Taurė vyno vairuojant: pasekmės ir rizika

Dažnas klausimas: ar saugu išgerti taurę vyno prieš vairuojant? Atsakymas nėra paprastas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kūno svoris, lytis, medžiagų apykaita ir laikas. Vienoje 150 ml taurėje 12 % stiprumo vyno yra apie 18 g gryno alkoholio. Vidutiniškai organizmas per valandą pašalina 0,1-0,15 promilės alkoholio. Tikslus laikas priklauso nuo individualios medžiagų apykaitos, suvartojamo maisto, amžiaus ir sveikatos būklės. Tai atitinka maždaug vieną standartinį gėrimą.

Alkoholio poveikis vairavimo gebėjimams

Alkoholis veikia smegenis - trikdo suvokimą, silpnina koncentraciją ir prailgina vairuotojo reakcijos laiką. Net nedidelis apsvaigimas gali sutrukdyti įvertinti atstumą ir greitį, o tai gali sukelti eismo įvykį, kurio pasekmės gali būti ypač skaudžios.

Medžiagų apykaitos ypatumai

Gydytoja G. teigia, kad jei geriant buvo gausiai užkandama, ypač riebiu maistu, alkoholis iš skrandžio į kraują patenka lėčiau, atitinkamai ir skaidomas jis bus ilgiau. Geriant tuščiu skrandžiu, apsvaigimo fazė ateina greičiau, bet greičiau ir išsiblaivoma. Jei su alkoholiniais gėrimais papildomai vartojama daug vandens, kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja, nors vanduo skaidymo greičiui poveikio nedaro. Daugumos moterų fermentinė sistema silpniau skaido alkoholį, lyginant su vyrais.

Vairavimas kitą rytą po alkoholio vartojimo

Viena iš dažniausių teisinių klaidų - vairavimas kitą rytą po alkoholio vartojimo. „Jei vakarėlis buvo rimtas, bet žmogus nori ryte sėsti prie vairo, reikėtų atkreipti dėmesį, kada buvo baigta gerti paskutinė taurė, ir protingai įvertinti gebėjimą vairuoti - susikaupti, staigiai reaguoti, priimti sprendimus, nes ne tik alkoholis trikdo vairavimo įgūdžius, bet ir nuovargis“, - priminė G. Žurnalo „Auto Bild“ redaktoriui Berndui Volkeriui 21 valandą nustatytas 0,8 promilės girtumas - remiantis aritmetiniais skaičiavimais, anksčiausiai blaivas jis būtų 5 valandą ryto. Tie, kurie iki aštuntos valandos vakaro vieną po kito iškart išgeria tris karšto vyno stiklus, paprastai rytdienos rytą vėl gali vairuoti. Tačiau tas, kuris vidurnaktį eina miegoti turėdamas 1,6 promilės, aštuntą valandą ryto atsibunda vis dar turėdamas 0,9 promilės.

Teisinės pasekmės ir leistinos normos

Lietuvoje teisės aktų nustatytos šios alkoholio koncentracijos ribos vairuojant:

• 0,0 promilės: Neturintiems 2 metų vairavimo patirties, taip pat vairuojant keleivinį arba sunkųjį transportą.
• iki 0,4 promilės: Vairuojant lengvąjį automobilį arba motociklą ir turint ne trumpesnę kaip 2 metų vairavimo patirtį.

Jau nuo 0,4 promilės vairuotojui gresia 1000-1500 litų bauda (beveik 290-434 eurai) ir teisės vairuoti atėmimas 12-18 mėnesių. Teisių atėmimas už lengvą girtumą Lietuvoje taikomas tada, kai vairuotojas nustatomas turintis nuo 0,41 prom. iki 1,5 promilės alkoholio kraujyje, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas sukėlė eismo įvykį, ar buvo sustabdytas profilaktinio patikrinimo metu. Toks pažeidimas laikomas administraciniu nusižengimu, tačiau pasekmės vairuotojams gali būti labai rimtos - dažniausiai skiriama bauda, teisės vairuoti atėmimas ir galimos papildomos priemonės, tokios kaip alkoblokas.

Siūloma nulinė promilių riba

Lietuvoje siūloma įvesti nulio promilių alkoholio koncentracijos organizme ribą vairuotojams. Tokią įstatymo pataisą pasiūlė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Policija laikosi nuomonės, kad alkoholis ir transporto priemonės vairavimas yra nesuderinami dalykai. „Manau, nulis promilių sėdant prie automobilio vairo tikrai prisidėtų prie to“, - teigia V.

Kodėl žmonės vairuoja išgėrę?

Psichiatrai ir priklausomybių specialistai sako, kad dažniau išgėrę vairuoja tie žmonės, kurie yra arba lengvabūdiški, arba jau turi problemų dėl alkoholio. Lengvabūdiškiems žmonėms tiesiog trūksta sveiko proto: jie vartoja alkoholį, pavyzdžiui, vyną pietų metu, o paskui vairuoja įsitikinę, kad yra blaivūs, nes išgėrė tik vieną taurę. Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė teigia, kad sprendimas vairuoti išgėrus priimamas neapgalvotai ir neatsakingai, manant, kad „nieko blogo neatsitiks - tik vienas stikliukas ar vienas alaus bokalas“. Tai - labai netoliaregiška, o kai kuriems žmonėms, deja, tai gali būti ir dar vienas žingsnelis pakeliui į priklausomybę.

Priklausomybės problema

Medikė atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas vairuoti apsvaigus gali būti susijęs su situacijos kontrolės praradimu. „Sėsti prie vairo išgėrus alkoholio - rimtas signalas, kad jau nebekontroliuojamas elgesys, t. y. žmogus geria per daug ir per dažnai, o dabar dar ir nebekontroliuoja, kada jis gali, o kada negali vartoti alkoholį. t.y. vystantis priklausomybei nuo alkoholio, pirmiausia prarandama suvartojamo alkoholio kiekio ir dažnumo kontrolė, o vėliau prarandama ir situacijos kontrolė“ - sako Rūta Kažimėkienė. Žmonės, kurie turi rimtų problemų dėl alkoholio, neretai jį po truputį gurkšnoja visą dieną. Jie negali nustoti gerti, nes tai susiję su labai nemaloniais simptomais, abstinencijos sindromu. Taigi tokie žmonės kelias dienas iš eilės gali būti lengvai apsvaigę, ir jei jiems reikia važiuoti, tai ir sėda prie vairo.

Perdėtas optimizmas ir rizikos vertinimas

Tyrimai rodo, kad žmonės vertina kiekvieno pasirinkimo naudą ir galimus nuostolius, o jų požiūris į riziką keičiasi priklausomai nuo to, ar pasirinkimas yra labiau naudingas ar nuostolingas. Tačiau problema yra perdėtas optimizmas, t. y. žmonės nepakankamai įvertina tiek nuostolių tikimybę, tiek galimą jų dydį. Daugelis sėdančių apsvaigus prie vairo yra įsitikinę, kad jie kontroliuoja situaciją, todėl kontroliuoja riziką. Pavyzdžiui, gali teigti: „esu labai geras vairuotojas ir išgėręs šiek tiek alkoholio vairuoju geriau nei daugelis blaivių vairuotojų“.

Daug vairuotojų klaidingai mano, kad imasi veiksmingų prevencinių priemonių: „važiuosiu lėtai, atsargiai ir nieko neatsitiks“, “vairuosiu naktį, kai kelyje nėra jokio eismo“. Pasekmės gali būti sunkios, tačiau vairuotojai yra įsitikinę, kad jų nepatirs, nesukels eismo įvykio, nepateks į kitų sukeltą avariją, nebus sustabdyti policijos. Sprendimo vairuoti išgėrus priėmimui įtakos turi ir menkas informuotumas apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui.

Kaip atpažinti neblaivų vairuotoją ir kaip elgtis?

Kauno kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius atsako, kokie ženklai rodo, kad automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas ir kaip turėtų reaguoti jį pastebėję aplinkiniai.

Neblaivų vairuotoją išduodantys ženklai:

1. Neįprastas elgesys prieš užvedant automobilį. „Jeigu aplinkiniai dėmesingi, nesunku pastebėti neblaivų vairuotoją. Pasitaiko, kad jis į automobilį bando įsėsti svirduliuodamas. Automobilio salone jis irgi elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, negali sklandžiai užvesti automobilio“, - teigia V. Lukošius.
2. Nevienodas važiavimo greitis. Pašnekovo teigimu, apsvaigusio žmogaus vairuojama transporto priemonė juda nekoordinuotai: automobilis trūkčioja, tai sulėtėja, tai pagreitėja, yra mėtomas į šonus.
3. Pavojingi manevrai. Neblaivus asmuo negeba užtikrinti eismo saugumo, adekvačiai vertinti situacijos. „Jis yra neprognozuojamas. Gali staiga sustabdyti automobilį kelyje, nesilaiko saugaus greičio ir atstumo, nejungia posūkio signalo arba rodo jį ne pagal taisykles“, - vardija pareigūnas.

Ką daryti, pastebėjus neblaivų vairuotoją?

V. Lukošius sako, kad užkirsti kelią neblaiviam vairavimui galima iš anksto. „Jeigu matome, kad žmogus svirduliuoja, elgiasi įtartinai, neleiskime jam sėsti į automobilį. Jei tik yra galimybė, reikėtų atkalbėti nuo vairavimo, paimti raktelius ir susisiekti su artimaisiais arba pagalbos tarnybomis“. Tuo tarpu pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą.

„Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo, ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia pareigūnas. Kauno kelių policijos atstovo teigimu, kelyje svarbu išlikti bendruomeniškais. „Pamačius neblaivų vairuotoją, nenumokime ranka, sakydami, kad turime skubesnių reikalų. Juk užkirsti kelią nusikaltimui yra kiekvieno pilietinė pareiga.“

Naujausi tyrimai apie alkoholio žalą sveikatai

Naujausias tyrimas, publikuotas žurnale „The Lancet“, viename seniausių ir autoritetingiausių medicinos žurnalų, rodo, kad net taurė ar taurelė išgerta vakarieniaujant jau yra žalinga. Jame skelbiama, ką sako ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad alkoholis priskiriamas prie pirmos grupės vėžį sukeliančių medžiagų. Ir priskiriamas toms pačioms grupėms, kaip ir radiacija, tabakas bei asbestas.

Tyrimas rodo, kad net maži alkoholio kiekiai, pavyzdžiui, per savaitę išgeriant mažiau kaip 1,5 litro vyno arba 3,5 litro alaus, arba iki 0,5 litro stipraus gėrimo, sukelia daugiau nei pusę tam tikrų vėžinių susirgimų. Kuo žmogus mažiau vartoja alkoholio, tuo mažesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Ir, atvirkščiai, - kuo dažniau piktnaudžiaujama svaigalais, tuo tikimybė susirgti vėžiu didesnė. Šis pakankamai naujas atradimas žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, turėtų būti rimtas signalas.

Išvados ir rekomendacijos

Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio niekada nėra ir nebus saugus (net ir važiuojant nedidelį atstumą ar užmiesčio keliu). Geras vairuotojas neturi susitaikyti su rizika, kuri kyla, kai pavartojęs alkoholio sėda už vairo. Geras vairuotojas visada stengiasi mažinti, o ne didinti riziką. Daug ką lemia ir gebėjimas pasakyti „ne“. Kai sakome „ne", nubrėžiame aiškią ribą tarp savęs ir išorinio pasaulio.

Rūta Kažimėkienė pabrėžia: „Jei kas nors apsvaigęs nuo alkoholio bando sėsti prie vairo mūsų akivaizdoje, turėtume iš jo atimti automobilio raktelius. Tai yra mūsų pareiga, nes kitaip patys tapsime atsakingi už nelaimes, kurias neblaivus vairuotojas gali sukelti kitiems žmonėms“.

tags: #taure #vyno #vairuojant