Lietuvoje automobilių savininkai dažnai svarsto, ar galinio lango valytuvas yra teisinis reikalavimas. Nors galiniai valytuvai nėra privalomi, svarbu suprasti, kokie yra bendrieji techninės apžiūros reikalavimai ir kaip jie susiję su galiniu valytuvu.
Bendrieji techninės apžiūros reikalavimai
Prieš atliekant privalomąją techninę apžiūrą, rekomenduojama patiems pasitikrinti automobilį ir pašalinti pastebėtus nedidelius trūkumus. Pravartu patikrinti šiuos dalykus:
- Ar veikia langų valytuvai ir plovikliai?
- Ar pritvirtinta akumuliatoriaus baterija?
- Ar veikia žibintai ir indikatoriai?
- Ar padangų protektoriaus rašto gylis ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemos periodu - ne mažesnis kaip 3 mm?
- Ar galinio vaizdo veidrodis yra tvarkingas ir patikimai pritvirtintas?
- Ar veikia garso signalas?
- Ar veikia saugos diržų (taip pat ir galinių) fiksatoriai?
- Ar veikia stabdymo žibintai?
- Ar yra avarinio sustojimo ženklas?
- Ar yra pirmosios pagalbos rinkinys?
- Ar yra gesintuvas?
Taip pat svarbu atsiminti, kad visi ankstesnių apžiūrų metu aptikti defektai ir neatitikimai turi būti pašalinti. Jei automobilis turi dujų degalų sistemą, pateikiant jį apžiūrai, dujų balionas turi būti pripildytas ne mažiau kaip 50 proc. Visos registruotos sėdėjimo vietos turi būti su saugos diržais gamintojo numatytose vietose, o padangų slėgis turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Techninė apžiūra bus sklandesnė, jei pirmiausia automobilį patikrinsite patys ir pašalinsite nedidelius trūkumus.
Techninės apžiūros patikros etapai
- Važiuoklė ir jos mechanizmai: Tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai: Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
- Techninės apžiūros rezultatų ataskaita: Automobilį techniškai patikrinus, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita.
Galinių valytuvų specifika
Pagal KET, transporto priemonėse turi būti veikiantys priekinio stiklo valytuvai ir apliejimo sistema, kad būtų užtikrintas aiškus matomumas. Tai laikoma būtina saugiam vairavimui. Tačiau galiniai valytuvai nėra privalomi. Pagal Lietuvos įstatymus, galinis valytuvas nėra privalomas komponentas, jei jūsų automobilyje yra veikiantys veidrodėliai abiejose pusėse. Periodinės techninės apžiūros metu tikrinamas priekinių valytuvų ir apliejiklių sistemos veikimas.
Sugedęs galinis valytuvas paprastai nesukelia gedimo, nebent jis yra kritiškai svarbus matomumui konkrečios konstrukcijos automobiliuose (pavyzdžiui, mikroautobusuose su ribotu galiniu matomumu). Nors jums nebus skirta bauda vien už tai, kad neturite galinio valytuvo, lietuvių teisės aktuose nenurodytos konkrečios baudos už trūkstamą arba neveikiantį galinį valytuvą. Baudos taikomos tik tuo atveju, jei defektas labai apriboja matomumą ir kelia pavojų eismo saugumui. Dėl saugumo visada rekomenduojama palaikyti gerą galinį matomumą.
Ateities pokyčiai ir diskusijos dėl galinių valytuvų
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė projektą, kuriuo norima pakeisti įsakymą „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“. Šis įstatymas apibrėžia, kokios transporto priemonės ir priekabos gali važinėti Lietuvos keliais, ir kuo privalo vadovautis techninių apžiūrų įmonės, atlikdamos privalomąją techninę apžiūrą.
Tarp norimų pakeitimų atsirado ir nauji reikalavimai galinio stiklo plovikliams ir valytuvams - projekte įrašyta, kad galinio stiklo plovikliai turi veikti taip, kaip numatyta gamintojo. Jei ši nuostata neįgyvendinta, tai laikoma dideliu trūkumu, o automobilis - techniškai netvarkingas.
Ramūnas Vėlavičius, bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas, pastebėjo, kad iki pat dabar techninės apžiūros metu buvo tikrinami tik priekinio lango valytuvai, kurie veikti privalo, ir plovikliai. Pasak eksperto, galinio stiklo plovikliai ir valytuvai naudojami itin retai, todėl dažname automobilyje jie tiesiog neveikia. Jis teigė išjungęs savo automobilio galinio stiklo valytuvą, nes važiuojant žvyrkeliu galinis stiklas išsipurvina, o lyjant lietui ir įjungus atbulinę pavarą valytuvas įsijungia automatiškai ir braižo stiklą braukdamas per visus nešvarumus. Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra 15 metų ir daugumos galinio stiklo valytuvai neveikia, o jų poreikis sunkiai apibrėžiamas. Šiandien vadovaujamasi nuostata, kad jeigu yra veikiantys abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, galinio stiklo valytuvas gali ir neveikti.
Dėl šio reikalavimo, R. Vėlavičius neabejoja, kils pasipiktinimo banga. Anot eksperto, natūralu, kad tais atvejais, kai galinio stiklo valytuvas reikalingas, jis privalo veikti, tačiau reikia apsibrėžti, kada tokia įranga privaloma. Be to, nurodoma ne tik tai, kad galinio stiklo valytuvas ir plovikliai privalo veikti, bet pabrėžiama, kad turi veikti taip, kaip numatė gamintojas. Ekspertas akcentavo, kad kuriami reikalavimai, kuriems trūksta konkretumo ir apibrėžtumo.
Nauji techninės apžiūros reikalavimai, įsigalioję nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai Transporto priemonių techninėms apžiūroms. Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti iki 2025 m.
Griežtesni reikalavimai padangoms
Vienas iš pokyčių - nurodymas, kad pakeitimams įsigaliojus dideliu trūkumu bus laikoma tai, jog ant automobilio tos pačios ašies arba sudvejintų ratų sumontuotos skirtingų gamintojų arba prekių ženklo, arba skirtingo protektoriaus rašto padangos. Ramūnas Vėlavičius pabrėžė, kad toks reikalavimas sunkiajam transportui, pavyzdžiui, statybų įmonės savivarčiui su keturiomis ašimis, kuriame ant galinių ašių visur yra sudvejinti ratai, sukels didelių problemų. Gali nutikti taip, kad siekdami įgyvendinti reikalavimus, automobilių valdytojai ieškos identiškų padangų, tačiau sumontavus šias, viena bus nauja, kita - nusidėvėjusi ir sena, susidarys aukščių skirtumas, kuris eismo saugumui turės daugiau įtakos ir reikšmės nei skirtingi gamintojai.
R. Vėlavičius akcentavo, kad „sukuriama ir dirbtinė problema, ir papildoma finansinė našta automobilio valdytojui. Juo labiau kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoje, kurios nuostatos tampa įstatymo reikalavimais, nurodymų apie vienodų gamintojų ar prekių ženklų padangas nėra. Toks pakeitimas turėtų būti pagrįstas tyrimų bei stebėjimų rezultatais bei aiškiai argumentuotas.“ Anot jo, kitose šalyse tokie sugriežtinimai susiję su vairuojamomis ašimis arba su varomąja ašimi, taip pat griežčiau žvelgiama į lengvuosius automobilius, o toks absoliutinimas yra perteklinis ir sukuria nepasvertą naštą verslui.
Išbrauktas žodis „stipriai“ iš padangų pažeidimų aprašo
Naujovių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, pasakojo R. Vėlavičius, dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje nurodoma, kad dideliu trūkumu laikoma tai, jei padanga yra stipriai pažeista, įrėžta ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui. Naujoje įstatymo redakcijoje išbrauktas žodis „stipriai“ ir palikta „padanga įrėžta ar pažeista ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui“. R. Vėlavičiaus nuomone, trūkumo aprašas nepasidaro aiškesnis, o išmetus žodį „stipriai“ galima manyti, kad bet koks padangos pažeidimas gali būti laikomas dideliu trūkumu. Jis pabrėžė, kad turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokie pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui.
Lietuvos vežėjų sąjungos nepritarimas
Gintautas Ramaslauskas, Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretorius, „Delfi“ pasakojo, kad sąjunga yra pareiškusi nepritarimą dėl siekiamų įgyvendinti reikalavimų ir Susisiekimo ministerijai, ir LTSA. Jis teigė, kad ypač nuostabą kelia reikalavimas, kad būtų tas pats gamintojas arba tas pats prekių ženklas, nes vienas ir tas pats gamintojas savo padangas gali parduoti su keliais ar net keliolika prekių ženklų, nors padangų ir matmenys, ir protektorius tokie patys. Anot specialisto, jei reikalavimai įsigalios, pirmieji su problemomis susidurs Lietuvos viduje veikiantys smulkesni vežėjai, taip pat įmonės, dirbančios statybų sektoriuje, kelių tiesimo srityje, karjeruose.
G. Ramaslauskas nurodė ir tai, kad vežėjai dažnai naudoja restauruotas padangas, kurios legalios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Jei restauruotų padangų protektorius ir matmenys bus vienodi, bet skirtingi gamintojai, tokių padangų naudoti nebus galima. Jis stebėjosi, ką bendro turi prekių ženklas ar vienodas protektoriaus raštas su eismo saugumu, kai kalbama apie keturis sunkvežimio ratus ant vienos ašies, juolab kad ES direktyva tokio reikalavimo taip pat nenumato. Anot jo, pasikeitusių reikalavimų naštą iš karto pajus daugelis Lietuvos įmonių, mat jų transportui techninė apžiūra, pavyzdžiui, dėl skirtingų gamintojų padangų ant tos pačios ašies, galės būti naikinama per patikras keliuose, o tokį automobilį nuvairavus patikrinti į techninės apžiūros stotį, galiojantis apžiūros talonas nebus išduotas.
Keli nedideli trūkumai - vienas didelis
Šie pokyčiai - ne vieninteliai. Parengtame įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad keli vienos rūšies nedideli trūkumai, nustatyti techninės apžiūros metu, kai dėl bendro jų poveikio kyla pavojus eismo saugumui, virsta dideliu trūkumu. Ekspertas akcentavo, kad trūksta nurodymo, kada trūkumų poveikis eismo saugumui didesnis, o kada - ne.
Tvarka - ne galutinė
Eglė Kučinskaitė, LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, „Delfi“ pabrėžė, kad parengtas projektas - ne galutinis, pataisos - redakcinio pobūdžio, o ne naujos iš esmės. „Mes matome, kad ir dėl tokių smulkių pakeitimų kyla diskusijų, todėl dar tikslinsime projektą ir įsiklausysime į visas suinteresuotas grupes“, - komentavo E. Kučinskaitė. Pasak jos, kol kas laukiamos pastabos, susijusios su parengtu projektu, šias gavus, projektas bus tikslinamas ir koreguojamas.
Papildomos situacijos ir leidimai
- Jei transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų po autoįvykio, kai dalyvauja policija, ir policijos pareigūnas nustato, kad transporto priemonė deformuota (pvz., sparnas, buferis, statramstis, lonžeronas, rėmas, vairo ar stabdžių sistema, pakaba) ar suveikė oro pagalvių sistema, išduodami leidimai, suteikiantys teisę atvykti į techninę apžiūrą. Leidimus išduoda techninių apžiūrų įmonės.
- Jei neturite galiojančios ankstesnės techninės apžiūros, išduota kortelė su nurodytais dideliais trūkumais nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės.
- Jei pamečiau TA rezultatų kortelę (žalią lapą), pateikus transporto priemonės registracijos dokumentus, išduodamas rezultatų kortelės dublikatas bet kurioje TA stotyje. Transporto priemonė tokiu atveju nebūtina.
- Transporto priemonėms, kurioms privalomoji apžiūra bus atliekama likus ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, taikomos specialios sąlygos.
- Transporto priemonės, privalomosios techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimą atlieka V.Į. „Regitra“.
Anuliavimas ir pažeidimai
Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan.
Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojusi svarbiausia naujovė yra aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarka. Dėl klaidinančio numerių tvirtinimo (kai varžtas patenka į skaitmenų arba raidžių zoną ir iškreipia jų reikšmę) vien pernai metais policija užfiksavo apie 300 000 atvejų. Pavyzdžiui, netinkamoje vietoje įsukus varžtą, 0 arba 6 virsta 8 ir t. t.
Jei į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios neapsunkina numerio perskaitymo ir neklaidina, tokie vairuotojai gaus vertinimą NT (nedidelis trūkumas), kurį turi susitvarkyti iki 2025 m. vasario 1 d. Jei į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios klaidina, yra nustatomas DT (didelis trūkumas). Išimtis dėl tvirtinimo varžtais ar kniedėmis yra taikoma tokiam automobilio valstybinių numerių tvirtinimui, kuris neįtakoja numerio perskaitymo. Tokiu tvirtinimo būdu galima automobilio valstybinį numerį tvirtinti kampuose, šonuose.
Sustabdžius policijos pareigūnams, automobilių langus užsitamsinę vairuotojai turi kelis variantus: pašalinti trūkumus prie policijos pareigūnų. Kelių policijos ekipažai su savimi turi stiklų skaidrumo matuoklį. Mieste, kur eismas intensyviausias, dažniausias pažeidimas, už kurį naikinama techninė apžiūra, yra prastai pasirinktos padangos.
tags: #technines #apziuros #reikalavimai #galiniam #valytuvui