Tarnybinių automobilių ridos apribojimai ir ridos klastojimo problemos Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami tarnybinių automobilių ridos apribojimai ir su tuo susiję teisės aktai, reglamentuojantys jų naudojimą. Taip pat gilinamasi į naudotų automobilių ridos klastojimo problemą Lietuvoje, jos mastą, pasekmes pirkėjams ir ekonomikai, bei aptariami naujausi teisiniai pokyčiai, skirti kovai su šia nesąžininga praktika.

Tarnybinio lengvojo automobilio naudojimo taisyklės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 1, 2, 3, 4, 4.1, 4.2 punktais, visuotiniai dalininkų susirinkimai tvirtina vadovaujančių darbuotojų, turinčių teisę naudotis tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, pareigybių sąrašus ir Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo taisykles. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Ridos klastojimo mastas ir pasekmės

Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujai tvarkai, kasdien į techninės apžiūros stotis atvyksta apie 80 automobilių su atsukta rida. „Rida sumažėja nuo 400 tūkst. iki 250 tūkst. - toks 150 tūkst. skirtumas laikomas normaliu.“ Atsukus ridą, žmonės gali permokėti net iki penktadalio automobilio kainos. „Atsukimą vertinu labai blogai ir neigiamai. „Atsukta rida galioja tik jei atsukta Lietuvoje.“

Vieno autoserviso vadovas demonstruoja „BMW“ duomenis, kuriuose odometras rodo 213 tūkst. kilometrų. „Vienur rodo 312, kitur - 311, dar kitur - 282. Tai rodo variklio, ABS bloko, greičių dėžės duomenys. Visi nesutampa.“ Tai yra dokumentų klastojimas, to daryti absoliučiai negalima. Nėra tokių procedūrų, kur fiksuoti, iš kur atsukta, dėl ko atsukta; tokie dalykai neegzistuoja. Ne vienas gamintojas patvirtino, kad gali pakoreguoti ridą ir perkelti ją į prietaisų skydelį, tačiau esminė sąlyga - skydelis turi būti naujas ir nenaudotas. Naujo prietaisų skydelio kaina gali siekti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

Ekonominiai nuostoliai dėl ridos klastojimo

Pirkdami transporto priemonę su pakoreguotais odometro rodmenimis, vairuotojai ne tik permoka už automobilį, bet vėliau gali išleisti nemažai pinigų remontui. Ridos klastojimas kainuoja ne tik pirkėjams, bet ir atneša didelių nuostolių visai ekonomikai. 2018 m. Europos Parlamento išleistoje ataskaitoje skelbiama, jog ridos klastojimo sukelti nuostoliai ES gali siekti nuo 1,31 mlrd. iki 8,77 mlrd. Eur per metus. „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad nuostoliai, kuriuos Lietuvos ekonomika patiria dėl ridos klastojimo, siekia 46,2 mln. eurų per metus.

Už transporto priemonę su pakoreguotu odometru pirkėjai Lietuvoje vidutiniškai permoka 22,4 proc. Tai daugiau nei penktadalis automobilio vertės. Tokiu būdu 10 tūkst. eurų vertės automobilis su suklastota rida gali būti vertas tik 8 tūkst. eurų. Vadinasi, pirkėjas permoka daugiau nei 2 tūkst. eurų. Kuo perkamo automobilio kaina didesnė, tuo didesni bus pirkėjo nuostoliai. Prabangių automobilių pirkėjai gali to nežinodami sukčiams permokėti dešimtis tūkstančių eurų.

Ridos korekcija kainuoja iki kelių šimtų eurų, o automobilio kainą gali padidinti net ir keliais tūkstančiais. Rinkoje dėl atsuktos ridos automobilis paprastai pabrangsta 15-20 procentų. Paskaičiuota, kad, atsukus benzininio automobilio ridą 10 tūkst. km, jo kaina vidutiniškai padidėja 880 Eur. Vidutinis fiksuojamas atsukimas yra 72 tūkst. km. Taigi, pirkdamas benzinu varomą automobilį, statistinis pirkėjas nesąžiningam pardavėjui permoka 6336 Eur. „Dyzelių“ statistika įspūdingesnė: 10 tūkst. km suklastota rida vidutiniškai pabrangina automobilį 1050 Eur. Taigi sukčių auka vidutiniškai permoka net 7560 Eur.

Populiariausios klastojamos ir taksi automobilių markės

Surinktais „carVertical“ duomenimis, 2022 m. dažniausiai buvo klastojama šių markių automobilių rida:

• Audi A8
• Ford Mustang
• Volkswagen Touareg
• Audi A7
• 7 serijos BMW
• Volkswagen Transporter
• BMW X6
• BMW X5
• Audi A6
• Ford Fusion

Be to, įvardijamos ir automobilių markės, kurios neretai naudojamos kaip taksi. Taksi automobiliai gali būti nuvažiavę šimtus tūkstančių kilometrų, todėl nemažai svarbių dalių gali būti susidėvėjusios. Net jei automobilis buvo gerai prižiūrimas, didelė rida vis tiek yra rizikos faktorius perkant naudotą transporto priemonę.

Populiariausios taksi automobilių markės:

• Mercedes Benz - 28,99 proc.
• Volkswagen - 14,41 proc.
• Škoda - 12,32 proc.
• Volvo - 10,87 proc.
• BMW - 5,81 proc.

Populiariausi taksi modeliai:

• Mercedes-Benz E-Class - 17,9 proc.
• Škoda Superb - 7,7 proc.
• Volkswagen Passat - 6,1 proc.
• BMW 5-series - 5 proc.
• Volvo V70 - 4,7 proc.
• Škoda Octavia - 4,1 proc.
• Mercedes-Benz V-Class - 3,5 proc.
• Mercedes-Benz C-Class - 2,8 proc.
• Audi A6 - 2,1 proc.
• Volvo V90 - 2,1 proc.

Nauji teisės aktų pakeitimai ir pereinamasis laikotarpis

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai pranešė, kad atnaujinamuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose bus pateikiamas odometro rodmenų aprašymas ir įvedamas naujas punktas, kurio iki šiol nebuvo. Anksčiau teisės akte nebuvo aiškiai nusakoma, kada ridos sumažėjimas yra laikytinas dideliu trūkumu ir kaip įrodyti, kad rida sumažėjo ne dėl piktnaudžiavimo. Nuo šiol teisės akte bus pridedamas atskiras punktas, kuris, pasak LTSA, leis vieningai suvokti neigiamos ridos reikšmę tiek automobilių savininkams, tiek ir techninės apžiūros kontrolieriams.

Numatytame punkte sakoma: „Odometro rodomi skaitmenys techninės apžiūros metu negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodomus skaitmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to odometro rodomi skaitmenys prasidėjo nuo nulio arba odometras turėjo būti pakeistas, pavyzdžiui, dėl gedimo (pateikiama techninę priežiūrą ar remontą atliekančio subjekto išduotas darbų atlikimo aktas, įrodantis atliktą odometro keitimą).“

Pereinamasis laikotarpis ir pasekmės

LTSA patarėjas Simonas Mažionis patvirtino, kad nuo šių metų liepos 8 d. įsigalios tam tikri pakeitimai, kurie tiesiogiai įpareigos asmenis neklastoti transporto priemonės ridos. Nors teisės aktuose tai pripažįstama ne tik neleistinu veiksmu, bet ir nusikaltimu, kuris užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę, bet juose buvo spragų. Senojoje versijoje trūko tikslumo ir paaiškinimų, kokiais atvejais ridos sumažėjimas nėra laikytinas dideliu trūkumu; kaip įrodyti, kad rida nėra atsukta iš piktavališkų paskatų ir kaip visiems vienodai suprasti neigiamą ridą. Tą kartą numatyta, kad yra įvedamas naujas punktas, kuris nurodo, kada odometro duomenys gali būti mažesni nei praėjusią techninę apžiūrą. Galimos dvi išimtys: pasiekta maksimali rodytina rida arba įranga turėjo būti pakeista dėl gedimo.

Artėjant pokyčio įsigaliojimui, LTSA praneša, kad automobiliai, kuriems techninės apžiūros metu bus užfiksuota sumažėjusi rida, dar du metus eisme dalyvauti galės, nes tai nebus vertinama dideliu trūkumu. Nuo šių metų liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuotas nepagrįstas ridos sumažėjimas, lyginant su praėjusia technine apžiūra, bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams, t. y. nuo 2025 m. liepos 7 d., tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas. Tad su automobiliu važiuoti negalėsite, mat techninių apžiūrų centrai jums paprasčiausiai neišduos reikiamos pažymos, leidžiančios su transporto priemone dalyvauti eisme.

Šis sprendimas priimtas po ilgų diskusijų. „Intensyvių diskusijų su socialiniais partneriais metu ieškojome sprendimų. Atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus bei problemos mastą, negalėjome ignoruoti ir realių gyvenimiškų situacijų“, - sako LTSA Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis. Priimti tokį sprendimą paskatino teisinis aspektas ir praktinės priežastys, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, todėl, įstatymo pataisos iniciatorių manymu, šis pereinamasis laikotarpis yra racionaliausias sprendimas.

LTSA atstovas teigia, kad dviejų metų pereinamasis laikotarpis bus skirtas šios problemos sprendimui, ieškoma jos priežasčių. „Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į šių atvejų priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija“, - tikina S. Mažionis.

Ridos klastojimo mažėjimas ir iššūkiai

Techninių apžiūrų (TA) centrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo techninės apžiūros stotyse fiksuojamų sumažėjusios ridos atvejų: 2022 m. jų buvo 6700, 2023 m. - 3650, 2024 m. - 2480, per pirmąjį 2025 m. pusmetį - 749. Pasak Renaldo Gabarto, „Transekstos“ atstovo, Lietuvoje registruotų ir ilgesnę eksploatacijos istoriją turinčių automobilių su piktybiškai pakoreguota arba suklastota rida mažėja.

„Kaip jau ne kartą akcentavome - dažniausiai ridos klastojimas įvyksta įvežant transporto priemonę iš vienos šalies į kitą. Kadangi ES šalys kol kas nesidalija duomenimis apie ankstesnius ridos įrašus, kurie buvo užfiksuoti autoservisuose, techninio aptarnavimo ar techninės apžiūros stotyse, nesąžiningiems pardavėjams labai paprasta nuslėpti suktybę: jie odometro rodmenis pakeičia į „patrauklius“ ir atvažiavę į Lietuvos TA įmones tuos duomenis legalizuoja“, - 15min paaiškino R. Gabartas.

Šis ribų karpymo stabdymas veiks tik Lietuvoje jau registruotiems ir naudotiems automobiliams. Jeigu automobilį šalyje registruosite pirmą kartą, nebus aišku, ar įsigyto automobilio rida yra reali. Kaip anksčiau informavo S. Mažionis, iš užsienio įvežamų automobilių tai nepaveiks, nes Europos Sąjungoje nėra keičiamasi ridos duomenimis.

Teisinė atsakomybė ir vartotojų teisės

Policijos atstovai sako, kad tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, palyginus su kitomis veikomis, pasitaiko labai retai. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. Policijos įstaigose buvo užregistruotos 7 LR BK 306-2 str. nurodytos nusikalstamos veikos. Per tą patį laikotarpį ištirtos 4 tokios veikos. (2021 m. registruotos 5, ištirtos 4) Asmenims, klastojantiems ridą, dar kartą primenama, kad už tokią neteisėtą veiką gresia bauda arba areštas, laisvės atėmimas net iki 2 metų.

„Policijos pareigūnai nuolat stebi virtualią erdvę. Vis tik dėl itin didelės internetinio turinio apimties ir ribotų resursų peržiūrėti visos internete skelbiamos informacijos policija neturi galimybių, dėl to pastebėjus internete siūlomas draudžiamas ar net nusikalstamas paslaugas raginame apie tai pranešti policijai per elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt“, - teigė policijos atstovai.

Vartotojų teisės ir problemų sprendimas

Automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad vairuotojams jokiu būdu neturėtų būti ribojama teisė naudotis savo transporto priemone, jeigu jos rida yra suklastota. Pasak jo, tai iš esmės yra pačių pirkėjų atsakomybė, tad svarių argumentų, kodėl vairuotojams turėtų būti uždrausta dalyvauti eisme, nėra.

Jeigu yra norima išspręsti ridos klastojimo problemą Lietuvoje, tam kur kas didesnį dėmesį turėtų skirti teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, policija. „Aš sakyčiau, kad teisėsaugos institucijos turėtų sukurti precedentą, pagal kurį taptų aišku, kada žmonės, kurie klastoja ridą, yra iš tiesų baudžiami. Kol toks precedentas neegzistuoja, tol rida bus klastojama ir toliau“, - pastebėjo M. Buzelis.

Pasak pašnekovo, būtina imtis atskirų priemonių, jog kiekvienas pirkėjas jaustųsi užtikrintas, kad jo įsigytas automobilis yra ne tik techniškai tvarkingas, bet taip pat buvo pateikiami teisingi odometro rodmenys. Tačiau dabar taip nėra, šiam dalykui teisėsauga to nelaiko prioritetu. Tad galiausiai nutinka taip, kad ES lygmeniu labiau saugojami pirkėjo duomenys, negu pirkėjo teisė žinoti. „Labai paradoksalu, nes nuo ko gi dabar reikėtų saugoti pirkėją? Pavyzdžiui, Vokietija labai vengia keistis duomenimis, o sužinoti automobilio ridą šioje valstybėje yra labai sunku. Tačiau nuo ko yra saugoma ta rida, niekas nežino, sunku pasakyti“, - kalbėjo pašnekovas.

Teisinis vakuuminis ridos klastojimo klausimu ir naujas reguliavimas

Ilgą laiką Lietuvos teisminėje praktikoje vyravo nuostata, kad automobilio ridos atsukimas savaime nelaikytinas esminiu daikto trūkumu, kuris suteiktų pagrindą atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. 4 p) pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tada, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kitaip tariant, kai daikto kokybė turi esminių trūkumų, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal paskirtį.

Praktikoje šis teisinis reguliavimas lėmė tai, jog pirkėjai, net ir įrodę, kad automobilio rida yra atsukta (suklastota), negalėjo atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi vien ridos suklastojimo faktas dar nereiškė to, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Taigi, pirkėjai turėjo tenkintis kitu teisių gynimo būdu, kuris numatytas CK 6.334 str. 1 d. 2 p., t. y. kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

LTSA sprendimo pagrindu pačiame teisės akte buvo įtvirtinta tai, jog ridos atsukimas (klastojimas) yra prilyginamas esminiam transporto priemonės trūkumui. Tai reiškia, jog įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui pirkėjai nebeturės įrodinėti, kad ridos klastojimas yra esminis transporto priemonės trūkumas. Tokio trūkumo esmingumas jau įtvirtintas teisės aktu. Praktine prasme tai reiškia tą, jog nuo šiol asmenys, kurie nusipirko automobilį su atsukta (suklastota) rida, galės naudotis ir nauju teisės gynimo būdu, t. y. atsisakyti sutarties dėl esminio automobilio trūkumo - atsuktos (suklastotos) ridos. Itin svarbu pabrėžti ir tai, jog pirkėjui prašant apginti pažeistas teises atsisakant pirkimo-pardavimo sutarties, teisine prasme visiškai nėra svarbu, ar pardavėjas žinojo, jog šio parduodamas automobilis yra su atsukta (suklastota) rida, ar ne. Tikėtina, jog naujasis reguliavimas reikšmingai prisidės prie pirkėjų, kurių teisės buvo pažeistos, gynimo.

Kaip nustatyti ir išvengti ridos klastojimo

Automobilių iš JAV istoriją patikrinti nesunku ir ridos klastojimą nustatyti pakankamai lengva. Tačiau transporto priemonių iš Vokietijos istorijos patikrinti praktiškai neįmanoma, jeigu nėra jokių įrašų apie konkretaus modelio aptarnavimų istoriją. Dabar TA stotyse, ar rida nėra suklastota, nustatoma tik vienu būdu: „Kontrolieriai apie galimą ridos klastojimą gali spręsti vieninteliu būdu - odometro rodmenis lygindami su fiksuotais ankstesnės techninės apžiūros metu. Atlikti išsamesnius tyrimus, naudojant aukščiau minėtus būdus, TA neturi nei įgaliojimų, nei įrankių.“

Veiksmai įsigijus automobilį su suklastota rida

Pasiteiravus pareigūnų, ką daryti tokioje situacijoje, jie siūlo du problemos sprendimo būdus, kurie padės naujam automobilio savininkui nelikti apgautam. Pirmiausia, sužinojus, kad nupirkto automobilio rida yra galimai atsukta, pareigūnai pirmiausia pataria kreiptis į automobilio pardavėją dėl automobilio grąžinimo ar kompensacijos. Kitas būdas - pardavėjui nesutikus geranoriškai bendradarbiauti, reikia kreiptis į policiją ir tuomet pradedamas tyrimas dėl galimo odometro rodmenų klastojimo. Pareigūnų atstovai informuoja, kad kreipiantis į atsakingas instucijas reikės nurodyti šaltinį, kuris nustatė, kad odometras galimai yra atsuktas ir automobilis turi neigiamą ridą. Kaip numatoma Baudžiamajame kodekse, tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Techninės apžiūros tikrintojams nustačius suklastotą transporto priemonės ridą, vairuotojams prireiks pasikeisti odometrą ir nurodyti tikslius duomenis. „Odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas nebus privalomas, o vairuotojai šią detalę galės pasikeisti ir patys, svarbiausia, kad rodoma rida nebūtų mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu“, - sakė S. Mažionis.

Prevencinės priemonės ir patarimai pirkėjams

Naudoto automobilio pirkimas yra neatsiejamas nuo įvairių rizikų, o vienas iš būdų to išvengti - nuodugniai patikrinti automobilį ne tik fiziškai, tačiau ir jo dokumentus, techninių patikrų istoriją. „Reikėtų kritiškai vertinti itin pigius automobilius, kurie, anot pardavėjų, yra ką tik parvaryti iš užsienio, nors tokie modeliai su analogiška rida Vakarų Europos valstybėse yra žymiai brangesni. Tai prieštarauja elementariai logikai. Vokiečiai veltui automobilių neatiduoda. Tad, jeigu transporto priemonė buvo nupirkta labai pigiai, tam turėjo būti objektyvi priežastis“, - sako M. Buzelis.

Taip pat išvengti automobilio su suklastota rida galima ir patikrinus jo duomenis. „Vienas nedaugelio būdų išvengti nusivylimo, įsigyjant nenaują Lietuvoje eksploatuotą mašiną - žinant identifikacinį numerį patikrinti automobilio techninės būklės istoriją bei fiksuotą ridą techninės apžiūros duomenų bazėje TAIS. Ten kiekvieno automobilio rida fiksuojama kas dvejus metus, todėl pastebėjus jos mažėjimą arba nulinį pokytį, galima užduoti atitinkamus klausimus buvusiam šeimininkui ar pardavėjui“, - vieną iš būdų, kaip neapsigauti, mini R. Gabartas.

tags: #tarnybiniu #automobiliu #ridos #limitu