Finansinė analizė perkant krovininį transportą

Finansų analizė yra esminis procesas, leidžiantis objektyviai įvertinti perspektyvias investavimo galimybes ir su jomis susijusias rizikas. Kai patyrę investuotojai susiduria su finansiniais klausimais arba siekia objektyviai įvertinti turimą finansinę informaciją ir priimti optimalius investicinius sprendimus, jie visuomet kliaujasi finansine analize ir jos rezultatais. Ji padeda įvertinti praeityje priimtų sprendimų rezultatus ir pagrįsti būsimų veiksmų reikalingumą.

Kas yra finansinė analizė?

Finansinė analizė - tai procesas, kurio metu taikant įvairius statistinius ir matematinius modelius siekiama objektyviai įvertinti surinktus duomenis apie analizuojamą objektą ir paversti juos naudinga informacija, kuria remiantis būtų galima priimti pagrįstus sprendimus.

Kam reikalinga finansinė analizė?

• Investuotojams reikia informacijos, kuri leistų nuspręsti pirkti, parduoti ar laikyti konkretų finansinį aktyvą. Investuotojai finansų analizę dažniausiai atlieka dėl dviejų priežasčių: kai reikia nustatyti konkrečias finansinių aktyvų charakteristikas ir kai reikia išsiaiškinti, kurie finansiniai aktyvai rinkoje įkainoti neteisingai.
• Įmonių vadovams daugiausiai rūpi jų įmonės pelningumas, vykdomos veiklos efektyvumas ir plėtros perspektyvos.
• Kreditoriams (bankams, tiekėjams ir kitiems kreditoriams) labai aktualu žinoti, ar laiku bus grąžintos paskolos ir apmokėtos sąskaitos. Juos daugiausiai domina įmonių pinigų srautai ir kiti mokumo rodikliai.

Pagrindinis investuotojo finansinės analizės tikslas - tai įvertinti investavimo į tam tikrą finansinį aktyvą tikėtiną grąžą ir rizikos laipsnį. Investuotojas, atlikęs vertybinių popierių ar kitų investavimo priemonių finansų analizę, gali pakankamai pagrįstai spręsti apie tikėtiną analizuojamo aktyvo grąžos ir rizikos santykį.

Finansinė analizė taip pat gali turėti ir daug kitų tikslų, nesusijusių su vertybinių popierių prekyba. Pavyzdžiui, pasitelkus atitinkamus finansinės analizės metodus, galima ne tik apskaičiuoti planuojamų įgyvendinti naujų projektų kokybę ir atsiperkamumą, bet ir įvertinti jų ekonominį poveikį visuomenei.

Finansinės analizės metodai

Finansinės analizės metodas - tai techninių priemonių visuma surinktiems duomenims apdoroti, sisteminti, apibendrinti ir pateikti. Atliekant finansinę analizę, naudojami ekonominiai, statistiniai bei matematiniai modeliai ir tyrimo būdai.

Retrospektyvinis, operatyvinis ir perspektyvinis metodai

• Taikant retrospektyvinį metodą, analizuojami ir vertinami praėjusių laikotarpių finansiniai duomenys.
• Operatyvinis metodas taikomas norint operatyviai nustatyti atsiradusius nukrypimus nuo užsibrėžto plano ir šių nukrypimų priežastis bei kaltininkus.
• Perspektyviniu metodu analizuojami prognozuojami finansiniai duomenys, siekiant priimti įvairius taktinius ir strateginius sprendimus.

Horizontalioji ir vertikalioji analizė

Horizontalioji analizė - tai turimų duomenų lyginimas su praėjusių laikotarpių duomenimis, kai jų skirtumai išreiškiami absoliučiais arba santykiniais dydžiais, kurie parodo analizuojamų duomenų pokytį laiko atžvilgiu. Šis finansinės analizės metodas leidžia palyginti skirtingų laikotarpių duomenis bei nustatyti analizuojamų duomenų kitimo dinamiką ir tendencijas. Atliekant įmonės horizontalią analizę, galima įvertinti jos pajamų, sąnaudų, pinigų srautų, skolų, ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei kitų svarbių veiklos rodiklių pokyčius. Pavyzdžiui, analizuojant įmonių veiklą, nagrinėjamos įmonių finansinės ataskaitos (pelno nuostolio ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita). Jei įmonės pajamos 2018 metais buvo 300 000 eurų, o 2019 metais jau sudarė 270 000 eurų, atlikus horizontaliąją analizę, bus galima daryti išvadą, kad įmonės pajamos per metus sumažėjo 10 proc.

Vertikalioji analizė parodo analizuojamų duomenų struktūrą, todėl ji kartais vadinama struktūrine duomenų analize. Vertikalioji finansinė analizė atliekama atitinkamą veiklos rodiklį lyginant su bendru baziniu rodikliu ir gautą rezultatą išreiškiant procentais nuo bazinio rodiklio. Kitaip sakant, vertikalioji analizė parodo tam tikro rodiklio dydžio dalį bendroje analizuojamų duomenų visumoje. Šis finansų analizės metodas ypač tinka vertinant įmonės pajamų bei sąnaudų struktūras. Pavyzdžiui, jei horizontalioji analizė parodo, kad įmonės sąnaudos padidėjo, vertikalioji analizė atskleis, kas tiksliai sudaro įmonės sąnaudas (pardavimų, skolos aptarnavimo, administracinės, turto eksploatavimo ar kitos sąnaudos) ir kurios sąnaudos padidėjo.

Horizontalios ir vertikalios analizių rezultatų pagrindu atliekama santykiniai rodiklių finansinė analizė. Santykiniai rodikliai - tai dviejų absoliučių dydžių santykis. Šis finansinės analizės metodas leidžia nesunkiai palyginti skirtingas įmones ir jų veiklos rezultatus. Naudojant santykinius rodiklius galima įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, jos plėtros galimybes bei priimtų valdymo sprendimų poveikį.

Fundamentali ir techninė analizė

Fundamentali analizė - tai finansinės analizės rūšis, kuri remiasi analizuojamo objekto pamatiniais (fundamentaliais) duomenimis. Pagrindinis analizės tikslas yra nustatyti tikrąją vertybinių popierių kainą ir įvertinti, kokią potencialią grąžą investicija gali duoti ateityje.

Techninė analizė - tai kita, tarp investuotojų ir rinkos prekeivių ypač populiari finansinės analizės rūšis. Šia analize dažniausiai naudojasi investuotojai, prekiaujantys likvidžiose akcijų, valiutų ar žaliavų rinkose. Techninės analizės šalininkai daro prielaidą, kad visos fundamentalios priežastys ir kiti, finansinių aktyvų kainoms įtaką darantys reikšmingi veiksniai, jau yra įvertinti rinkos ir atsispindi kainų grafikuose.

Įmonės finansinių rodiklių analizė perkant krovininį transportą

Įmonės finansinė analizė - kiekvienai įmonei reikalingas procesas. Finansinė analizė padeda tinkamai įvertinti informaciją, susijusią su įmonės veikla ir jos lėšomis. Įmonės veiklos finansinės analizės dėka galima nustatyti įmonės pelningumą ir jos plėtros ar pokyčių galimybes, priimti geriausius įmonei naudingus valdymo sprendimus.

Finansinė analizė ir verslo apskaitos duomenys padeda koordinuoti bei spręsti įmonės plėtros klausimus. Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs, tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę.

Likvidumo rodikliai

LIKVIDUMO RODIKLIAI (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Likvidumo rodiklių grupė pati mažiausia (rodiklių skaičiumi), bet svarbi savo teikiama informacija. Įmonės mokumas arba likvidumas parodo, kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant, įmonės mokumo rodikliai parodo, ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti, ar kompanijai negresia bankrotas. Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais. Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu. Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje. Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas) reikia grąžinti metų bėgyje.

• Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti, ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu, kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina. Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų.
• Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų. Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1, vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.
• Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų.
• Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai. Ypač pavojinga, kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus, tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia, kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi, įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.
• Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis.

Finansinio sverto rodikliai

Finansinis svertas parodo kompanijos priklausomybę nuo skolinto kapitalo. Kuo didesnę kompanijos turto dalį sudaro paskolos, tuo jos akcijos yra rizikingesnės.

• Skolos ir nuosavybės santykis parodo, kiek kompanijos veiklą finansuoja savininkai, lyginant su kreditoriais. Prasiskolinusi kompanija turės labai aukštą skolos ir nuosavybės santykį.
• Palūkanų padengimo koeficientas parodo kompanijos gebėjimus apmokėti palūkanas iš pagrindinė veiklos gautomis pajamomis. Jeigu palūkanų padengimo koeficientas yra artimas „1“, tuomet kompanija turi rimtų bėdų, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams.

Pelningumo rodikliai

PELNINGUMO RODIKLIAI (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų. Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų.

• Bendroji marža (angl. Gross Profit Margin) parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildomas išlaidas. Kitaip tariant, ji parodo, kiek kompanijoje lieka pinigų pardavus prekių už vieną litą. Investuotojams bendroji marža leidžia įvertinti, ar pardavimų pajamos nedidėja pelno sąskaita.
• Veiklos marža (angl. Operating Profit Margin) daug geriau atspindi, kaip kompanijai sekasi verslas. Veiklos marža parodo, kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos, t.y., kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjus mokesčius ir palūkanas. Šis rodiklis geriau atspindi, kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą.
• Grynoji marža (angl. Net Profit Margin) dar kartais vadinama pardavimų grąža. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas, net ir tas, kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės (pvz., baudos, vienkartiniai nurašymai, vienkartinės kompensacijos darbuotojams ir pan.).
• Laisvas pinigų srautas. Kai kurie investuotojai nesidomi nei kompanijos balansu, nei pelno nuostolio ataskaita. Vienintelė juos dominanti ataskaita yra pinigų srauto ataskaita. Norėdami įvertinti kompanijos veiklos efektyvumą, šie investuotojai analizuoja, kiek parduota produkcija sugeneruoja laisvo pinigų srauto.

Investicijų grąžos rodikliai

• Investicijų grąža (angl. Return on Investment - ROI) investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis, kaip efektyviai kompanija naudoja savo turtą pelnui uždirbti.
• Turto grąža (angl. Return on Assets - ROA) yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių. ROA parodo, kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y., kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus.
• Nuosavybės grąža (angl. Return on Equity - ROE) parodo, kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas. Kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos, turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni.

Efektyvumo rodikliai

Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją.

• Atsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė. Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos kompanijos sandėliuose.
• Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo, kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas. Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y., kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis - tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs. Svarbu paminėti, kad skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis.
• Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis. Viena vertus, kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.
• Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.

Krovininio transporto klasifikacija ir apmokestinimas

Transporto priemonių klasifikacija yra esminis aspektas, apibrėžiantis jų paskirtį, technines charakteristikas ir su tuo susijusius reikalavimus, įskaitant mokesčius, draudimą ir techninę priežiūrą. Supratimas apie šias kategorijas yra svarbus tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems vairuotojams.

Transporto priemonių klasifikavimo sistema

Transporto priemonių klasifikavimas grindžiamas Europos Sąjungos direktyvomis, kurios yra integruotos į nacionalinius teisės aktus. Pagrindinės transporto priemonių kategorijos, apibrėžtos raidėmis ir skaičiais, yra M, N, O, L, T ir C. Kiekviena kategorija turi savo pogrupius, kurie detaliau apibrėžia konkrečius transporto priemonės tipus.

N kategorija: Krovininiai automobiliai

N kategorija apima transporto priemones, skirtas kroviniams vežti. Ji skirstoma į šias klases:

• N1 klasė: Transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti ir kurių didžiausia masė neviršija 3,5 tonos. Tai yra įprasti furgonai, pikapai ir lengvieji sunkvežimiai.
• N2 klasė: Transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti ir kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų. Tai vidutinio dydžio sunkvežimiai.
• N3 klasė: Transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti ir kurių didžiausia masė viršija 12 tonų. Tai yra dideli sunkvežimiai, skirti tolimųjų reisų transportui.

N kategorijos transporto priemonėms taikomi specialūs reikalavimai, susiję su krovinių tvirtinimu, apkrovos paskirstymu ir saugumo sistemomis.

O kategorija: Priekabos ir puspriekabės

O kategorija apima priekabas ir puspriekabes, kurios skirtos būti vilkimos kitų transporto priemonių. Ji skirstoma į klases pagal didžiausią leistinąją masę:

• O1 klasė: Priekabos, kurių didžiausia masė neviršija 0,75 tonos.
• O2 klasė: Priekabos, kurių didžiausia masė viršija 0,75 tonos, bet neviršija 3,5 tonos.
• O3 klasė: Priekabos, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 10 tonų.
• O4 klasė: Priekabos, kurių didžiausia masė viršija 10 tonų.

O kategorijos priekaboms taikomi reikalavimai, susiję su stabdžių sistemomis, apšvietimu ir jungtimis su vilkiku.

Mokesčiai už transporto priemones

Transporto priemonių mokesčių dydžiai, jų mokėjimas, administravimas ir priežiūra yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Transporto priemonės valdytojas moka mokestį už kiekvieną transporto priemonę atskirai.

Mokėjimo tvarka

Mokestis mokamas kasmet, skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį mokesčio sumokėjimą. Jeigu pateikiama kopija arba mokėjimo nurodymas, atliktas per elektroninės bankininkystės sistemą, jie turi būti patvirtinti transporto priemonės valdytojo ar jo įgalioto asmens parašu. Svarbu: Mokėjimo dokumente būtinai nurodykite transporto priemonės valstybinį numerį. Mokestis už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4, skirtą kombinuotiems vežimams vykdyti, turi specifinius apmokestinimo niuansus.

Mokesčio lengvatos

Transporto priemonių mokestis nemokamas už tam tikras transporto priemones:

• Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms priklausančias transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms.
• Specialiai neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones, priklausančias savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms.
• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones.

Pristatant privalomajai techninei apžiūrai transporto priemones, kurioms taikomas mokesčio nemokėjimas, turi būti pateikiamas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės priskyrimą konkrečiai grupei ar jos priklausymą atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

Ne senesniam nei 3 m. N3 kategorijos vilkikui gali būti taikoma mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, t. y., mokestis už aplinkos teršimą jam gali būti atleistas. Žymėtas dyzelinas nuo mokesčio už aplinkos teršimą nėra atleistas.

Neteisingai sumokėto (permokėto) mokesčio grąžinimas

Jei mokestis buvo permokėtas, transporto priemonės valdytojo prašymu techninės apžiūros centras išduoda pažymą su nurodyta grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastimis. Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal valdytojo rašytinį prašymą, grąžina nurodytą sumą.

Praktiniai aspektai ir dažniausios klaidos

Nors transporto priemonių klasifikavimo sistema yra detali, praktikoje gali kilti painiavos. Viena dažniausių klaidų - M1 ir N1 klasių painiava. Automobiliai, išoriškai panašūs į lengvuosius (M1), gali būti registruojami kaip krovininiai (N1) dėl mokesčių lengvatų. Tai gali sukelti sunkumų su draudimu, technine apžiūra ir eksploatavimo sąlygomis.

M1 ir N1 klasių skirtumai

Pagrindinis skirtumas tarp M1 ir N1 klasių yra jų paskirtis: M1 - keleiviams vežti, N1 - kroviniams. N1 klasės automobilių konstrukcija dažnai būna pritaikyta didesnėms apkrovoms, jie gali turėti sustiprintą pakabą ar kėbulą. N1 automobiliams gali būti taikomi griežtesni techninės apžiūros reikalavimai.

Kaip išvengti klaidų renkantis transporto priemonę?

• Atidžiai išnagrinėkite transporto priemonės dokumentus: Patikrinkite, kokia kategorija ir klasė nurodyta registracijos liudijime.
• Pasikonsultuokite su specialistais: Jei kyla abejonių, kreipkitės į transporto priemonių registracijos, draudimo ar techninės apžiūros specialistus.
• Įvertinkite savo poreikius: Prieš įsigydami transporto priemonę, apsvarstykite, kokiais tikslais ji bus naudojama.

Apskaitos ir mokesčių niuansai

Nusprendus nurašyti nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą, tokį sprendimą reikia dokumentuoti. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuotų, būtų laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Nurašymo nuostoliai laikomi neleidžiamais atskaitymais. Parduodant krovininį automobilį, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, PVM netikslinamas. Naudoto vilkiko, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, tiekimas į kitą valstybę narę apmokestinamas PVM. JK esančio vilkiko ir puspriekabės pardavimas metalo laužui bus laikomas ne PVM objektu Lietuvoje.

FR0521 formoje privaloma pateikti duomenis apie sunaudotus degalus masės vienetais (tonomis) kilogramo tikslumu. Aplinkybė, kad pirkėjas yra ne ES pilietis, teisės į 0 proc. PVM tarifą nesuteikia. Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga. Iš įmonės balanso dingęs krovininis automobilis turėtų sudominti mokesčių administratorių. Nors šaldytuvas naudojamas vilkike, jis yra atskiras turto vienetas.

tags: #kaip #apskaiciuoti #ar #imone #isgales #nupirkti