Lietuvos teisės sistemoje baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinė atsakomybė. Nepilnamečiams taikomos specialios nuostatos, kurios skiriasi nuo bendrųjų, siekiant atsižvelgti į jų amžių ir socialinę brandą. Nors bendroji taisyklė numato, kad asmuo tampa pilnamečiu, kai jam sukanka aštuoniolika metų, amžius, nuo kurio asmenys atsako civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka, skiriasi ir nėra siejamas tik su aštuoniolikos metų riba.
Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečiams
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą (toliau - BK), nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 13 straipsnio 2 dalyje. Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų.
Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą teisių ir laisvių apsaugą nuo didžiausią pavojų keliančių poelgių, todėl už pačius pavojingiausius ir labiausiai paplitusius nusikaltimus numatyta atsakomybė net nuo 14 metų. Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė paiso geriausių vaiko interesų principo ir nubrėžia saugią ribą vaikams iki 14 metų amžiaus. Skirtingos amžiaus ribos nepilnamečių baudžiamajai (14 ir 16 metų) ir administracinei atsakomybei (16 metų) yra susijusios ir su psichinės ir (ar) fizinės raidos ypatumais atitinkamuose amžiaus lygmenyse.
Auklėjamojo poveikio priemonės
BK numatytos specialios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos, kurios skiriasi nuo bendrųjų. Tai privalomos valstybės prievartos priemonės, kurios skiriamos įstatymo nustatytu atveju, tačiau jų taikymas neužtraukia teistumo. Nusikaltusiam nepilnamečiui gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu. Jaunesniems nei 14 m. nepilnamečiams (išskirtiniais atvejais ir keturiolikmečiams) įstatymų nustatyta tvarka tam tikram laikotarpiui ar iki sukaks 18 m. gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos jo priežiūros priemonės.
Kai nėra baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pagrindo (būtent dėl to, kad asmuo nėra sulaukęs reikiamo amžiaus), taip pat ir atleidus nuo atsakomybės ar neskyrus nuobaudos, galima skirti auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą, taikyti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą bei jame numatytas priemones.
Pagrindinės auklėjamojo poveikio priemonės:
- Įpareigojimas atlyginti žalą arba pašalinti ją savo darbu: Taikoma, kai nepilnametis turi savarankiškai disponuojamų lėšų (darbo užmokestis, stipendija, palikimas ir pan.). Jis įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
- Nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų skyrimas: Įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
- Atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai: Tai tėvų ar kitų asmenų, kurie rūpinasi vaikais, vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra. Būtina išpildyti dvi sąlygas: 1) tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą; 2) nepilnametis pats turi sutikti ir pasižadėti klausyti bei tinkamai elgtis. Asmenys, kuriems gali būti atiduodamas nepilnametis: jo įtėviai, giminaičiai, globėjai, vaikų globos įstaiga ir kita.
- Elgesio apribojimas: Tai nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą. Gali būti paskirti net ir visi įpareigojimai bei draudimai, kurie išvardinti BK ar kiti reikalingi apribojimai. Teismas juos skiria savo nuožiūra. Elgesio apribojimo trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių.
- Paskyrimas į specialią auklėjimo įstaigą: Tai terminuotas nepilnamečio izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.
Elgesio apribojimo įpareigojimai:
- Būti namuose nustatytu laiku.
- Mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.
- Įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimų (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.).
- Atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka.
- Dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Bausmės nepilnamečiams
Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, ji taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių. Atitinkama bausmė turi būti numatyta BK specialiojoje dalyje, kur numatomos visos nusikalstamos veikos.
Nepilnamečiui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gali būti skirtos tos pačios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nepilnamečiam asmeniui negali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nepilnamečiams skiriamos bausmės turi savų ypatumų, kadangi tiek pati atsakomybė, tiek ir bausmė turi atitikti šių asmenų amžių, socialinę brandą. Dėl šios priežasties įstatyme numatytos ir skiriamos švelnesnės ar trumpesnės trukmės bausmės.
Bausmių rūšys ir ypatumai:
- Viešieji darbai: Įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Šią bausmę teismas gali skirti tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
- Bauda: Pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu t.y. nuo 250 eurų iki 2500 eurų). Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui.
- Laisvės apribojimas: Terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Jei nepilnametis negali vykdyti šios bausmės, jį galima atleisti ir vietoje jos paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.
- Areštas: Trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, kai pilnamečiui asmeniui maksimali arešto trukmė gali būti iki 90 parų.
- Terminuotas laisvės atėmimas: Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui, laikant jį specialiai tam skirtoje įstaigoje. Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams. Gali būti taikoma tik kaip paskutinė priemonė nepilnamečiui įvykdžius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, t.y. kai specialiojoje dalyje numatytas didesnė nei 6 metų laisvės atėmimas. Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką per pusę mažesnė nei numatyta sankcijoje, jei nenumatyta, tuomet - 3 mėnesiai. Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmės maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų. Pavyzdžiui, už nužudymą numatytas nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimas suaugusiems. Nepilnamečiui tai būtų nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų. Taigi, nepilnamečiams BK numatoma švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei bendrosios.
Kada baudžiamoji atsakomybė negali kilti?
Jei asmuo veikos padarymo dieną nebuvo sulaukęs tokio įstatyme numatyto amžiaus (14 ar 16 metų), laikoma, kad jis negalėjo savarankiškai atsakyti už savo veiksmus ir jų teisingai suprasti. Jei tokiam asmeniui būtų taikoma kriminalinio pobūdžio atsakomybė, teigiamos įtakos neturėtų ir bausmė savo tikslų nepasiektų, priešingai, gal net pakenktų darniam asmenybės vystymuisi, socializacijai, kas ateityje galėtų jį pastūmėti tam pačiam įstatymus pažeidžiančiam elgesiui ir tik sukurti daugiau problemų.
Dar viena grupė veikų, dėl kurių nepilnamečiams asmenims baudžiamoji atsakomybė iš principo negalėtų kilti, yra tos, kurių subjektas dėl tam tikrų priežasčių gali būti tik pilnametis. Pavyzdžiui, visi baudžiamieji nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, mobilizacijai, kai kurie nusikaltimai, susiję su transporto eismu ir jo organizavimu, kai kurie nusikaltimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams. Taip pat nebūtų teisinga baudžiamąją atsakomybę taikyti nepilnamečiui, nors ir sulaukusiam atitinkamo amžiaus iki pilnametystės, tuo atveju, jeigu jis buvo kito asmens įtrauktas daryti tą nusikalstamą veiką.
Pavyzdžiui, jei dešimtmetis sukėlė gaisrą, dėl kurio buvo sunaikintas turtas ir nustatyta, kad būtent dėl jo kaltės taip atsitiko, atsakomybė tektų tėvams, nes asmens subjektiškumas priklauso nuo jo amžiaus. Tokiu atveju, jei tikrai būtų įrodyta, kad gaisras įvyko dėl nepilnamečio veiksmų, būtų priimtas atitinkamas teismo sprendimas atlyginti konkrečią žalą. Toks teismo sprendimas būtų imperatyvus ir turėtų būti vykdomas, tokia žala turėtų būti atlyginta tėvų iki to laiko, kai asmuo sulauks pilnametystės arba įgis turto, pats pakankamai užsidirbs žalos atlyginimui.
Administracinė atsakomybė nepilnamečiams
Nepilnamečiams, padariusiems administracinį nusižengimą, gali būti skiriamos visos Administracinių nusižengimų kodekso 23 ir 27 straipsniuose numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdami veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.
Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų - visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams. Administracinė atsakomybė gali grėsti asmeniui, kuriam pažeidimo padarymo dieną suėjo ar jau buvo suėję šešiolika metų.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato tam tikras ypatybes ir išimtis, į kurias turi atsižvelgti bylą nagrinėjantis subjektas, kai pažeidėjas yra asmuo nuo 16 iki 18 metų. Bendras principas: ATP byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, tačiau kai pažeidimas padarytas nepilnamečio, byla nagrinėjama pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.
Administracinės nuobaudos nepilnamečiams:
Nepilnamečiams gali būti skiriama bet kokia administracinė nuobauda, išskyrus administracinį areštą. Tai gali būti:
- Įspėjimas;
- Bauda;
- Daikto, kuris buvo ATP padarymo įrankis, tiesioginis objektas, pajamų, kurios gautos ATP padarymu, konfiskavimas;
- Suteiktos specialiosios teisės atėmimas;
- Nušalinimas nuo darbo (pareigų);
- Kitokios LR įstatymuose numatytos administracinių nuobaudų rūšys.
Įstatymas numato, kad ATP, padarytas nepilnamečio, yra administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės, jų kiekį, santykį ir pažeidimo pobūdį. Jei nustatoma tik lengvinančių aplinkybių, bylą nagrinėjantis subjektas gali paskirti minimalią arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.
Nepilnamečiui skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos įstatyme. Kadangi ATP, padarytas nepilnamečio, yra lengvinanti aplinkybė, tai suponuoja pareigą nesant sunkinančių aplinkybių skirti baudą, kuri jokiu būdu negali būti didesnė už sankcijos vidurkį. Nepilnamečiui skiriamos piniginės baudos dydis neturėtų viršyti pusės baudos vidurkio. Kitais atvejais, esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis turėtų būti nustatomas pagal bendrąsias taisykles, po to gautas skaičius dalinamas pusiau.
Už tam tikrus ATP galimas administracinis sulaikymas iki 5 val. (įstatymai numato išimčių). Tais atvejais, kai sulaikomas nepilnametis, pareigūnui nustatyta pareiga pranešti apie įvykį pažeidėjo tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams).
Nuostolių atlyginimas
Dažnai nepilnametis neturi asmeninio turto ar pajamų. Piniginę baudą privaloma sumokėti per 15 dienų nuo nutarimo dėl ATP įteikimo. Jei nustatytu laiku bauda nesumokama ir nepilnametis neturi asmeninio turto, bauda išieškoma iš jo tėvų ar jiems prilygintų asmenų (pvz., įtėviai, rūpintojai) pagal LR ATPK.
Kai padaroma didesnė žala, šis klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t.y. teismine tvarka. Jei nepilnametis neturi asmeninių pajamų, nuostolių atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal LR CK 6 knygoje nustatytas taisykles. Bendra taisyklė - pažeidėjui neturint savarankiškų pajamų ar turto, už jį atsako tėvai (jiems prilyginti asmenys). Tėvų kaltė tokiu atveju preziumuojama. Tėvai (jiems prilyginti asmenys) neatsako tik tuo atveju, jie įrodo, kad vaiko elgesį nulėmė kitos aplinkybės, o ne jų netinkamas, nepakankamas auklėjimas ar priežiūra. Ši tėvų pareiga ribojama laiko atžvilgiu. Tėvams ar jiems prilygintiems asmenims pareiga padengti atsiradusią žalą išlieka iki pažeidėjo pilnametystės arba iki tol, kol jis įgyja savo turto ar pajamų.
Tam tikrais atvejais už nepilnametį atsako mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros institucijos. Tam tikrais atvejais nepilnamečio nuo 14 iki 16 metų (ypatingais atvejais net iki 14 metų) atlikti veiksmai vertinami kaip ATP, tačiau pažeidimo subjektu pripažįstami nepilnamečio tėvai, įtėviai, rūpintojai. Pavyzdžiui, tai gali būti už: neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo; viešosios rimties trikdymą; ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą.
Civilinė atsakomybė nepilnamečiams
Bet koks teisės pažeidimas užtraukia tam tikrą teisinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės atveju 14-18 m. nepilnamečiui pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus, t. y. atlyginti savo padarytą žalą. Civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą gali būti taikoma bendrais pagrindais. Tik tais atvejais, kai toks asmuo neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai, nebent teisme įrodo, kad žala atsirado ne dėl vaiko kaltės.
Už 14 m. nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucija, kai žala padaroma tokio nepilnamečio, prižiūrimo minėtų institucijų. Jeigu nepilnametis yra prižiūrimas tarkime darželyje, mokykloje arba bet kurioje kitoje įstaigoje, ir jis pridaro žalos, žalą atlygina atsakingas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo, nebent ugdymo įstaiga įrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Pavyzdžiui, dvylikmetis vaikas mokykloje išdaužė langą ar susimušė su kitu bendraklasiu, jį sužalojo: tokiu atveju pareiga atlyginti žalą tenka ugdymo įstaigai, nebent ji įrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės.
Tėvų atsakomybė už vaikų padarytus prasižengimus
Tėvams dažniausiai kyla teisinė atsakomybė už jų vaikų padarytus prasižengimus ir nusikaltimus. Pagal galiojančią bendrą taisyklę nepilnamečiai asmenys iki keturiolikos metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi tėvai arba globėjai, jei, kaip minėta, yra įrodoma vaikų kaltė. Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė.
Kalbant apie galimą ugdymo įstaigos atsakomybę, įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad už nepilnamečio vaiko, iki keturiolikos metų, padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Kitas atvejis - visiška arba dalinė nepilnamečio asmens atsakomybė. Kai asmuo yra vyresnis nei keturiolikos, o absoliučia dauguma atvejų vyresnis negu šešiolikos metų, tačiau dar nesulaukęs aštuoniolikos, galima tiek jo paties visiška, tiek ribota atsakomybė, esant tam tikroms sąlygoms. Žinoma, jeigu toks nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas vėlgi gali tekti tėvams arba rūpintojams už netinkamą nepilnamečio elgesį.
Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, panaudojimą priešingai vaiko interesams, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.
Kartais nepilnamečiais pasinaudojama, pavyzdžiui, jie pasitelkiami vykdant vagystę. Vaikui gali būti pagrasinta ir jis vagia bijodamas grasinimo, o gal vaiko nepriežiūra nulemia tokį jo elgesį ir jis tiesiog veikia kartu su vyresniu asmeniu. Tokiais atvejais 14 m. neturintys vaikai atsakomybėn netraukiami, tačiau vaiku pasinaudojęs tikrasis nusikaltimo vykdytojas turi būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, jam atitinkamai turi tekti pareiga atlyginti žalą.
Nepilnamečių nusikalstamumo statistika ir prevencija
Kasmet Lietuvoje nuteisiama vis mažiau nepilnamečių: 2020 m. - 464, 2019 m. - 508, 2018 m. - 756. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2022 metais buvo nuteisti 486 nepilnamečiai. Palyginimui, 2021 metais tokių asmenų buvo 435, 2020 metais - 464, o 2019 metais net 508. Taigi, paskutinių metų dinamika išlieka daugiau ar mažiau stabili.
Daugiausia (net 36 proc.) bylų yra dėl nepilnamečių įvykdytų vagysčių. Antroje vietoje - viešosios tvarkos pažeidimai, po to rikiuojasi fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nemažai atvejų susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Prie mažėjančios kasmetinės nuteistų nepilnamečių statistikos prisideda tiek šeimose diegiamos vertybės, tiek įvairios teisinio švietimo iniciatyvos. Kiekvienais metais Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias, teismai organizuoja ekskursijas, atvirų durų dienas, nemokamas teisines konsultacijas ir kitus renginius, kurie prisideda prie visuomenės teisinio raštingumo. Dar labiau prie to galėtų prisidėti ir teisės pagrindų ar kitokio pobūdžio dalykų programų atsiradimas mokyklose: taip vaikai jau nuo mažens sužinotų ir suprastų, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas, suvoktų jų reikšmę.
Nepilnamečių dalyvavimas teismo procese
Specifika priklauso nuo vykdomo proceso. Nepilnamečiai apklausiami dalyvaujant specialistui, t. y. psichologui, kuris padeda įvertinti asmens raidą, jo psichologinę būklę. Klausimai apklausos metu užduodami tik per psichologą, o nepilnamečiai apklausiami pritaikytose patalpose, t. y. vaiko apklausos kambariuose. Kaip taisyklė, dažniausiai procese nepilnamečiai apklausiami vieną kartą ir daugiau į teismo procesą nekviečiami. Taip siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo poveikio.
Kai vaikai tampa nusikaltimo liudytojais, tokie asmenys procese apklausiami įprastai vieną kartą atitinkamoje aplinkoje, t. y. vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui, atsižvelgiant į jo socialinę brandą. Vėliau asmuo į procesą nekviečiamas, atliekamas specialių apsaugos poreikių vertinimas.
Pirmą kartą nusikaltęs nepilnametis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė, atlygino arba pašalino žalą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ateityje ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai gan dažnas proceso sprendimas tokios rūšies bylose, apsiribojama vien auklėjamojo pobūdžio priemonių taikymu.
Baudžiamoji atsakomybė, taip pat ir kriminalinio bei administracinio pobūdžio atsakomybė yra orientuota atsižvelgiant į asmens, nepilnamečio socialinę brandą. Tad tokiu valstybės poveikiu siekiama pataisyti nepilnamečio elgesį ir nukreipti jį tinkama linkme. Norima, jog jis suprastų savo veiksmus, jų pasekmes, kylančią atsakomybę ir ateityje priimtų atitinkamus sprendimus, t. y. savo elgesį koreguotų tinkama linkme ir tokio elgesio apraiškos ateityje būtų užkardytos.