Lietuvos Respublikos teisės aktai numato mokestį už aplinkos teršimą, kuris apima įvairias teršimo rūšis, įskaitant teršalų išmetimą į aplinkos orą iš stacionariųjų taršos šaltinių. Šis mokestis yra svarbi aplinkos apsaugos politikos dalis, skatinanti įmones ir fizinius asmenis mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dėl konsultacijos galima kreiptis telefonu +370 700 02022.
Pagrindinis teisės aktas
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šią sritį, yra Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau - įstatymas).
Mokesčio mokėtojai ir objektas
Mokesčio mokėtojai už teršalus iš stacionariųjų šaltinių
Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai.
Mokesčio objektas: teršalų išmetimas į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių
Vienas iš mokesčio objektų yra iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti įstatymo 1 ir 2 prieduose.
Šis įstatymas apima ir kitus mokesčio objektus, tokius kaip į Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai ir pripildytos pakuotės, mobiliųjų taršos šaltinių eksploatavimui sunaudoti degalai, oro transporto priemonių kilimo ir tūpimo ciklai bei sąvartyne šalintos atliekos.
Svarbiausios sąvokos, susijusios su teršalų išmetimu į atmosferą
Rodiklis, priskirtinas aplinkos poveikio sveikatai rodiklių grupei, yra į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui.
- Teršalai - medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui.
- Taršos šaltinis - įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.
- Stacionarus taršos šaltinis - taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje.
Mokesčio tarifai ir jų indeksavimo tvarka
Tarifai stacionariesiems taršos šaltiniams
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, mokant mokestį už išmestą normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu arba priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai įstatymo 1 priede, o už normatyvą viršijantį teršalo kiekį - įstatymo 2 priede.
Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.
Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus įstatymo 1 priede nurodytus teršalus ar teršalų junginius, šiuo įstatymu nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgiant į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Tarifų indeksavimas
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą. Šis koeficientas nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.
Mokesčio lengvatos
Lengvatos stacionariesiems taršos šaltiniams
Numatytos kelios mokesčio lengvatos, susijusios su teršalų išmetimu iš stacionariųjų taršos šaltinių:
- Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais. Išimtys taikomos, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
- Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Mokestinis laikotarpis
Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Deklaracijos ir mokėjimo tvarka
Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir deklaruojamas ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0522 formą. Deklaracijų formos patvirtintos LR aplinkos ministro ir VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658.
Kiti mokėjimo ypatumai
Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį.
Įmokos kodas biudžeto pajamų surenkamajai sąskaitai už į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestus teršalus yra 430003.