Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tapti vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Dažniausios traukos praradimo priežastys ir jų diagnostika
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Galimi simptomai:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Atliekant patikrinimą buvo valytas EGR vožtuvas, nors variklio skyriuje klaidų nemetė, o skydelyje lemputės nedegė. Nuėmus EGR vožtuvelis vaikščiojo be jokių kliuvimų, bet nebuvo švarus - buvo prikepę suodžių. VCDS kabeliu tikrinant, variklio skyriuje klaidų nemetė.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Pavyzdžiui, MAF jutiklis nuo senatvės gali pradėti rodyti mažiau nei yra iš tiesų oro srauto, todėl variklis gauna mažiau kuro ir dirba liesai (lean).
Atliekant diagnostiką, buvo keisti MAP ir MAF sensoriai, MAF skolintas iš kitos tokios pat veikiančios mašinos, jokių pokyčių nebuvo pastebėta. Detalių kodai sutapo su originaliomis. Jei dyzelis visai nemeta dūmo, ypač raunant ir kai šaltas, tai rodo labai liesą mišinį degimo kameroje. Kartais MAF arba MAP jutiklį pakanka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Atliekant patikrinimą, turbinos ašelė nekliba nei iš vienos pusės. Buvo bandoma valyti turbo geometriją turbinos nenuėmus. Nors vizualiai dūmo nemetė, net ir spaudžiant gazą dugnu. Atlikus sistemos slėgio testą, suslėgtas oras, paduodamas per aklę su ventiliu ir manometru į vamzdį, jungiantį oro filtrą su turbina, dingdavo per pačią turbiną, ir girdėjosi šnypštimas. Tai gali signalizuoti apie slėgio nuotėkį.
Taip pat svarbu patikrinti wastegate vožtuvą ant turbinos. Gali būti, kad jis šiek tiek praviras, nes yra pagaminti taip, kad sugedę atsidarytų ir neprispaustų iki galo sklendės, taip apsaugodami turbiną nuo sugadinimo, bet nesukurdami pakankamo slėgio varikliui. Turbina su wastegate, t.y. prie turbinos esantis aktuatorius ir jo kojelė vaikšto: kai mašina užsikuria, kojelė pritraukia. Per VAG-COM tikrinant wastegate, girdisi, kai turbina suūžia.
Kai kuriems 1.9 TDI varikliams būdingas kaprizas, kai iki 120 km/h automobilis įsibėgėja greitai ir staiga kažkas atsijungia, ir jis tampa kaip paprastas dyzelis. Problema dažnai slypi turbinoje: vožtuvas, kuris atidaro papildomą angą išmetimo dujoms, kai prie didesnių apsukų sukyla slėgis, pastringa ir neleidžia varikliui pasiekti didesnės galios. Šis užstrigęs vožtuvas, valdomas slėgiu (ne vakuumu), yra turbinos viduje, o jo valdymo traukė išorėje, turbinos apačioje. Tokiu atveju variklis niekada negęsta, bet pasidaro „tingus“.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Turbinos gedimas turbo defekt
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Panaši bėda, kai dingo trauka, gali būti susijusi su netinkamu kuro siurblio degimo kampu (pvz., 7,x laipsnio vietoj reikalingų 3-4 laipsnių).
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Kitos galimos priežastys
- Variklio pagalvės: Plyšus automobilio variklio pagalvei, susiduriama su dar labiau padidėjusia variklio vibracija ir sumažėjusia trauka.
- Vakuumo siurblys: Vakuumo siurblys neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.
- Katalizatorius: Katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų. Katalizatorių galima patikrinti su infraraudonųjų spindulių termometru.
Variklio apsukos ir jų reguliavimas
Variklio apsukos matuojamos apsisukimais per minutę (RPM). Kuo greičiau variklis veikia, tuo daugiau apsisukimų jis atlieka per minutę ir tuo daugiau galios gamina. Tachometras (prietaisas, rodantis variklio apsukas) turi raudoną zoną, kuri nurodo leistiną apsukų dažnį. Geriausia važinėti laikant apsukas iki šios zonos, nes esant didelėms apsukoms variklis patiria didelių apkrovų, kurios gali sugadinti veleną.
Specialistai rekomenduoja nedidinti variklio apsukų daugiau nei 2-3 tūkstančius per minutę, kol nepasiekiama optimali variklio temperatūra. Taip pat rekomenduojama važiuoti ne tik mieste, bet ir užmiestyje taip, kad variklis kartais galėtų veikti esant apie 2500 apsukų per minutę. Tokiame režime sudega anksčiau atsiradę suodžiai ir nuodegos, o tai leidžia ženkliai sumažinti purkštukų, stūmoklių žiedų ir filtro gedimo riziką.
Jei automobilis turi turbokompresorių, nereikėtų jo gesinti iš karto po sustojimo. Leiskite jam veikti dar 2-5 minutes, kad pakankamai sumažėtų turbinos apsukos ir temperatūra.
Tachometro diapazono viršuje esanti raudona linija rodo variklio apsukų ribą. Variklio sūkių skaičius, viršijantis raudoną liniją, gali sugadinti variklį. Tai ypač aktualu automobiliams su mechanine pavarų dėže, nes automobiliai su automatine pavarų dėže yra užprogramuoti perjungti pavaras, kol variklio sūkiai pasiekia šią ribą. Naujesniuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže apsisukimų ribotuvas neleidžia varikliui pasiekti apsukų skaičiaus virš raudonos linijos, taip apsaugodamas nuo galimos žalos.
Variklis nebūtinai sukuria didžiausią galią esant didžiausiam apsukų dažniui. Paprastai variklio specifikacijose nurodomas didžiausias arklio galių skaičius ir apsisukimų skaičius, kai jis pasiekiamas (pvz., 252 AG esant 5600 aps./min.).
Problemos su šalto variklio apsukomis
Vairuotojai kartais susiduria su situacija, kai užvedus šaltą variklį apsukos pakyla iki 2,5 tūkst. ar net 3 tūkst., o sušilus nukrenta. Nors šiek tiek pakilusios apsukos šaltam varikliui yra normalu (paprastai apie 1500 RPM), per didelės ir ilgai nenukrintančios apsukos gali signalizuoti apie problemą. Kai kuriais atvejais, pasukus vairą, apsukos vis tiek pakyla, rodant, kad vairo stiprintuvas veikia.
Jei diagnostika rodo, kad viskas gerai, bet apsukos viršija 2 tūkst. ir ilgai nenukrenta, gali būti, kad droselinė sklendė stringa dėl suodžių, arba jos ertmė yra purvina. Tokiu atveju droselinės sklendės pravalymas gali padėti. Dyzelinio automobilio trūkčiojimas važiuojant ar šokinėjančios variklio apsukos yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairūs mechaninės ar elektroninės variklio sistemos gedimai.
Per didelės laisvos variklio apsukos gali reikšti, kad variklis veikia neoptimaliai, naudoja daugiau degalų ir gali lemti padidėjusį dalių dėvėjimą. Automobilio kompiuteris (VVB) reguliuoja variklio apsukas, gaudamas informaciją iš įvairių jutiklių. Degalų tiekimo sistemos, išmetimo sistemos (pvz., EGR, katalizatorius), aušinimo sistemos (pvz., termostato gedimas) gedimai gali sukelti per didelį variklio apsukų skaičių. Dažna priežastis - droselinės sklendės užstrigimas arba netinkamas reguliavimas, dėl ko į variklį patenka per didelis oro srautas.
Diagnostika ir prevencija
Jei susiduriate su traukos problemomis, svarbu atlikti išsamų automobilio diagnostiką. Profesionalūs specialistai gali nustatyti tikslią priežastį ir pasiūlyti tinkamiausius remonto sprendimus.
Rekomenduojamos prevencinės priemonės:
- Laikykitės techninio aptarnavimo tvarkaraščio: Laikykitės gamintojo rekomenduojamo techninio aptarnavimo tvarkaraščio.
- Profesionalus patikrinimas: Net nedideli gedimai gali sukelti rimtesnes problemas, įskaitant per didelius variklio apsukų skaičius.
- Variklio alyvos tikrinimas: Laikykitės gamintojo rekomenduojamo alyvos keitimo intervalo ir naudokite tinkamą alyvos tipą.
- Reguliarus kuro filtro ir vandens-kuro separatoriaus keitimas: Dyzelinės kuro sistemos mazgai yra labai jautrūs mechaninėms dalelėms ir vandeniui.
- Kuro kokybė ir tipas: Atsižvelkite į kuro kokybę ir rinkitės tinkamą kurą pagal aplinkos temperatūrą. Žiemą naudokite žieminį arba arktinį kurą. Taip pat svarbu naudoti kokybiškus kuro priedus.
- Važiavimo įpročiai: Trumpos kelionės yra viena didžiausių grėsmių šiuolaikiniams varikliams, nes dėl jų DPF filtras gali neužsikrauti, o variklis gali būti nepakankamai sutepamas. Rekomenduojama bent du kartus per mėnesį nuvažiuoti ilgesnį atstumą greitkeliu. Važiavimas žemomis apsukomis ir stipriai spaudžiant droselį kenkia varikliui ir gali sukelti vibraciją bei priešlaikinį susidėvėjimą.
Svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį, valyti droselinę sklendę, tikrinti oro filtrą ir baterijos jungtis. Kompiuterinė diagnostika yra būtina tiksliam gedimų nustatymui.