Pirkimo procese tiekėjai susiduria su dviem pagrindiniais užtikrinimo mechanizmais: pasiūlymo galiojimo užtikrinimu ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Šie mechanizmai skirti apsaugoti perkančiojo subjekto interesus ir kompensuoti galimus nuostolius.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas - tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiojo subjekto nuostolius, jei laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Tai taip pat suprantama kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo garantavimas, patvirtinantis tiekėjo siekį dalyvauti konkurse.
Prieš pateikiant pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiojo subjekto patvirtinti, kad jis sutinka priimti siūlomą užtikrinimą. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo duoti atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo reikalavimai
Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - PĮ) 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Darbų tarptautinių pirkimų atvejais ši pareiga yra imperatyvi, tuo tarpu kitais atvejais (prekių, paslaugų, darbų supaprastintų pirkimų atvejais ar prekių ir paslaugų tarptautinių pirkimų atvejais) - tai jo teisė. Pirkimo sąlygose perkantysis subjektas privalo nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, pavyzdžiui, užtikrinimo būdą, dydį, galiojimo terminą (toks pats kaip pasiūlymo galiojimo terminas), atvejus, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, ir jo grąžinimo tvarką.
PĮ 37 straipsnio 2 dalis numato, kad mažos vertės pirkimų atvejais perkantysis subjektas neturi pareigos reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą.
Skelbiamų derybų atveju, kai reikalaujama pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, pirkimo sąlygose turi būti nurodyta, kada šis dokumentas turi būti pateiktas. PĮ nėra aiškiai reglamentuota, ar jis turi būti pateiktas kartu su pirminiu pasiūlymu (PĮ 73 straipsnio 3 dalies 4 punktas), ar su galutiniu pasiūlymu (PĮ 73 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Tai leidžia perkančiajam subjektui pirkimo dokumentuose nurodyti vieną iš šių variantų:
- Tiekėjai kartu su pirminiu pasiūlymu turi pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
- Tiekėjai pasiūlymo galiojimo užtikrinimą gali pateikti su galutiniu pasiūlymu, jei tokia pareiga nebuvo nustatyta su pirminių pasiūlymų pateikimu.
Atvejai, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu
PĮ 55 straipsnyje nėra išvardinti visi atvejai, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nurodyti, kada tiekėjai netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Svarbu, kad nustatytos sąlygos neperžengtų įstatymo suteiktos diskrecijos ribų ir nevaržytų tiekėjų teisių bei konkurencijos.
Dažniausiai pirkimo sąlygose nustatomi tokie galimi atvejai, kada perkantieji subjektai turi teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu:
- Tiekėjas atsiėmė savo pasiūlymą pasiūlymo galiojimo laikotarpiu.
- Laimėjęs tiekėjas atsisako arba nustatytu laiku neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties arba jos nepasirašo per perkančiojo subjekto nustatytą laiką.
- Laimėjęs tiekėjas atsisako pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą.
Pavyzdžiui, perkantysis subjektas vieno tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimo ir dėl šios aplinkybės kreipėsi į draudimo bendrovę dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pasinaudojimo. Tokiu atveju perkantysis subjektas neturi teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kadangi tokia sąlyga nebuvo konkrečiai numatyta pirkimo dokumentuose, o neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimas nėra prilyginamas situacijai dėl pirkimo sutarties nepasirašymo.
Sprendžiant dėl perkančiojo subjekto teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, jam nebūtina įrodyti jam padarytos žalos fakto bei dydžio, jei pasinaudojimo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygos yra aiškiai nustatytos pirkimo dokumentuose, o perkančiojo subjekto veiksmai nesąlygoja situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos.
Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkantysis subjektas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Šios priemonės taikomos vykdant pirkimo sutartį.
PĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvioji perkančiojo subjekto pareiga pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas. Ši nuostata atkartojama PĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą.
Tačiau, kai vykdomas mažos vertės pirkimas, vadovaujantis PĮ 37 straipsnio 2 dalimi, neprivaloma reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, gali jo reikalauti. Vykdydama supaprastintą ar tarptautinės vertės pirkimą, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas.
Sutarties įvykdymo užtikrinimo atveju, kaip ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atveju, dažniausiai nurodomas reikalaujamas užtikrinimo būdas, data, iki kurios galioja sutarties įvykdymo užtikrinimas (užtikrinimas turi galioti iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. apimti sutarties galiojimo terminą), ir sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) numato kelis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus:
- Netesybos (CK 6.71-6.75 straipsniai) - pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentine atitinkamos vertės išraiška).
- Įkeitimas ar hipoteka (CK 4.170-4.228 straipsniai) - daiktinė teisė į svetimą turtą, kuria užtikrinamas įsipareigojimo įvykdymas. Šis užtikrinimo būdas pripažįstamas kaip itin varžantis tiekėjo teises, todėl retai naudojamas.
- Laidavimas (CK 6.76-6.89 straipsniai) - laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo neįvykdys savo prievolės. Tai vienas iš dažniausiai naudojamų būdų pirkimuose.
- Garantija (CK 6.90-6.97 straipsniai) - vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai.
Be CK numatytų būdų, šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali pasirinkti ir kitus, neimperatyviosioms įstatymų normoms neprieštaraujančius užtikrinimo būdus.
Reikalavimai užtikrinimo dokumentams
PĮ nenustatyta, kokie konkretūs reikalavimai turi būti keliami pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentams. Kiekvienu atveju perkantysis subjektas pats sprendžia, kokie CK numatyti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai jam yra priimtini. Jis gali nurodyti, kad pasiūlymo galiojimas užtikrinamas besąlygine ir neatšaukiama garantija, arba sąlygine, kai perkantysis subjektas turi įrodyti patirtus nuostolius. Taip pat gali būti nurodomi reikalavimai garantui, banko reitingui ar taikomai teisei.
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pirkimo sąlygose įtvirtinamas reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą - laidavimo draudimo raštą, bet nenurodomi kiti reikalavimai. Tokiu atveju, jeigu vienas tiekėjas pateikė sąlyginį laidavimo draudimo raštą, o kitas - besąlyginį, abu turi būti vertinami kaip tinkamus pasiūlymo galiojimo užtikrinimus.
Kuo pirkimo objektas sudėtingesnis ir svarbesnis viešajam interesui, tuo griežtesnes užtikrinimo priemones gali parinkti perkantysis subjektas. Jis privalo vertinti prievolių neįvykdymo riziką, galimus nuostolius ir atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes.
Tiekėjai, patirdami papildomą finansinę naštą dėl pasiūlymų teikimo, atitinkamai padidina ir pasiūlymo kainą. Todėl užtikrinimo dydis turėtų būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms rizikoms.
tags: #sutarties #ivykdymo #uztikrinimas #bauda