Bitininkystė ir medunešių bičių laikymas Europoje gyvuoja jau kelis tūkstantmečius. Lietuvoje 2011 m. užregistruoti 4565 bitininkai, iš kurių bitininkai mėgėjai sudaro 96,9 proc., o profesionalai - 3,1 proc. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad iš 100 javų rūšių, kurių 90 proc. yra apdulkinamos vabzdžių, bitės vaidina lemiamą vaidmenį. Be pagrindinės savo kaip apdulkintojų funkcijos, užtikrinančios biologinę įvairovę, bitės kasmet atneša šimtus milijardų eurų pelno žmonijai.
Bičių sveikatos apsauga ir reglamentavimas
Siekiant užtikrinti bičių sveikatingumą Europos Sąjungoje (ES), taikomi griežti gyvūnų sveikatos reikalavimai. Instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius pabrėžia, kad visi bičių laikytojai turėtų būti gerai susipažinę su teisės aktais, reglamentuojančiais bičių saugą, laikymą ir transportavimą. Ypač svarbus vaidmuo skiriamas naminių bičių populiacijai (Apis mellifera) tiek kalbant apie apdulkinimą, tiek apie medaus ir kitų bitininkystės produktų gamybą.
Specialistė A. Pereckienė nurodo, kad mažasis avilių vabalas (Aethina tumida) ir Tropilaelaps erkė yra nebūdingi parazitai ES šalims. Apie šias ligas pranešti privaloma, kad įvykus protrūkiui valstybės narės galėtų nedelsdamos imtis priemonių. Mažasis avilių vabalas gali plisti bičių transportavimo, prekybos vaisiais ar augalais su žeme metu. Siekiant išvengti egzotinių ligų įvežimo, iš trečiųjų šalių leidžiama importuoti tik bičių motinėles ir kamanių šeimas iš biologiškai saugių patalpų.
Bičių nykimo priežastys ir grėsmės
Šiuo metu pasaulyje pranešama apie padidėjusį bičių mirtingumą. Šiaurės Amerikoje nuo 2005 metų stebimas bičių kolonijų sumažėjimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Amerikos mokslininkai šį reiškinį vadina netikėtu kolonijų išnykimo sindromu (angl. Colony Collapse disorder, CCD).
Pagrindiniai faktoriai, įtakojantys bičių skaičiaus mažėjimą:
- Aplinkos pokyčiai: intensyvi žemdirbystė, apleistos žemės ir tradicinių ūkininkavimo metodų nykimas.
- Ligos ir parazitai: erkės (A. woodi, V. destructor, Tropilaelaps spp.), parazitiniai vabzdžiai, grybai (kalkiniai ir akmeniniai perai), nozemos, bakterijos bei virusai.
- Plėšrūnai: paukščiai (zylės, geniai, bitininkai), žinduoliai (lokiai, barsukai) ir kiti vabzdžiai (pvz., Vespa velutina vapsvos).
- Žmogiškasis faktorius: laikant didelį kiekį bičių šeimų vienoje vietoje, sudaromos palankios sąlygos ligų plitimui.
- Pesticidų naudojimas: Europos maisto saugos tarnybos (EMST) tyrimai rodo, kad augalų apsaugos priemonių (AAP) likučių aptinkama žiedadulkėse ir nektare po pasėlių purškimo.
Moksliniai tyrimai ir stebėsena Lietuvoje
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) 2011-2013 m. dalyvavo programoje „Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui“. Pagrindinės tyrimų kryptys Lietuvoje apėmė:
| Tyrimo sritis | Tikslas |
|---|---|
| Medaus tarša | Nustatyti antimikrobinių medžiagų ir pesticidų liekanas bei genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių paplitimą. |
| Virusinės ligos | Atlikti lėtinio, ūmaus paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusų geografinę analizę. |
| Parazitinės ligos | Vykdyti tęstinius amerikinio ir europinio puvinių, nozemozės bei varozės stebėjimus. |
Nors daug dėmesio skiriama bičių nykimo priežastims nustatyti, moksliniams tyrimams iki šiol nepavyksta tiksliai įvardinti vienos pagrindinės padidėjusio mirtingumo priežasties. Siekiant išsaugoti bičių kolonijas, Europos žemės ūkiui siūlomos įvairios priemonės, pavyzdžiui, namines bites pritraukiančių augalų naudojimas biologinei įvairovei puoselėti.