo sistemos modifikacijos ir tiuningas
Automobilio išmetimo sistemos modifikacija - tai procesas, kurio metu keičiama gamyklinė išmetimo sistemos konstrukcija, siekiant pagerinti jos veikimą arba pakeisti garsą. Tokia modifikacija gali būti atliekama tiek estetiniais tikslais (garsui ir išvaizdai pagerinti), tiek norint padidinti automobilio našumą. Tačiau „tiesaus“ išmetimo sistema nėra teisėta, nes taip modifikuota transporto priemonė negali atitikti triukšmo ar išmetamųjų dujų toksiškumo standartų, jei buvo pašalinti katalizatoriai ir filtrai. Be to, jei bus nustatyta, kad padarytas „tiesus išmetimas“, transporto priemonei bus anuliuotas techninės apžiūros galiojimas - norint jį atgauti, automobilis turės būti suremontuotas, o transporto priemonė turės vykti į techninės apžiūros stotį papildomai techninei apžiūrai. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą skiriama penkiasdešimties eurų bauda ir panaikinamas transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas. Už antrąjį pažeidimą baudos gerokai padidinamos.
Pagrindiniai išmetimo sistemos derinimo tikslai:
- Galingumo ir sukimo momento padidinimas: Modernizuota išmetimo sistema gali pagerinti variklio išmetamųjų dujų srautą, o tai padidina variklio galią, mažinant sistemos pasipriešinimą.
- Automobilio garso pakeitimas: Įdiegus sportinę išmetimo sistemą, automobilis gali įgauti ryškesnį ir sodresnį garsą - tai populiarus patobulinimas tarp automobilių entuziastų.
- Ekonomiškumo padidinimas: Tinkamai sureguliavus išmetimo sistemą, optimizuotas išmetimas sumažina variklio apkrovą ir atitinkamai sumažina kuro sąnaudas.
- Bendros estetikos pagerinimas: Pakeitus standartines dalis chromuotais arba sportiniais vamzdžiais, pagerinamas automobilio estetinis vaizdas.
- Automobilio svorio sumažinimas: Kai kurios sportinės išmetimo sistemos sveria mažiau nei standartiniai gamykliniai modeliai, o tai sumažina bendrą transporto priemonės svorį ir pagerina jos dinamiką.
Taigi, išmetimo sistemos derinimas gali pagerinti automobilio našumą, išvaizdą ir garsą.
Pagrindiniai išmetimo tiuningo tipai
Išmetimo sistemos tiuningas
Labai dažnai tiuningas laikomas išoriniais automobilio pakeitimais. Kalbant apie išmetimo sistemą, dažniausiai atliekama modifikacija yra dvigubas išmetimas. Tokiems darbams galima rinktis iš įvairių duslintuvų antgalių formų: apvalių, kvadratinių ir stačiakampių. Jie pagaminti iš nerūdijančio plieno, atrodo įspūdingai ir žymiai pakeis jūsų automobilio išvaizdą.
Išmetimo sistemos išsišakojimas
Sunkesnis automobilio modifikavimas, palyginti su pirmuoju variantu, yra išmetimo sistemos išvedimas. Išmetimo vamzdis, esantis iš vienos pusės, dalijamas į du vamzdžius. Ši simetrija suteikia transporto priemonei įspūdingos išvaizdos. Galite rinktis iš kelių variantų: išvesti vamzdžius dešinėje ir kairėje galinio bamperio pusėje, centruoti abu vamzdžius arba naudoti tiuninguotą bamperį su integruotais antgaliais.
Garso pakeitimai
Dar vienas populiarus tiuningo tipas - garso pakeitimas. Dažniausiai prašoma padidinti išmetimo garsą ir padaryti jį žemesnį pagal skambesį. Garsų diapazonas taip pat yra parenkamas pagal kliento pageidavimą. Galima įvairinti garsą, naudojant X-pipe ir H-pipe, išskirtinius ir originalius garsų efektus galima išgauti, naudojant išmetimą su 4 antgaliais, kai yra pasiekiamas rezonansas. Taipogi padidinus vamzdžių diametrą pagerėja dujų praeinamumas ir cilindrų užpildymas, o tuo pačiu ir galia, bei sukimo momentas.
Galios padidėjimas
Labiausiai vertingas ir tuo pačiu metu sudėtingas ir brangus tiuningo tipas - galios didinimas. Kaip žinoma, duslintuvas atlieka kelias funkcijas: dujų iš variklio išmetimas, sumažintas pavojingų medžiagų išmetimo į atmosferą kiekis, garso ir vibracijos sumažinimas. Tačiau visa tai šiek tiek sumažina variklio galią. Įprastam automobiliui tai nėra kritinė vieta, bet sportiniam - galios praradimas šioje vietoje yra labai svarbus.
Tinkamai veikiančios išmetimo sistemos svarba ir ateitis
Jeigu yra vienas dalykas, kurio tiesiog negali nepastebėti, tai išmetimo sistemos būklė. Tinkamai prižiūrima įranga yra būtina užtikrinant optimalų variklio veikimą ir - ne mažiau svarbu - prisideda prie aplinkos apsaugos, mažinant kenksmingas emisijas. Reguliari išmetimo sistemos techninė priežiūra ir remontas yra būtini, norint užtikrinti, kad sistema veiktų tinkamai.
Vidutinė bet kurio iš šių elementų eksploatavimo trukmė priklauso nuo transporto priemonės naudojimo ar net nuo maršruto, kuriuo vairuotojas važiuoja su savo transporto priemone, tipo. Tačiau jiems galima priskirti 80-100 tūkstančių km naudingo tarnavimo laiką, kuris gali ilgėti priklausomai nuo komponentų gamybos medžiagos arba jų pritvirtinimo prie transporto priemonės būdo. Kaip ir daugumoje mechaninių ir elektroninių sistemų, šie elementai visiškai veikia tik tada, kai tinkamai veikia ir kiti išoriniai komponentai. Ilgesnį laiką su tuo pačiu automobiliu pavažinėję vairuotojai įpranta girdėti vienodo tono ir lygio garsą.
Automobilių išmetimo sistemų ateitis yra glaudžiai susijusi su tvarumo ir aplinkos apsaugos siekiu. Viena iš tokių sričių - elektromobilių, kurių išmetimo sistemos neišskiria jokių teršalų, kūrimas. Kita sritis, kuriai skiriama daugiausia dėmesio, yra efektyvesnių tradicinių vidaus degimo variklių išmetimo sistemų kūrimas. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama išmetimo sistemų, kurios gali paversti kenksmingas dujas naudingomis medžiagomis, kūrimui.
tags: #tesioginis #ismetimas #galios