Termostato veikimas su dviem pavaromis

Šiuolaikiniuose namuose termostatas yra vienas svarbiausių prietaisų, padedančių kontroliuoti šilumą ir užtikrinti komfortą. Termostatas - tai prietaisas, naudojamas patalpos temperatūrai reguliuoti, ir jis gali būti naudojamas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose, taip pat šaldytuvuose bei kituose prietaisuose.

Kambario termostatai naudojami namo šildymo ir vėsinimo sistemų temperatūrai valdyti, kad namuose būtų palaikoma komfortiška temperatūra. Kai temperatūra namuose pasiekia tam tikrą lygį, termostatas susisiekia su jūsų sistema ir ją įjungia. Temperatūrai vėl nukritus iki termostate nustatyto lygio, ŠVOK sistema išsijungs. Termostatas gali būti skaitmeninis arba mechaninis. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad mechaniniai termostatai nėra maitinami baterijomis, o skaitmeniniai - baterijomis.

Termostato valdymas ir pavarų tipai

Termostato paskirtis yra palaikyti patalpose nustatytą temperatūrą. Jis tai daro pagal šildymo ar vėsinimo tvarkaraštį arba stebėdamas jūsų namų temperatūrą. Termostatai palaiko pastovią temperatūrą jūsų namuose. Jei namuose per šalta, galima padidinti termostato temperatūrą vienu ar dviem laipsniais. Termostatai palaiko histerezės funkciją. Pavyzdžiui, nustačius 1 ºC histerezę ir palaikant 20 ºC, termostatas išjungs šildymą, kai temperatūra pasieks 20 ºC, o temperatūrai nukritus iki 19 ºC šildymą vėl įjungs. Šis nustatymas reikalingas, kad termostatas ir šildymo sistema išvengtų per dažno persijunginėjimo.

Normaliai atidaryta pavara (NO)

Normaliai atidaryta pavara paprastai yra atviros būsenos, todėl vandens srautas gali praeiti pro vožtuvą. Ji prijungiama prie termostato „N“ ir „Uždaryti“ jungčių. Kai termostatas nustato, kad patalpų temperatūra yra žemesnė už nustatytą temperatūrą, termostatas kontroliuos karšto vandens tekėjimą per vožtuvą, ir pavara liks įprastos atviros būsenos.

Normaliai uždaryta pavara (NC)

Normaliai uždaryta pavara paprastai yra uždaryta. Prijungiama prie termostato „N“ ir „Open“ jungčių. Atsižvelgiant į skirtingas gaminių klasifikacijas, gamintojai kuria įvairių tipų pavaras, kurias pirkėjai gali pasirinkti. Pavaros dydis priklauso nuo vidinio sriegio dydžio, o įprastas dydis yra M30 * 1,5.

Grindinio šildymo valdymas

Vandeniu šildomų grindų sistema be termostato negali veikti efektyviai. Nors pats šildymas vyksta per kolektorių, vamzdžius ir šilumos šaltinį, būtent termostatas lemia, kada ir kiek šilumos patenka į konkrečią patalpą. Tinkamai įrengtas vandeniu šildomų grindų termostatas leidžia palaikyti stabilų komfortą, valdyti atskiras patalpas (zonas) ir ženkliai sumažinti energijos suvartojimą.

Vandeniu šildomų grindų termostatas - tai valdymo įrenginys, kuris reguliuoja šilumos tiekimą į grindų kontūrus pagal nustatytą temperatūrą. Termostatas pats tiesiogiai nešildo grindų. Jo funkcija - perduoti signalą pavarai (aktuatoriui), esančiai ant kolektoriaus, kuri atidaro arba uždaro vandens srautą grindų vamzdžiuose. Svarbu paminėti, kad termostatas nevaldo vandens temperatūros - jis reguliuoja tik srautą. Vandens temperatūrą nustato katilas, šilumos siurblys arba maišymo mazgas.

Temperatūros matavimo būdai

Renkantis vandeniu šildomų grindų termostatą, labai svarbu suprasti, kokią temperatūrą jis reguliuos - grindų ar patalpos oro.

• Oro termostatas: Matuoja patalpos oro temperatūrą ir pagal ją reguliuoja šildymą. Tai dažniausiai sutinkamas sprendimas gyvenamosiose patalpose, kur svarbiausias kriterijus - stabilus ir komfortiškas mikroklimatas.
• Grindų termostatas: Naudoja grindyse įmontuotą temperatūros daviklį ir reguliuoja šildymą pagal grindų paviršiaus temperatūrą. Šis sprendimas ypač aktualus patalpose, kuriose grindų danga jautri karščiui, pavyzdžiui, laminatas, vinilas ar parketas.

Praktikoje dažniausiai naudojami kombinuoti termostatai, kurie turi abu daviklius. Tokiu atveju oro temperatūra naudojama komfortui palaikyti, o grindų temperatūra - kaip apsauginė riba. Termostatas šildomoms grindims gali veikti vienu iš šių režimų:

• Pagal išorinio temperatūros jutiklio matavimus: Jutiklis sumontuotas į grindis ir nustatoma, kad grindyse būtų palaikoma 30 ºC temperatūra. Nustatymo temperatūros ribos nuo 5 iki 39,0 ºC, kas 0,5 ºC.
• Kombinuotai su abiem temperatūros jutikliais: Termostato vidinis temperatūros jutiklis matuoja kambario temperatūrą, o išorinis temperatūros jutiklis matuoja grindų temperatūrą ir neleidžia joms per daug įkaisti. Pavyzdžiui, kambario temperatūra nustatyta palaikyti 23 ºC, o maksimalus grindų temperatūros limitas nustatytas 30 ºC. Jei kambario temperatūra pakyla virš 23 ºC arba grindų temperatūra virš 30 ºC, tuomet šildymas išjungiamas.

Termostato pajungimas

Vandeniu šildomų grindų termostato pajungimas yra vienas atsakingiausių etapų, nes čia susijungia elektros valdymas ir šildymo sistema. Dauguma vandeniu šildomų grindų termostatų veikia nuo 230 V arba 24 V įtampos. Termostatas maitinamas elektra ir veikia kaip jungiklis, kuris atidaro arba uždaro elektros grandinę pavarai.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į termostato ir pavarų suderinamumą. Pavaros gali būti normaliai uždaros (NC) arba normaliai atviros (NO), todėl termostatas turi būti pritaikytas būtent tam tipui. Jeigu naudojamas grindų daviklis, jis montuojamas grindyse, gofruotame vamzdelyje. Tai leidžia prireikus daviklį pakeisti neardant grindų dangos. Netinkama daviklio vieta yra viena dažniausių problemų, dėl kurių termostatas veikia netiksliai.

Dažniausios klaidos montuojant termostatą

Net ir kokybiškas termostatas neatliks savo funkcijos, jei jis bus prijungtas neteisingai:

• Netinkamas pavarų tipo pasirinkimas: Jei termostatas prijungiamas prie normaliai uždarų (NC) pavarų, tačiau sistemoje naudojamos normaliai atviros (NO), grindys gali šildyti nuolat arba visai nereaguoti į nustatymus.
• Neteisingas grindų daviklio montavimas: Daviklis kartais įbetonuojamas be apsauginio vamzdelio arba per arti šildymo vamzdžio. Tokiu atveju jis rodo netikslią temperatūrą, o termostatas per anksti išjungia arba per ilgai palaiko šildymą.
• Klaidos elektros jungime: Supainiojama fazė ir nulis, neteisingai prijungiami valdymo kontaktai arba neatsižvelgiama į pavarų bendrą apkrovą. Tai gali lemti ne tik sistemos neveikimą, bet ir termostato ar pavarų pažeidimus.

Termostatų tipai ir funkcijos

Yra įvairių tipų termostatų, kurie skiriasi savo funkcionalumu ir valdymu:

• Skaitmeniniai termostatai: Naudoja mygtukų sąsają ir gali būti užprogramuoti automatiškai reguliuoti temperatūrą.
• Jutiklinio ekrano termostatai: Labiau primena planšetinius kompiuterius ir suteikia patogesnę sąsają.
• Mechaniniai termostatai: Nėra maitinami baterijomis.
• Elektroniniai termostatai: Leidžia tiksliai nustatyti norimą temperatūrą ir rodo ją ekrane. Jie reaguoja jautriau nei mechaniniai modeliai, todėl palaiko stabilesnį mikroklimatą.
• Programuojami termostatai: Suteikia galimybę nustatyti skirtingus temperatūros režimus pagal paros laiką ar savaitės dienas. Tai leidžia sumažinti šildymą, kai patalpos nenaudojamos, ir automatiškai pakelti temperatūrą grįžtant namo. Galima nustatyti dvi savaitines programas, kuriose kiekvienai dienai galima nustatyti iki 6 temperatūros pasikeitimų (kas 10 min). Pavyzdžiui, nuo 23.10 val. iki 6.40 val. ryto: 18 ºC, nuo 6.40 val. iki 8.00 val.: 22 ºC ir t.t.
• Išmanieji (Wi-Fi) termostatai: Leidžia valdyti šildymą nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę. Jie gali integruotis su išmaniųjų namų sistemomis, analizuoti vartojimo įpročius ir automatiškai optimizuoti šildymą.
• Laidiniai termostatai: Montuojami su laidais, tiesiogiai jungiamais prie šildymo sistemos. Tai patikimas sprendimas, nereikalaujantis baterijų, tačiau montavimui būtina iš anksto suplanuoti laidų išvedžiojimą.
• Belaidis termostatas: Veikia radijo ryšiu ir nereikalauja laidų. Jį galima lengvai įrengti bet kurioje patalpos vietoje. Veikia su baterijomis arba išoriniu maitinimu, o signalą perduoda imtuvui, valdančiam šildymo įrenginį. Programuojamieji belaidžiai termostatai gali būti valdomi mobiliuoju telefonu ar planšete, naudojantis mobiliaja programėle.

Kambario termostatų rūšys

Kambario termostatai namams gali būti laidiniai, belaidžiai, valdomi išmaniais įrenginiais internetu ir panašiai. Kambario termostatai - patalpos termostatai palaiko pasirinktą temperatūrą patalpoje. Paprastai kambario termostatai turi vidinį temperatūros jutiklį, jeigu išmatuota temperatūra pasiekia pasirinktą, tuomet šildymas išjungiamas. Temperatūrai šiek tiek nukritus vėl įjungiamas šildymas. Dalis termostatų turi temperatūros koregavimo funkcija, tai yra rodoma temperatūra ir valdoma pagal šiek tiek didesnę ar mažesnę temperatūrą nei reali išmatuota.

Vis dažniau kambario termostatai yra su PWM valdymu. Tai toks valdymas, kai tam tikrą laiką, pavyzdžiui, savaitę, termostatas analizuoja, kaip greitai ar lėtai kyla temperatūra, kaip jis keičiasi po šildymo išjungimo. Išanalizavus termostatas įjungia ir išjungia šildymą taip, kad palaikyti kuo pastovesnę temperatūrą.

Jung termostatai

Jung termostatas yra esminis komponentas namų automatizavime, suteikiantis išplėstinę temperatūros kontrolę ir valdymą. Termostatai gali būti integruojami ir su išmaniaisiais įrenginiais, taip suteikdami galimybę temperatūrą valdyti nuotoliniu būdu, optimizuoti energijos sunaudojimą ir integruoti temperatūros valdymą su kitomis namų automatizavimo sistemomis.

• Jung RTR 230 termostatas: Leidžia reguliuoti kambario temperatūrą efektyviai ir patogiai.
• Jung RTR 231: Kokybiškas kambario termostatas su šildymo ir vėsinimo funkcijomis bei 230 V įtampa.
• Jung FTR 231: Aukštos kokybės grindų termostatas, skirtas reguliuoti grindų šildymo sistemą.
• Jung RTR 241: Kambario termostatas, reguliuojantis šildymo ir vėdinimo sistemų veikimą. Termostatas veikia su 24 V įtampa.

Valdikliai ir papildomi nustatymai

Termostatas grindiniam šildymui gali valdyti kitus valdiklius: katilo valdiklį, šilumos siurblį ir pan. Taip pat tiesiai prie termostato galima jungti elektrinius įrenginius: elektrines šildomas grindis, cirkuliacinius siurblius, vožtuvus - pavaras ir pan. Kad valdymas būtų tikslesnis, valdiklis turi papildomą nustatymą, kuriame parenkama valdomo įrenginio galia (nuo 0 iki 2700 W, kas 100 W). Jei valdomi katilo valdikliai ar šilumos siurbliai (ar kiti įrenginiai be įtampos), šiame nustatyme paliekama: 0 W.

Darbo režimai

• Automatinis: Veikia pagal nustatytą programą (dvi savaitinės programos, 6 temperatūros pakeitimai kiekvienai dienai).
• Rankinis: Visad palaikoma vienoda temperatūra, bet kuriuo metu mygtuko paspaudimu galima padidinti ar pamažinti temperatūrą.
• Režimas šildymas išjungtas: Šildymas nebus įjungtas iki kol pakeičiamas šis nustatymas.
• Atostogų režimas: Termostatas palaiko iš anksto nustatytą temperatūra tam tikrą laiką. Nustatoma konkreti data ir laikas, kada baigti atostogų režimą. Pasibaigus šiam laikui termostatas grįžta į ankstesnį darbo režimą.

Papildomi nustatymai

• Histerezė: Nustatymo ribos 0,5…5 ºC, kas 0,5 ºC.
• Minimalus šildymo sistemos įsijungimo laikas: Nustatymo ribos 1…5 min.
• Valdomo įrenginio galia: Nustatymo ribos 0…2700 W, reikalinga, kad termostatas galėtų tiksliau valdyti šildymo sistemą.

Centrinio šildymo valdymo pultas su termostatais

Centrinio šildymo valdymo pultas su termostatais skirtas zoniniam šildymo valdymui gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose. Sistema leidžia atskirai reguliuoti temperatūrą kiekvienoje zonoje ir efektyviai optimizuoti energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, 521 CCU centrinis valdymo blokas gauna signalus iš GEO-09RF WIFI belaidžių termostatų ir automatiškai valdo šildymo kontūrus, pavaras bei cirkuliacinius siurblius.

Grindų valdymo automatika, tokių gamintojų kaip „Uponor“, „Danfoss“ ir „Wavin“, siūlo įvairius sprendimus. Pavyzdžiui, „Wavin AHC 9000 serija“ yra laidinis grindų valdiklis, skirtas montuoti du kolektorius po žiedus, kuriame viename montuojamas valdiklis, o iš kito po grindimis pratempami termopavarų dvi gyslius laidai iki valdiklio montavimo vietos. Kiekviename kambaryje ant sienos 1,5 m aukštyje sumontuojamas patalpos termostatas. Prie valdiklio pavaras pajungti yra labai paprasta, kiekvienai pavarai yra atskiras įėjimas, o laidas lengvai įsistato paspaudus mygtuką ir užsifiksuoja atleidus. Termostatų susiejimas yra labai paprastas: nustačius norimą kanalą su pavara, pradeda mirksėti raudona lemputė, o tada prie norimo termostato palaikius mygtuką 3 sek., termostatas susijungia su kanalu ir valdiklio lemputė pradeda degti žaliai. Valdiklyje yra savaitinis programuojamas tvarkaraštis, ir valdiklio kištukas yra padarytas ne mūsų rinkai (kištukas su trimis gnybtais).

Šilumos siurbliai ir termostatų integravimas

Šilumos siurblys - tai įrenginys, kuris, naudodamas mažesnį kiekį elektros energijos, geba pagaminti didesnį kiekį šilumos ar šalčio energijos. Šilumos siurbliai veikia pagal antrąjį termodinamikos dėsnį, kurio esmė yra tai, jog šiluma perduodama iš šiltesnės terpės į vėsesnę. Šilumos siurbliai gali atlikti dvi funkcijas: šildymo ir vėsinimo.

Šilumos siurblių tipai ir jų ypatybės

Oras-oras šilumos siurbliai

Šilumos siurbliai oras-oras atlieka dvi funkcijas: šildymo ir vėsinimo, todėl dar vadinami kondicionieriais. Jų veikimo principas yra labai paprastas - įranga filtruoja iš aplinkos paimtą orą ir jį sušildžiusį išpučia į patalpą. Oras-oras šilumos siurbliai gali šildyti patalpas net iki -30℃ lauko temperatūros (priklausomai nuo pasirinkto modelio). Šaldymo-šildymo sistema oras-oras vertinama pagal SEER (šaldymo) ir SCOP (šildymo) koeficientus, kurie parodo, kiek atiduodama kW šilumos energijos, sunaudojant 1 kW elektros energijos. Montavimas yra greitas, pigus ir patogus, kurį galima atlikti bet kokio tipo pastate. Ši sistema paskirsto orą ir palaiko tolygią temperatūrą visoje patalpoje.

Oras-vanduo šilumos siurbliai

Šilumos siurblys oras-vanduo pasirenkamas dėl patogumo naudoti, todėl sėkmingai pakeičia kieto kuro katilines. Šildymas oras-vanduo sistema yra vienas pigiausių šildymo būdų. Šilumos siurbliai oras-vanduo veikia panašiu principu kaip oras-oras šildymas, tačiau vietoj oro šildymo, oras-vanduo sistema šildo vandenį. Išorinė oras-vanduo sistemos dalis atrodo panašiai kaip kondicionierius ir montuojama ant specialaus pastatomo rėmo.

Pagrindinės šilumos siurblio dalis sudaro: kompresorius, freono dujos, garintuvai (kitaip dar šilumokaičiai), ventiliatoriai bei valdymo blokas. Įprastai išvardintos dalys sudaro du blokus - lauko ir vidaus. Tokio tipo šilumos siurblys vadinamas Split tipo. Visi šilumos gamybos procesai prasideda lauko bloke. Ventiliatorių pagalba lauko oras yra cirkuliuojamas per šilumokaitį, kurio viduje yra freono dujos. Cirkuliuojant orą šilumokaitis su dujomis yra šildomas. Freono dujos ima garuoti esant net ir neigiamai temperatūrai, o praėjus darbiniam ciklui iš namo į laukinį šilumokaitį sugrįžta atšalęs freonas. Išgarintas freonas šilumokaityje kompresoriaus pagalba yra suspaudžiamas, taip jo temperatūra pakeliama į mums jau reikiamą temperatūrą. Split tipo šilumos siurbliai patogūs tuo, kad naudojant juos nebūtina visą namo sistemą užpildyti neužšąlančiu skysčiu.

Monoblokiniai šilumos siurbliai dažniausiai neturi vidinio bloko, visa jų automatika ir freoninė dalis patalpinta lauko bloke bei valdymo pultelyje, kuris neretai atlieka ir kambario termostato funkciją. Tokio tipo šilumos siurbliams nereikia papildomai montuoti freoninių sistemos dalių bei jaudintis, kad jos gali leisti freono dujas.

Geoterminis šildymas

Geoterminiu šildymu namai sušildomi panaudojant žemės šilumą. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja dirvožemį, paviršinį gruntą ir giliau esančias uolienas kaip šilumos šaltinį. Dirvožemis yra geras šilumos akumuliatorius, nes dirvožemio temperatūra yra gana pastovi ištisus metus. Šiluma kaupiama, todėl geoterminiai zondai ar grunto kolektoriai gali naudoti sukauptą saulės energiją žemėje. Kaip pastovios temperatūros šaltinį galima panaudoti gruntinį vandenį (temperatūra nuo 4 °C iki 10 °C) uždarojo ar atviro ciklos sistemose. Geoterminė šildymo sistema žiemą galima šildyti namus, o vasarą vėsinti. Geoterminio šildymo privalumas, kad tai ekologiškas atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio sistemą gali tarnauti iš kartos į kartą.

Hibridiniai siurbliai

Hibridiniai siurbliai dar vadinami sistemomis oras-vanduo-dujos, nes šilumos siurbliai oras-vanduo yra sujungiami su dujiniu šildymu ir taip leidžia sumažinti energijos suvartojimą bei efektyviau apšildyti namus. Šių siurblių veikimo principas toks, kad oras-vanduo-dujos sistema iš išorės paima orą ir jį naudojant dujas vandenį sušildo. Šilumos sistema oras-vanduo-dujos gali veikti kaip dujinis katilas, kaip šildymas oras-vanduo ar abi sistemos išvien. Naujausios technologijos ir davikliai, matuojantys temperatūrą, automatiškai parenka optimaliausią režimą. Šios sistemos privalumas lyginant su oras-oras ar tik oras-vanduo sistemomis, kad ji ne tik šildo (ar vėsina) patalpas, bet ir veikia kaip vandens šildytuvas.

Ištraukiamo oro šilumos siurblys

Ištraukiamo oro šilumos siurblys po truputį pradedamas naudoti ir Lietuvoje, ne tik Skandinavijos šalyse. Ši sistema kaip energijos šaltinį naudoja išmetamą vėdinamų patalpų orą. Sistema pasižymi „viskas viename“ privalumais: gali šildyti patalpas, jas vėsinti, vėdinti ir kaitinti vandenį. Ši sistema puikiai tinka A+ klasės namams, renovuojamuose daugiabučiuose, nes tokie namai yra sandarūs ir gerai apšiltinti, todėl juose efektyviau galima palaikyti tam tikrą temperatūrą ir oro drėgnumą.

Termostatai automobilių aušinimo sistemose

Termostatas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos komponentas, kuris reguliuoja variklio temperatūrą, užtikrindamas jo optimalų darbą. Jis atidaro ir uždaro vožtuvą, per kurį teka aušinimo skystis, leidžiant varikliui pasiekti reikiamą temperatūrą. Kai variklis įšyla iki norimo lygio, termostatas uždaro vožtuvą, neleisdamas skysčiui cirkuliuoti į radiatorių, taip užtikrinant, kad variklis neperkaistų ir išlaikytų efektyvumą.

Pagrindinė termostato funkcija - valdyti aušinimo skysčio srautą. Šaltam varikliui termostatas palaiko skystį mažajame apytakos rate, leidžiant varikliui greitai pasiekti darbinę temperatūrą. Kai variklis įkaista, termostatas palaipsniui atveria didįjį apytakos ratą, nukreipdamas skystį į radiatorių, kur jis atvėsta. Kai aušinimo temperatūra yra žemesnė už nurodytą vertę, rafinuotas parafinas termostato temperatūros jutimo korpuse kietas, termostato vožtuvas uždaro kanalą tarp variklio ir radiatoriaus veikiant spyruoklei, o aušinimo skystis grąžinamas į variklį per vandens siurblį, kad variklyje būtų nedidelė cirkuliacija. Kai aušinimo skysčio temperatūra pasiekia nurodytą vertę, parafinas pradeda tirpti ir palaipsniui tampa skystas, tūris didėja, o guminis vamzdis suspaudžiamas, kad susitrauktų. Kai guminis vamzdelis susitraukia, stūmoklis stumiasi aukštyn, o stūmoklis stumiasi žemyn, kad atidarytų vožtuvą. Šiuo metu aušinimo skystis per radiatorių ir termostato vožtuvą, o tada per siurblį teka atgal į variklį, kad būtų atliktas didelis ciklas.

Didžioji dalis termostato yra išdėstyta cilindro dangčio išleidimo linijoje, kurios privalumas yra paprasta konstrukcija ir lengvas burbuliukų išleidimas aušinimo sistemoje; trūkumas yra tas, kad termostatas dažnai atidaromas ir uždaromas darbo metu, todėl atsiranda svyravimai. Automobilio termostato funkcija yra ta, kad automobilio temperatūra nepasiekus normalios temperatūros anksčiau uždarytoje būsenoje, tada variklio aušinimo skystis siurbliu grįžta atgal į variklį, variklis mažas ciklas, žaisti, kad variklis greitai įkaistų. Kai temperatūra viršija normalią, gali būti atidarytas, kad aušinimo skystis per visą vandens rezervuaro radiatoriaus kilpą būtų didelės cirkuliacijos, kad greitai išsklaidytų šilumą.

Termostato gedimo požymiai automobilyje

Tačiau jei termostatas sugenda ir lieka atidarytas arba uždarytas, gali kilti rimtų problemų:

• Neįprasti temperatūros parodymai: Užstrigus uždarytam termostatui, temperatūra pradės sparčiai kilti, o rodyklė pakils neįprastai aukštai. Jei termostatas užstrigo atidarytas, temperatūra kils daug lėčiau arba visai nepasieks optimalios darbinės ribos.
• Staigūs temperatūros pokyčiai salone: Netikėti šilumos pokyčiai automobilyje - dar vienas požymis, kad termostatas nebeveikia tinkamai.
• Išbėgęs aušinimo skystis: Sugedęs termostatas gali užstrigti uždarytoje padėtyje, dėl to aušinimo skystis pradės veržtis per termostato korpusą ar žarnų fiksavimo vietas.
• Keisti garsai aušinimo sistemoje: Jei aušinimo skystis užverda, girdėsite keistus garsus: duslų kalimą, burbuliavimą ar purvo kliuksėjimą.
• Neveikiantis šildytuvas: Šaltą žiemą užstrigęs uždaras termostatas neleis aušinimo skysčiui patekti į šildymo sistemą.

Ką daryti pastebėjus termostato gedimo požymius?

Pastebėjus bet kokius termostato gedimo požymius, būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į profesionalus. Neveikiantis arba netinkamai veikiantis termostatas gali lemti rimtas pasekmes - variklio perkaitimą arba nepakankamą šilumą, kas savo ruožtu gali sukelti rimtus variklio pažeidimus, tokius kaip galvutės įtrūkimai, tarpinės pradegimas ar net visiškas variklio gedimas. Tinkamai veikianti aušinimo sistema - būtina sąlyga ilgalaikei variklio eksploatacijai ir optimaliam jo veikimui.

Kaip apsaugoti automobilį nuo aušinimo sistemos gedimų?

Svarbiausias žingsnis siekiant apsaugoti automobilį nuo aušinimo sistemos gedimų - reguliari jos patikra ir priežiūra. Svarbu stebėti aušinimo skysčio lygį ir būklę, taip pat būtina patikrinti aušinimo sistemos sandarumą. Be to, reguliariai tikrinkite termostato veikimą, nes jo gedimas gali turėti rimtų pasekmių variklio darbui. Be nuolatinės patikros, svarbu ir naudoti tinkamas aušinimo skysčio priemaišas bei laikytis gamintojo rekomendacijų.

tags: #termostatas #valdo #dvi #pavaras