Baudos už karantino pažeidimus: nuo įspėjimų iki didelių sumų
Karantino laikotarpiu policija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aktyviai fiksavo pažeidimus ir skyrė baudas. Vien tik policija išrašė virš trijų tūkstančių baudų asmenims, pažeidusiems karantino taisykles.
Minimalios ir maksimalios baudos
Minimali bauda už karantino pažeidimus fiziniams asmenims buvo 500 eurų. Tačiau sumokant ją per pirmąsias dvi savaites nuo skyrimo, sumažėdavo perpus - iki 250 eurų. Tie, kurie nesumokėjo baudos per nustatytą terminą, susidūrė su didesnėmis sankcijomis - bauda nuo 500 iki 1500 eurų.
Sumokėtų baudų statistika ir išieškojimas
Iki šiol baudas susimokėjo tik trečdalis nubaustųjų, tai yra daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų pasinaudojo galimybe sumokėti pusę minimalios baudos. Kitiems, kurie delsė, gresia dvigubai didesnės sumos. Karantino taisykles laužę šalies gyventojai biudžetą jau papildė šimto tūkstančių eurų suma.
Pats tuometinis premjeras Saulius Skvernelis užtikrino, kad karantino taisyklių laužytojams nuo baudų išsisukti niekaip nepavyks: „Kas gavo nurodymą, gavo nurodymą greičiau kažkaip sumokėti, jeigu ne, tai yra terminai. Vis tiek išieškos. Jeigu jau paskirta, tai valstybė išsieškos tas baudas.“
Dažniausi pažeidimai ir prevencija
Policijos atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad neklaužados pirmiausia būdavo tramdomi žodiniais įspėjimais, o baudžiami tik piktybiškai nusiteikę piliečiai. „Įspėtų žmonių tikrai yra dešimčia kartų daugiau. O protokolai buvo rašomi tokiems piktybiniams pažeidėjams. Arba daro iš karto kelis pažeidimus, arba tie, kurie nevykdo teisėtų reikalavimų.“
Populiariausios nusižengimų kategorijos buvo:
- Izoliacijos nesilaikymas
- Apsaugos kaukių nedėvėjimas
- Būriavimasis didelėmis grupėmis
Kalbinti vilniečiai pritarė baudoms, teigdami, kad pažeidėjai už karantino taisyklių laužymą gavo, ko nusipelnę. „Jeigu tu pažeidei taisykles, tu privalai. O tuo labiau, tu taisykles tokias pažeidei, kurių pažeidimas liečia tavo artimuosius. Tai čia yra didžiausias nusikaltimas.“
Baudos verslams
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras už karantino taisyklių laužymą surašė apie 100 administracinių protokolų verslams bei juridiniams asmenims. Tarp jų - prekybos įmonės, grožio paslaugas teikiančios įmonės ir kiti komercinę ūkinę veiklą vykdantys subjektai.
Daugiausia karantino sąlygas pažeidinėjusių įmonių užfiksuota didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Dažniausi pažeidimai buvo identiški:
- Paslaugos teikiamos nedėvint reikalaujamų asmens apsaugos priemonių
- Neišlaikyti atstumai
- Trūksta informacijos dėl rizikos amžiaus grupių asmenų lankymo
- Nematuojama darbuotojų kūno temperatūra jiems atvykus į darbą
Nuo balandžio 3-ios dienos baudos už karantino taisyklių nesilaikymą verslams svyravo nuo 1500 iki 6 tūkstančių eurų.
Sauliaus Skvernelio įtarimai korupcija: politinės neliečiamybės panaikinimas ir tyrimo detalės
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl Seimo nario Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Politikui norima pateikti įtarimus.
Ikiteisminio tyrimo kontekstas
Generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų, veikusių organizuotoje grupėje, galimai įvykdytų korupcinių ir kitų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad S. Skvernelis nuo 2024 m. lapkričio 14 d. yra Seimo narys ir įgijęs teisinę neliečiamybę, numatytą LR Konstitucijoje, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu be nurodyto Seimo leidimo negali būti tęsiamas. Šį prokurorės prašymą svarstys Seimas, o jam priimti reikia ne mažiau nei 71 parlamentaro sutikimo.
Įtarimai ir galimos sankcijos
Prokuratūra papildė savo pranešimą, patikslindama, kuo parlamentaras yra įtariamas. „Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie Sauliaus Skvernelio galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje.“
Šiame Baudžiamojo Kodekso straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas paėmė didesnės nei 12 500 eurų (250 MGL) kyšį. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Įtariama, kad S. Skverneliui reguliariai būdavo perduodama nuo 5 iki 10 tūkst. eurų sumos, o iš viso jam galėjo būti perduotas 51 tūkst. eurų kyšis. Tyrimo duomenimis, šie kyšiai galimai buvo perduodami per buvusią patarėją Agnę Silickienę, siekiant užtikrinti politinį palankumą Valstybinei augalininkystės tarnybai ir jos vadovams.
S. Skvernelio reakcija ir politinės pasekmės
Pats S. Skvernelis teigė, kad jo narystė partijoje bus sustabdyta automatiškai, tačiau iš Seimo nesitrauks. „Tai automatiškai šis klausimas sprendžiamas. Sustabdoma narystė ir nebūnant partijos nariu negali būti pirmininku“, - teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad demokratų Valdyba nuspręs, kas užims jo įkurtos partijos pirmininko postą. Jis taip pat prabilo apie „politines kovas“, piktinosi jam metamu šešėliu ir tikino manąs, jog teisine prasme jo nėra kuo įtarti. Vis dėlto, jis sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ ir padėkojo už palaikymą.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad kiekvienas toks atvejis suduoda tam tikrą smūgį Seimo autoritetui ir turėtų priversti žmones, einančius į politiką, pagalvoti apie savo veiksmus. Šis klausimas yra įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę.
Kitos bylos detalės ir susiję asmenys
Milžiniško masto korupcijos VAT tyrimas užkabino du politikus: S. Skvernelį ir konservatorių Kazį Starkevičių, kuris kovo pradžioje pats pasitraukė iš Seimo. Įtarimai yra pareikšti VAT patarėja dirbusiai Agnei Silickienei, kuri yra buvusi ir demokratų S. Skvernelio patarėja. Kilus skandalui jai teko trauktis iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).
Per kratas rasta daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų bei apie 8 kg aukso, kurio vertė - apie 1 mln. eurų. Įtarimų šioje byloje sulaukė ir kiti asmenys, tarp jų buvęs VAT direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėjas Aurelijus Šapranauskas, VAT Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalė Šubanienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis. Taip pat įtarimai pareikšti buvusiai Seimo narei Vitalijai Vonžutaitei ir Marijanui Taraškevičiui, tituluojamam kontrabandos karaliumi.
S. Skvernelio slapyvardis nusikaltėlių dokumentuose, kuriuose buvo žymimos kyšių sumos ir jų gavėjai, prokurorų manymu, buvo įvardijamas slapyvardžiu „krabas“.
Buvęs S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas aiškino, kad korupcija yra latentinis nusikaltimas, o prokurorai įtaria, kad S. Skvernelis per A. Silickienę gaudavo kyšius už tariamą politinį palankumą korumpuotam Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovui Jurijui Kornijenkai. Tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai reikalauti ir gauti stambūs kyšiai už Augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus. Tokie vilkikai, važiuodami per sieną, nebuvo atidžiai tikrinami.
Tuo metu rinkėjai, išgirdę apie tokius kaltinimus S. Skverneliui, tikina nusivylę visa politine sistema, o kai kurie stebisi kyšių dydžiu. Kitų partijų lyderiai prognozuoja ne tik S. Skvernelio politinės karjeros pabaigą, bet ir galimą laisvės atėmimą.
Siūlymas grąžinti balų kaupiamąją sistemą už kelių eismo taisyklių pažeidimus
Lietuvoje siūloma grąžinti balų kaupiamąją sistemą, diferencijuojant balus priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir keliamo pavojaus eismo saugumui (2, 3, 4 ar 5 balai).
Pakartotinai kelių eismo taisykles pažeidinėjantys asmenys, kurie per vienerius metus surinktų dešimt ar daugiau balų, netektų teisės vairuoti transporto priemonės nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Iš praktikos galima teigti, kad sisteminiai piktybiniai eismo pažeidėjai labiau bijojo ne baudos, o kad pažeidimas nebūtų įvertinamas balais. „Senojoje sistemoje baudos balais buvo vertinami pažeidimai.“